Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-03-14 · Civilinė byla Nr. e2-1837-151/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-14
Bylos Nr.
e2-1837-151/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-22730-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Ulejevienė
Ieškovas
ERGO Insurance SE, Lietuvoje
Atsakovas
UAB „PRIMA LINE“
Trečiasis asmuo
UAB DK „PZU Lietuva“
Civilinė byla Nr. e2-1837-151/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22730-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.39;3.2.6.1;3.17.5;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 14 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė,sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei,

dalyvaujant ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovui Modestui Kuodžiui,

atsakovo UAB „PRIMA LINE“ atstovui Žydrūnui Damijonaičiui,nedalyvaujant trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva“ atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui UAB „PRIMA LINE“, trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva“, dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UAB „PRIMA LINE“ nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka 656,99 Eur; 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 3-4).

Ieškovas ieškinyje nurodė, atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, su draudėju UAB „Itella Logistics“ sudarė draudimo sutartį Nr. 710-934-414, kuria remiantis Ekspeditorių atsakomybės draudimo taikylėmis (ERGO, EAD 2013) Nr. 038, Ieškovas apdraudė UAB „Itella Logistics“ ekspeditoriaus atsakomybę. Ekspeditorius UAB „Itella Logistics“ organizavo krovinio pervežimą iš Suomijos į Lietuvą. Tam tikslui buvo pasamdytas vežėjas UAB „Prima Line“, kuris pasikrovė ir vežė aštuonias „Nokian“ firmos padangas. Atvežus padangas į Lietuvą ir pristačius jas krovinio gavėjui paaiškėjo, kad viena padanga yra apgadinta. Pervežimo metu buvo pažeistas minėtos padangos kordas, kuris užtikrina oro sandarumą padangoje. Tokie pažeidimai neremontuojami, todėl padanga nebetinka naudoti. Apie tai, kad krovinys apgadintas krovinio gavėjas surašė pastabas. Draudėjas nurodė, kad dėl šio įvykio patyrė 1497,00 Eur žalą be PVM. Pagal draudimo liudijimą Nr. 710-934-414 yra nustatyta 750,00 Eur išskaita, todėl ieškovas išmokėjo 649,99 Eur draudimo išmoką krovinio gavėjui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (regreso tvarka) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Pagal Tarptautinių krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 17 straipsnio 1 dalį, vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Pagal CMR konvencijos 9 str. 2 d., jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės ir kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus. Kadangi vežėjui krovinys buvo perduotas tinkamos būklės, vežėjas krovinį gavėjui pristatė apgadintą, todėl savo kaip vežėjo pareigas atliko netinkamai. Kadangi atsakomybė už žalą tenką krovinio vežėjui, todėl įgyvendindamas savo regreso teisę (CK 6.1015 straipsnį), ieškovas išmokėtos sumos 649,99 Eur reikalauja iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „PRIMA LINE“ pateikė atsilipimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti (b.l. 10-11).

