Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-10-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-850-107-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-06-17Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-10-13Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-13
Bylos Nr.
1A-850-107-2011
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-01158-2010-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Valužis (pirm.), Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė
Nuteistasis
A. K., ir A
Kategorijos
Pranešėjas Stasys Valužis Baudž. byla Nr. 1A-850-107/2011

Teisėja Violeta Balčiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01158-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. spalio 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teisėjų Daliaus Jocio, Aurelijos Sadauskaitės,sekretoriaujant Aistei Šeibelytei,dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei,gynėjui Vaclovui Janušauskui,nuteistajam A. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteistas vienerių (1) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-14 ir 2011-03-17 nuosprendžiais, iš dalies bausmes sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta trejų (3) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-14 ir 2011-03-17 nuosprendžius atlikta bausmės dalis.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. K., tačiau dėl jo nuosprendis neskundžiamas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad 2010-08-14, apie 17 val., veikdamas bendrininkų grupe su A. K., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) lauko kavinėje, pašalinių žmonių akivaizdoje, įžūliais veiksmais, grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. grasino J. M. fiziniu susidorojimu, A. K. kumščiu tris kartus sudavė J. M. į kairįjį smilkinį, po to A. K. kumščiu du kartus sudavė J. M. į kairįjį smilkinį. Taip nukentėjusiajam J. M. sukėlė fizinį skausmą, padarė poodinę kraujosruvą veido kairėje pusėje, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, visuomenės rimtį ir kavinės darbo tvarką.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. tvirtina, kad apylinkės teismas priėmė neteisingą nuosprendį. Nurodo, kad nuosprendyje surašyti parodymai neatitinka parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, todėl prašo, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, būtų išklausytas garso įrašas. Apeliantas tvirtina, kad pardavėjos T. G. parodymai nesutampa su jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Nurodo, kad T. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog smūgį nukentėjusiajam sudavė A. K., o teisiamajame posėdyje to patvirtinti negalėjo, parodė, kad matė, kaip vieną smūgį, po to kitą smūgį sudavė A. K.. Nuteistojo nuomone, T. G. su juo susidoroti nesuinteresuota, tačiau tuo suinteresuotas parduotuvės savininkas V. K., kadangi prieš kelerius metus nuteistojo pusseserė apvogė V. K. parduotuvę, jis su V. K. konfliktavo, dėl to V. K. nekenčia visos nuteistojo šeimos ir nori susidoroti. T. G. bijodama, kad gali būti atleista iš darbo, parodė, jog smūgį sudavė A. K.. Apelianto tvirtinimu, nė vienas liudytojas negalėjo pasakyti, jog smūgį J. M. sudavė A. K.. Nukentėjusysis apsaugos darbuotojams nesiskundė, o atvykusiems policijos pareigūnams A. K. apšmeižė, parodė, jog jis su broliu jį sumušė. Nuteistasis nurodo, kad specialisto išvadoje konstatuota, jog poodinė kraujosruva atsirado sudavus ne mažiau kaip vieną smūgį, todėl keli žmonės suduoti tiek smūgių negalėjo. Apelianto teigimu, J. M. dažnai lankosi parduotuvėje ir lauko kavinėje, gerai sutaria su V. K., todėl V. K. paprašė, jog J. M. ir jo darbuotojai duotų melagingus parodymus. Nuteistojo teigimu, nėra pagrindo tikėti nukentėjusiojo parodymais, jog prieš trejus metus nuteistasis nukentėjusįjį apiplėšė ir dėl to nuteistasis jam priekaištavo. Apeliantas nori, kad būtų patikrinta, ar buvo padarytas plėšimas ir kaip su tuo plėšimu jis susijęs, ar buvo pagrindas dėl to priekaištauti. Nurodo, kad apsaugos darbuotojas apie jį nieko blogo pasakyti negalėjo, parodė, jog nuteistasis ramino brolį A.. Apeliantas tvirtina, jog jis vaikščiojo su šunimi, o išgirdęs brolio balsą, užėjo į parduotuvės terasą jį išsivesti. Parduotuvėje buvo tik kelias minutes. Nuteistasis A. K. prašo jį išteisinti, nes yra nekaltas, jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde A. K. tvirtina, kad nuosprendyje surašyti parodymai neatitinka parodymų, duotų teisiamajame posėdyje. Liudytojos T. G. parodymai nesutampa su jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Nurodė, jog jis vaikščiojo su šunimi, o išgirdęs brolio balsą, užėjo į parduotuvės terasą jį išsivesti.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nukentėjusysis J. M. parodė, kad įvykio dieną jam sėdint (duomenys neskelbtini) lauko terasoje, prie jo prisėdo broliai A. ir A. K. ir pradėjo grasinti. Jokio šuns jie su savimi neatsivedė. Pirmas smūgį kumščiu į smilkinį sudavė A., iš viso jis sudavė tris smūgius, o A. sudavė du smūgius. Visus smūgius broliai sudavė į galvą. Kavinėje buvo pašalinių žmonių (t. 1, b. l. 7–8, 109–110).