Atsakovas atsiliepime nurodė, atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad padangų Nokian krovinys 2014-11-12 buvo pakrautas į krovininį automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „PRIMA LINE“ siuntėjo darbuotojų ir pristatytas krovinio gavėjui UAB „PGM Technika" Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini). Iškraunant krovinį buvo pastebėtas vienos padangos NOKIAN 650/65R38 vidinės dalies pažeidimas. Krovinys buvo pakrautas į puspriekabę be pakuotės. Krovinio pakrovimo procedūrose vilkiko vairuotojas nedalyvavo. Nustatytas padangos pažeidimas yra vidinėje jos dalyje (mechaniškai pažeista vidinė padangos dalis, pažeidimo ilgis galėtų būti iki 60-70 mm, plotis 15-20 mm). Sutinka, jog santykio reguliavimui reikia vadovautis 1956-05-19 Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatomis. CMR konvencija savaime nereglamentuojama krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų, todėl sutarties šalys gali dėl to susitarti, o nesant tokio susitarimo krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Tokiu atveju vežėjo pareigos siuntėjui kraunant krovinį apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo transporto priemonėje kontrole (CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalis); ar vežėjas šias pareigas įvykdė, sprendžiama pagal sąžiningo ir rūpestingo vežėjo elgesio standartą. Krovinys buvo pakrautas siuntėjo. Vežėjo vairuotojas, priimdamas krovinį, jokių pastabų dėl netinkamos krovinio išorinės būklės CMR važtaraštyje nenurodė, o krovinio gavėjas neįrodė, kad priimant krovinį padangos pažeidimas vežėjui buvo žinomas ar akivaizdus, tačiau apie tai jis važtaraštyje neįrašė atitinkamų pastabų (CMR konvencijos 10 str.). Nustatyti krovinio apgadinimai, nebuvo akivaizdus ir vairuotojui išoriškai matomi, o tai yra viena iš aplinkybių nagrinėjamu atveju pašalinanti vežėjo civilinę atsakomybę. Vežėjo atstovas įgyvendindamas jam paskirtą pareigą patikrinti krovinio būklę turi remtis tik jam prieinamomis žiniomis ir akivaizdžiai pastebimais krovinio požymiais. Tokio pobūdžio pažeidimai turi būti laikomi paslėptais defektais ir vadovaujantis CMR 17 str. 2 dalimi laikomi kaip papildoma aplinkybe, šalinančia vežėjo atsakomybę. CMR 17 str. 4 dalies C punktas, nurodo, jog vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinimas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis išvardintomis aplinkybėmis, t.y. šiuo atveju jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. Ši vežėjo atsakomybė panaikinanti nuostata taip pat yra numatyta UAB „Itella Logistics“ ir UAB „Prima line“ 2013-06-17 sudarytoje Ilgalaikio bendradarbiavimo krovinių (siuntų) vežimo sutartyje Nr. S-13/36 4.4 punkte. UAB „Prima line“ profesinę civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo kompanija UAB DK „PZU Lietuva“ 2015-01-12 priėmė sprendimą Nr. 04-15C-116348, jog minėtasis įvykis nėra pripažįstamas draudžiamuoju ir tuo pagrindu draudimo išmoka nebus mokama. Nuostoliai atsirado ne dėl vežėjo kaltės, nes vežėjo vairuotojas pakrovime nedalyvavo, padangos buvo pervežamos be pakuotės, padangos pažeidimas yra vidinėje jos dalyje, todėl nuovokiam ir pakankamai rūpestingam vežėjo vairuotojui patikrinus krovinio būklę priėmimo metu tokio pobūdžio neakivaizdus padangos pažeidimas negalėjo būti pastebėtas ir turi būti pripažintas paslėptu defektu pagal CMR konvencijos 17 str. 2 dalį. Taip pat atsakomybė dėl įvardintų aplinkybių, kai pakrovimą organizavo ir atliko siuntėjas, turi būti šalinama CMR konvencijos 17 str. 4 dalies c) punkto nuostatų pagrindu.

Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą (b.l. 35-38).

Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad tarp trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovo UAB „Prima Line“ buvo sudaryta vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartis (draudimo liudijimas PZU Nr._1655892), kuria laikotarpiu nuo 2014-12-10 iki 2015-01-14 UAB DK „PZU Lietuva“ Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011 (toliau - Taisyklės) pagrindu buvo apdrausta krovinių vežėjo, t.y. UAB „Prima Line“ atsakomybė (atsakomybė dėl krovinių pervežimo pagal 1956 m. CMR konvenciją). Atlikto pervežimo metu atsiradusius santykius reguliuoja būtent minėta CMR konvencija. Draudimo sutartyje, sudarytoje su UAB „Prima Line“ yra numatyta 750,00 EUR franšizės suma pretenzijoms dėl kitų krovinių. Pagal draudimo sutarties sąvoką pareiga mokėti draudimo išmokei atsiranda tik įvykus draudžiamajam įvykiui. Remiantis minėta draudimo sutartimi, įvykis pripažįstamas draudžiamuoju bei draudikui kyla pareiga mokėti draudimo išmoką tik esant visų toliau nurodomų sąlygų visumai: 1) remiantis CMR konvencijos nuostatomis nustatoma draudėjo, šiuo atveju UAB „Prima Line“ atsakomybė dėl žalos atlyginimo pagal 1956 m. CMR konvenciją; 2) įvyksta draudimo sutartyje/draudimo taisyklėse nurodytas atsitikimas/įvykis bei nustatoma, jog šiam įvykiui galiojo draudimo apsauga; 3) aukščiau nurodytas įvykis/atsitikimas nepatenka į draudimo sutartyje/ taisyklėse/ prieduose numatytų nedraudžiamųjų įvykių sąrašą; 4) nenustačius draudėjo pareigų, numatytų draudimo sutartyje/draudimo taisyklėse, pažeidimo. Įvykiui pripažinti draudžiamuoju reikalinga/būtina visų šių sąlygų visuma. Vien draudimo sutarties sudarymo faktas nesiejamas su įvykio pripažinimu draudžiamuoju bei draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką. Dėl minėto įvykio/Ieškovo reikalavimo nekyla vežėjo atsakovo UAB „Prima line“ atsakomybė/vežėjas nuo atsakomybės atleistinas, remiantis CMR konvencijos nuostatomis, todėl minėtas įvykis nėra draudžiamasis ir draudikui trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva“ nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką/atlyginti ieškovo prašomą žalą. Ieškovo prašoma atlyginti nuostolio suma (656,99 Eur) yra mažesnė už draudimo sutartyje, sudarytoje su UAB „Prima Line“, nustatytą besąlyginės išskaitos sumą. Ištyrus žalos bylos administravimo metu gautus/pateiktus dokumentus buvo priimtas sprendimas, jog minėtas įvykis nėra draudžiamasis, kadangi dėl minėto įvykio atsakovas UAB „Prima Line“ atleistinas nuo atsakomybės, vadovaujantis CMR Konvencijos 17 str. 4 dalies c) punkto nuostatomis. Draudikas atsižvelgė į UAB „Prima line“ pateiktą informaciją, dokumentus ir sugadintos padangos fotografijas. Pagal krovinio gabenimo važtaraštyje Nr. +0106LT31+LT311063936 esančią informaciją, krovinys - padangos (svoris bruto 1480 kg) 2014-11-12 buvo pakrautos į puspriekabę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siuntėjo NOKIAN TYRES PLC sandėliuose, Suomijoje, jo darbuotojų ir 2014-11-13 pristatytas krovinio gavėjui UAB „PGM Technika“, adresu (duomenys neskelbtini). Iškrovus krovinį, buvo pastebėtas vienos padangos NOKIAN 650/65R38 vidinės dalies pažeidimas. Nustatyta, kad padangos siuntėjo NOKIAN TYRES PLC darbuotojų buvo pakrautos į puspriekabės krovinių skyrių be pakuotės. Vilkiko vairuotojas pakrovime nedalyvavo ir krovinio būklės netikrino. Pagal pateiktas sugadinimų fotografijas matyti, kad padangos pažeidimas yra nustatytas vidinėje jos dalyje (mechaniškai pažeista vidinė kraštinė padangos dalis); pažeidimo ilgis galėtų būti iki 60-70 mm, plotis iki 15-20 mm. Galima teigti, kad vežėjo vairuotojas, jei ir būtų tikrinęs krovinio būklę, priimdamas krovinį pervežimui galėjo ir nepastebėti tokio pažeidimo padangos vidinėje dalyje. Krovinio draudikas UAB „Ergo Insurance SE Lietuvos filialas“ 2014-12-19 el. paštu pateikė atsakymą, kad neturi galimybės gauti ir nepateiks UAB „Itella Logistics“ atsakingų darbuotojų paaiškinimo apie žalos atsiradimo aplinkybes, todėl faktinės įvykio aplinkybės yra nustatytos vadovaujantis vežėjo UAB „Prima line“ pateikta informacija ir dokumentais. Darytina išvada, kad nuostoliai transportavimo metu atsirado ne dėl vežėjo kaltės, nes vežėjo vairuotojas pakrovime nedalyvavo, padangos buvo pervežamos be pakuotės, padangos pažeidimas yra vidinėje dalyje, todėl ir patikrinus krovinio būklę priėmimo metu tokio pobūdžio padangos pažeidimas galėjo būti nepastebėtas. Vežėjo atsakomybė dėl šio įvykio nekyla pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 17 str. 4 dalies c) punktą, kuriame nurodyta, kad: Vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis, t.y. šiuo atveju, jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. Vežėjas turi nurodyti (bet ne įrodinėti), kad kuris nors iš numatytų ypatingos rizikos faktorių iš tiesų turi būti taikomas konkrečiu atveju (18 str. 2 punktas). Taigi vežėjas gali atsidurti situacijoje, kai jo nekaltumas dėl krovinio, praradimo ar sugadinimo yra preziumuojamas. Konvencijos 17 str. 4 p. numatyti rizikos faktoriai tarptautinėje praktikoje vadinama tai, už ką vežėjas negarantuoja. Todėl vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, nors šie faktoriai ir nėra aplinkybės, kurių vežėjas negalėjo išvengti. Kad egzistuotų vežėjo nekaltumo prezumpcija, vežėjas privalo įrodyti „galimybę“ (possibllity), kad krovinio praradimas ir sugadinimas galėjo atsirasti dėl specialių rizikos faktorių, parodydamas faktinį rizikos buvimą, taip pat ir tai, kad krovinio praradimas ar sugadinimas atitinka tą žalą, kurios galima tikėtis, esant atitinkamiems rizikos faktoriams. Ši vežėjo atsakomybę panaikinanti nuostata taip pat yra numatyta UAB „Itella Logistics“ ir UAB „Prima line“ 2013-06-17 sudarytoje Ilgalaikio bendradarbiavimo krovinių (siuntų) vežimo sutarties Nr. S-13/36 4.4. punkte. Atsakovas UAB „Prima Line“/trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“, vadovaudamasis fotonuotraukomis, vairuotojo paaiškinimu bei kitais į nagrinėjamą civilinę bylą pateiktais duomenimis bei dokumentais įrodė, jog minėtas krovinys buvo apgadintas dėl CMR konvencijos 17 str. 4 p. c) papunkčio rizikos faktoriaus, dėl ko atsakovas UAB „Prima Line“ atleistinas nuo civilinės atsakomybės.

Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą nagrinėti bylą nedalyvaujant (b.l. 54).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Bylos medžiaga bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas su draudėju UAB „Itella Logistics“ sudarė draudimo sutartį Nr. 710-934-414, kuria remiantis Ekspeditorių atsakomybės draudimo taikylėmis (ERGO, EAD 2013) Nr. 038, apdraudė UAB „Itella Logistics“ ekspeditoriaus atsakomybę. Ekspeditorius UAB „Itella Logistics“ organizavo krovinio pervežimą iš Suomijos į Lietuvą. Krovinio siuntėjas Nokian Tyres PLC, gavėjas UAB „PGM technika“.

Pagal CMR važtaraštį +0106LT31+LT311063936 UAB „Itella Logistics“ įsipareigojo organizuoti aštuonių „Nokian“ padangų pervežimą. Krovinio pervežimas vyko keliais etapais iš Suomijos krovinys buvo pristatytas į UAB „Itella Logistics“ terminalą (duomenų kas buvo vežėjai iš Suomijos į UAB „Itella Logistics“ terminalą nepateikta). Iš terminalo pervežti krovinį UAB „Itella Logistics“ pasamdė vežėją UAB „Prima Line“. Pagrindas - tarp ekspeditoriaus UAB „Itella Logistics“ ir vežėjo UAB „Prima Line“ 2013 03 17 sudaryta ilgalaikio bendradarbiavimo krovinių (siuntų) vežimo sutartis Nr. S-13/36.

Pristačius vežėjui (atsakovui) padangas gavėjui UAB „PGM technika“ paaiškėjo, kad viena padanga yra nepataisomai sužalota. Nustatyta, kad buvo pažeistas vienos padangos kordas, kuris užtikrina oro sandarumą padangoje. Ieškovas nurodė, kad toks pažeidimas neremontuotinas, taigi padanga negali būti naudojama. Apie tai, kad krovinys dalinai sugadintas, krovinio gavėjas UAB „PGM technika“ atžymėjo Lietuvoje išrašytame CMR važtaraštyje Nr. +0106LT31+LT311063936. Sužalojus padangą krovinio gavėjas UAB „PGM technika“ patyrė 1497,00 Eur žalą be PVM ir apie tai buvo informuotas ir atsakovas ir ekspeditorius UAB „Itella Logistics“.

UAB „Itella Logistics“ kreipėsi į draudėją (ieškovą) prašydama, draudimo liudijimo Nr. 710-934-414 pagrindu, atlyginti krovinio gavėjui UAB „PGM technika“ pervežimo metu atsiradusius nuostolius, sužalojus krovinį. Draudimo sutartimi yra numatyta 750,00 Eur išskaita, todėl ieškovas išmokėjo 649,99 Eur draudimo išmoką krovinio gavėjui UAB „PGM technika“.

Ieškovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (regreso tvarka) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens. Ieškovas nurodo, kad krovinį sužalojo atsakovas (vežėjas), todėl iš jo regreso tvarka turi būti priteista ieškovui 649,99 Eur draudimo išmoka, kuri buvo išmokėta krovinio gavėjui UAB „PGM technika“.

Dėl taikytinos teisės

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas krovinį pervežė tik Lietuvos teritorijoje, t. y. iš UAB „Itella Logistics“ terminalo, adresu (duomenys neskelbtini), į UAB „PGM technika“, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pervežimas yra tarptautinis, nes krovinys buvo vežtas iš Suomijos į Lietuvą, nepriklausomai nuo to, kad jis keletą kartų buvo perkrautas, todėl taikytina Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR). Konvencijos 1 straipsnis numato, kad konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Konvencijos 5 str. numato, kad susitariančios šalys uždraudė atskirais susitarimais tarp dviejų ar daugiau susitariančių šalių keisti šią Konvenciją, išskyrus susitarimus jos netaikyti pasienio vežimams arba leisti naudoti važtaraščius, nurodančius nuosavybės teisę į krovinį, vežamą tik šių šalių teritorijose. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir yra konvencijos narės, todėl taikytinos CMR konvencijos nuostatos.

Ieškinys atmestinas šiais motyvais

Dėl vežėjo atsakomybės tuo atveju, kai krovinį pakrauna siuntėjas

Teismui nėra pateikta duomenų, kas pakrovė krovinį Suomijoje, tačiau bylos medžiaga nustatyta, kas buvo atsakingas už krovinio pakrovimą iš UAB „Itella Logistics“ terminalo. Teismui pateikta UAB „Itella Logistics“ ir vežėjo UAB „Prima Line“ 2013 03 17 sudaryta ilgalaikio bendradarbiavimo krovinių (siuntų) vežimo sutartis Nr. S-13/36, kurios 4.4 p. numato, kad vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis: buvo naudojamos atviros, be tento transporto priemonės, jeigu toks jų naudojimas buvo suderintas ir nurodytas važtaraštyje; kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai; jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė Užsakovas, krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis Užsakovo, siuntėjo ar gavėjo vardu; dėl natūralių kai kurių krovinių savybių, dėl kurių jie buvo visai ar iš dalies prarasti ar sugadinti: surūdiję, supuvę, sudžiūvę, nubyrėję, suslūgę, pažeisti parazitų ar graužikų ir pan.; dėl nepakankamo ir nepatenkinamo kroviniams skirtų vietų ženklinimo ir numeravimo.

Iš atsakovo, trečiojo asmens ir rašytinio vairuotojo paaiškinimo nustatytina, kad krovinį pakrovė UAB „Itella Logistics“ darbuotojai, o krovinį iškrovė gavėjas UAB „PGM technika“. Nurodytų aplinkybių ieškovas neginčijo. Atkreiptinas dėmesys, kad krovinio svoris buvo 1480 kg, taigi vienos padangos svoris yra 185 kg. Krovinys buvo sudėtas ant padėklo, taigi neabejotina, kad vairuotojas tokio krovinio negalėjo pasikrauti, o terminalas, kaip saugantis krovinius bei atliekantis iškrovimo-pakrovimo darbus turi reikiamą įrangą – pakrovėjus, kuriais pakrovė krovinį.

CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: a) ar teisingai važtaraštyje nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Taigi pagal šią CMR konvencijos nuostatą, vežėjas neturi pareigos tikrinti, ar krovinys pakraunamas teisingai. Konvencijos nuostata, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę nereiškia jo pareigos patikrinti, ar tinkamai sudėtas ir sutvirtintas krovinys.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad CMR konvencija nereguliuoja krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų, todėl sutarties šalys gali dėl to susitarti. Nesant tokio susitarimo, krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Vežėjas tokiu atveju nėra įpareigotas tikrinti bei prižiūrėti, ar krovinys yra kraunamas tinkamai, nes negali kontroliuoti pakrovimo proceso. Taigi, jei vežimo sutarties šalys nesusitarė kitaip, pakrovimo metu krovinys yra prižiūrimas siuntėjo, ir vežėjas turi galimybę, jei bus nustatyti pakrovimo defektai, kurie galėjo turėti įtakos krovinio sugadinimui, gintis remdamasis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčiu. Tik nustačius vežėjo tyčią ar neatsargumą vežant krovinį, vežėjas pripažįstamas atsakingu, nes jo pareiga saugoti vežamą krovinį apima ir pareigą imtis įmanomų priemonių, kurios užkirstų žalos atsiradimą arba sumažintų žalą dėl rizikos veiksnių, jei tik jis apie juos sužino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2013).

Vežėjo pareigos siuntėjui kraunant krovinį apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole (CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punktas).

Krovinį pakrovus UAB „Itella Logistics“ atsakovui nekyla atsakomybė už krovinio sužalojimą. Byloje taip pat nenustatyta tokių aplinkybių, kad krovinys vizualiai apžiūrint buvo netinkamai pakrautas, nenustatyta, kad pervežant įvyko koks nors autoįvykis, galėjęs įtakoti žalos atsiradimui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad krovinį pervežė ne vienas vežėjas, tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, kodėl būtent atsakovas krovinį sužalojo, o ne siuntėjas, prieš tai krovinį vežęs vežėjas, ar krovinį perkrovęs ekspeditorius, ar gavėjas.