Nukentėjusysis J. M. savo parodymus patvirtino ir akistatos su A. K. metu (t. 1, b. l. 32).

Iš liudytojos T. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad įvykio dieną J. M. sėdint lauko terasoje, prie jo prisėdo broliai A. ir A. K.. Liudytoja šių asmenų paprašė iš kavinės išeiti. Įėjusi į baro vidų, ji išgirdo triukšmą, o išėjusi į lauką, pamatė, kaip A. K. kumščiu smogė J. M. į veidą, vartojo necenzūrinius žodžius. A. bandė raminti A., bet šis neklausė. Liudytoja matė, kaip A. smogė J. M. dar kartą į veidą. Ar smogė J. M. A., liudytoja nematė (t. 1, b. l. 12–13).

Teisiamajame posėdyje liudytoja T. G. parodė, jog matė, kaip smūgį J. M. sudavė A. K.. Tada ji nubėgo kviesti apsaugos darbuotojus ir policiją. Ant J. M. veido matė sumušimo žymes. Liudytoja T. G. aiškiai patvirtino, jog savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nekeičia (t. 1, b. l. 110).

Iš liudytojos T. G. parodymų matyti, kad ji brolius K. pažinojo gerai. Apeliantas teigia, jog liudytoja T. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad smūgį nukentėjusiajam sudavė ne A., bet A.. Palyginus liudytojos T. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja aiškiai parodė, jog matė, kaip J. M. smūgiavo A. K., o ne A. K., tuos parodymus liudytoja patvirtino ir teisiamajame posėdyje (t. 1, b. l. 110). Tokie liudytojos parodymai neprieštarauja ir nukentėjusiojo parodymams, kad pirmas smūgį sudavė A. K.. Dėl to, kad nuteistasis A. K. buvo girtas, viešoje vietoje keikėsi, pradėjo mušti J. M., liudytoja T. G. nubėgo kviesti apsaugos darbuotoją ir policiją, kaip smūgius nukentėjusiajam sudavė A. K., nebematė.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas V. K. parodė, jog brolius K. pažįsta kaip neigiamas asmenybes. Liudytojas taip pat patvirtino, kad pirmas smūgį nukentėjusiajam sudavė būtent A. K.. Visų smūgių liudytojas nematė, nes po J. M. suduoto smūgio jis iš kavinės terasos išėjo (t. 1, b. l. 142).

Tiek liudytoja T. G., tiek liudytojas V. K. abu brolius K. charakterizavo neigiamai, tačiau dėl to jų objektyvumu apie tai, ką jie matė ir apie ką davė parodymus, abejoti nėra pagrindo. Tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų T. G. ir V. K. parodymai paneigia nuteistojo A. K. teiginį, jog jis į kavinės terasą užsuko tik išsivesti brolio, kurį pamatė vedžiodamas šunį. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai patvirtina, jog abu broliai K. prie nukentėjusiojo J. M. staliuko prisėdo kartu, jokio šuns A. K. neatsivedė.