Dėl krovinio sužalojimo pobūdžio

Teismui yra pateiktos nuotraukos, iš kurių teismo nustatytina, kad padangos sužalojimas yra tokio pobūdžio, kurio vairuotojas pakrovus krovinį negalėjo pastebėti. Padanga yra sužalota iš vidaus, t.y. sužalota padangos krašto vidinė dalis.

Krovinys (padangos) buvo sukrautas ant padėklo ir apvyniotos tampria pakavimo plėvele. Krovinio gavėjas dėl netinkamai pristatyto krovinio (padangos ne ant padėklo, išvartytos po automobilio kėbulą ir pan.) jokių pastabų nenurodė, tik konstatavo, kad viena padanga vidinėje pusėje yra pažeista.

Atsakovas kreipėsi į trečiąjį asmenį prašydamas išmokėti draudimo išmoką pagal vežėjų automobiliais atsakomybės draudimą, draudimo liudijimas Nr. PZULT1655892/5. Trečiasis asmuo atsisakė išmokėti draudimo išmoką dėl to, kad yra numatyta 750 Eur išskaita, taigi tai yra atsakovo nuostoliai, nes neviršija 750 Eur sumos, tačiau taip pat pasisakė dėl žalos atsiradimo aplinkybių. Trečiasis asmuo nepripažino patirtų nuostolių draudiminiu įvykiu, nes nustatė, kad nuostoliai negalėjo būti padaryti transportavimo metu. Trečiasis asmuo vežėjo kaltės dėl padarytų pažeidimų nenustatė, nurodė, kad nuostoliai atsirado ne transportavimo metu, t.y. ne dėl vežėjo kaltės, nes vežėjo vairuotojas pakrovime nedalyvavo, padangos buvo pervežamos be pakuotės, padangos pažeidimas yra vidinėje dalyje, todėl ir patikrinus krovinį priėmimo metu tokio pobūdžio padangos pažeidimas negalėjo būti pastebėtas.

Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių kaip atsakovas galėjo sužaloti krovinį ir kodėl teigia, kad krovinį sužalojo būtent atsakovas, o ne kitas vežėjas ar ekspeditorius. Ieškovas savo reikalavimą grindžia tik tuo, kad atsakovas pristatė krovinį bei teigia, kad krovinys prieš pakraunant nebuvo sužalotas, tačiau tokio teiginio nepagrindžia jokiais įrodymais (pvz.: krovinio apžiūros aktu ar kitu dokumentu), kuriais patvirtintų, kad nustatyto vidinio sužalojimo nebuvo.

Ieškovas savo reikalavimą grindžia pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punktu, kad atsakovas yra atsakingas už krovinį. Vežėjo atsakomybė, atsakovui negali būti kildinama pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punktą, kai vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo gavėjui momento, nes krovinys buvo sužalotas ne dėl vežėjo (atsakovo kaltės). Atsakovui taip pat negali būti kildinama atsakomybė už krovinio sužalojimą ir pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, kuris numato, kad vežėjas neatsako už krovinį, jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu. Bylos nagrinėjimo atveju krovinys buvo vežamas iš Suomijos ir iškrautas UAB „Itella Logistics“ terminale ir vėl pakrautas atsakovui.

Ieškovas reikalavimą taip pat grindžia CMR konvencijos 9 str. 2 d., kurioje nurodoma, jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės ir kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus. Atsakovas neginčija šių aplinkybių tik nurodo, kad pervežimo metu tokie sužalojimai negalėjo atsirasti. Atsakovas teigia, kad tokie sužalojimai galėjo būti padaryti tik pakrovimo metu naudojat pakrovėjo „šakes“ pakeliant krovinį, nes kaip krovinys buvo pakrautas tokios būklės ir buvo pristatytas, tik iškrovus buvo nustatyti vienos padangos vidiniai sužalojimai.

Apibendrinant visus teismo išdėstytus motyvus nustatytina, kad ieškovas neįrodė atsakovo kaltės dėl padangos sužalojimo (CPK 178 str.), todėl ieškinys yra atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 3,42 Eur, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263- 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui UAB „Prima Line“ atmesti.

Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, į. k. 10017013, 3,42 Eur (tris eurus 42 ct) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Rita Ulejevienė