Akivaizdu, jog A. K., siekdamas padėti broliui išvengti atsakomybės, davė broliui naudingus parodymus, tačiau tokie jo parodymai prieštarauja byloje surinktiems ir teisiamajame posėdyje ištirtiems įrodymams.

Nukentėjusiojo J. M., liudytojų parodymai nei tarpusavyje, nei vieni kitiems neprieštarauja, todėl netikėti nukentėjusiojo, liudytojų T. G. ir V. K. parodymais, kad nukentėjusįjį sumušė broliai A. ir A. K., nėra jokio pagrindo. Nukentėjusysis J. M., liudytojai T. G., V. K. davė parodymus būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir prisiekę sakyti tiesą, o nuteistieji A. K. bei A. K. kaip įtariamieji (vėliau – kaltinamieji) atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, priesaikos sakyti tiesą nebuvo saistomi. Įtariamiesiems, kaltinamiesiems, nuteistiesiems savo parodymus panaudoti kaip gynimosi priemonę įstatymas nedraudžia, bet ir manyti, kad bylos duomenimis ar įrodymais neparemti jų parodymai atitinka tikrovę, teismas neįpareigotas. Kad nukentėjusysis, liudytojai T. G. ir V. K. turėjo ar turi kokį nors pagrindą nuteistąjį A. K. apkalbėti, t. y. duoti melagingus parodymus, byloje nėra jokių duomenų. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. patvirtino, jog T. G. pagrindo jį apkalbėti neturėjo. Nenustačius, kad nukentėjusiojo J. M., liudytojų T. G., V. K. parodymai apie A. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra žinomai melagingi, abejoti tais parodymais ir juos atmesti nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudž. byloje Nr. 2K-567/2010).

Specialisto išvada Nr. G 1223/10 (03) patvirtina, jog J. M. buvo padaryta poodinė kraujosruva veido kairėje ne mažiau kaip dėl vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio kietu buku, turinčiu ribotą paviršių, daiktu. Sužalojimas J. M. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 11).

Specialisto išvada, kad poodinė kraujosruva J. M. veido kairėje pusėje atsirado nuo ne mažiau kaip vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio, nereiškia, kad į traumuotą veido dalį buvo suduotas tik vienas smūgis. Tokia specialisto išvada patvirtina, kad smūgių į tą pačią veido vietą galėjo būti suduota ir daugiau, ir tokia specialisto išvada neprieštarauja nei nukentėjusiojo, nei liudytojų parodymams. Tuo, kad A. K. J. M. sudavė tris smūgius, o A. K. sudavė du smūgius, abejoti nėra pagrindo. Skundžiamame nuosprendyje konstatuoti tokie nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, kokius jie davė teisiamajame posėdyje.

Nusikalstamus veiksmus nuteistasis A. K. atliko viešoje vietoje, kur tuo metu buvo pašalinių žmonių. A. K. prie J. M. staliuko prisėdo nekviestas, o ar turėjo dėl ko priekaištauti J. M., ar ne, jo vėlesnių veiksmų, sukelto konflikto tai nepateisina. Kai buvo paprašytas išeiti iš kavinės terasos, to nepadarė, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, nes keikėsi, suradęs mažiausią dingstį, sudavė J. M. smūgius į galvą, savo veiksmais sukėlė neigiamus padarinius – sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, nes kilo sujudimas, buvo iškviestas apsaugos darbuotojas, policija. Akivaizdu, jog įvykio vietoje ne tik nukentėjusysis, bet ir kiti aplinkiniai žmonės dėl nuteistojo chuliganiškų veiksmų patyrė neigiamas emocijas.

Nuteistojo A. K. kaltė, padarius nusikaltimą, už kurį jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, jo nusikalstama veika pagal BK 284 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikintinas ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Stasys ValužisTeisėjai Dalius JocysAurelija Sadauskaitė