- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-22
- Bylos Nr.
- 2S-2683-603/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Kreditorius
- AB „Eurovia Lietuva“
- Skolininkas
- UAB ,,Mansas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Bujokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus (apelianto) AB ,,Eurovia Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB „Eurovia Lietuva“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui UAB ,,Mansas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius AB ,,Eurovia Lietuva“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iš skolininko UAB ,,Mansas“ priteisti 5 082 Eur skolą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 29 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštą skolininkui priklausančiam kilnojamam ir nekilnojamam turtui, taip pat piniginėms lėšoms ir turtinėms teisėms, priklausančioms skolininkui ir esančioms pas skolininką arba trečiuosius asmenis 5 082 Eur sumai.
Nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į tai, jog įsiskolinimo suma yra didelė. Nors skolininkas su kreditoriumi neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, tačiau skolos dydžio neginčija bei neturi jokių pretenzijų. Be to, skolininkas yra nesumokėjęs 1 825,30 Eur mokesčių. Atsižvelgiant į tai, abejotina, jog skolininkas gera valia vykdytų ir jam nepalankų teismo sprendimą, todėl reikalinga užtikrinti, kad skolininko turto sudėtis, forma ir kokybė nesumažėtų. Taigi, darytina išvada, jog išduotas teismo įsakymo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. priėmė įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko 5 082 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra už 5 082 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, ir 29,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, jog skolininko įsiskolinimo suma juridiniam asmeniui nėra didelė. Be to, kreditorius teismui nepateikė įrodymų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas. Pažymėtina, kad kreditorius nepateikė teismui duomenų ir apie tai, kad skolininkas šiuo metu turi sunkumų vykdant atsiskaitymus su trečiaisiais asmenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad skolininko vengimas atsiskaityti su kreditoriumi, nesumokant reikalaujamų pinigų sumų, yra pagrindas kreiptis į teismą, o ne taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo prie išvados, jog pagal kreditoriaus pateiktą prašymą ir pridėtus įrodymus nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Apeliantas AB ,,Eurovia Lietuva“ atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir klausimą spręsti iš esmės – areštuoti skolininkui UAB ,,Mansas“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą esantį pas jį arba trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamam, jo pinigines lėšas bei turtines teises 5 082 Eur sumai.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškimo suma skolininkui nėra didelė, kadangi nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra pasisakyta, kokia konkrečiai suma turėtų būti vertinama kaip didelė arba maža. Šiuo atveju, teismas turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgiant į atsakovo finansines galimybes. Be to, Juridinių asmenų registro duomenimis, nėra aišku, ar skolininkas veikia pelningai. Taip pat, nėra aišku, kiek skolininkas gauna pajamų bei koks jo turtas.
Pažymėtina, jog Juridinio asmenų registro išrašo duomenimis, skolininko įstatinis kapitalas yra minimalus, tai yra 2 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, įstatinis kapitalas yra du kartus mažesnis už kreditoriaus pareiškimo sumą. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, jog kreditorius nepateikė jokių duomenų, jog skolininkas turi sunkumų, atsiskaitant su trečiaisiais asmenimis, kadangi UAB ,,Creditinfo Lietuva“ duomenimis, skolininko vėlavimo rizika yra labai aukšta.
Atkreiptinas dėmesys, jog prieš UAB ,,Mansas“ yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veiklos numatytos BK 182 str. 2 d. Minėtas tyrimas vykdomas dėl plataus masto sukčiavimo, kurį vykdė skolininkas su kita ofšorine įmone.
Be to, teismo įsakymo įteikti skolininkui nepavyko, kadangi jo nepavyko rasti. Pažymėtina, jog skolininko UAB ,,Mansas“ akcininkas ir vadovas yra Airijos pilietis, todėl daryta išvada, kad sužinojęs apie civilinę bylą bei ikiteisminį tyrimą, UAB ,,Mansas“ vadovai gali imtis priemonių paslėpti bendrovės turimą turtą ir lėšas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia tai, kad laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo. Taip pat tokios priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo ir neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tikimybės, kad bus priimtas ieškovui palankus sprendimas, nebuvimas eliminuoja sprendimo neįvykdymo riziką. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymo, reikia atsižvelgti ne tik į ieškinio sumą, bet ir į abiejų šalių turtinę padėtį, jų finansines galimybes, taip pat į tai, ar ieškovo prašyme išdėstyti argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai prima facie patvirtina ieškinio galimą pagrįstumą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas 2015 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su pareiškimu, priteisti 5 082 Eur skolą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 29 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštą skolininkui priklausančiam kilnojamam ir nekilnojamam turtui, taip pat piniginėms lėšoms ir turtinėms teisėms, priklausančioms skolininkui ir esančioms pas skolininką arba trečiuosius asmenis 5 082 Eur sumai. Iš pareikšto pareiškimo turinio matyti, kad kreditorius aiškiai suformulavo pareiškimo pagrindą bei dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju šioje civilinės bylos stadijoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, yra pagrindas konstatuoti, kad kreditorius tikėtinai pagrindė savo pareikšto pareiškimo reikalavimus.
Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra konstatavimas, kad, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Iš ieškinio turinio matyti, kad bendra reikalavimų suma skolininkui yra 5 082 Eur. Pagal suformuotą vieningą teismų praktiką didelės sumos reikalavimas pripažįstamas realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kita vertus, ir prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Be pareiškimo dydžio, pavojus, kad būsimas teismo sprendimas, jei jis būtų priimtas ieškovo naudai, gali likti priešingos šalies neįvykdytas, vertinamas individualiai kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į esamą skolininko finansinę padėtį, turimą turtą ir įsipareigojimus, taip pat į kitas aplinkybes, kurios leistų teismui objektyviai spręsti apie skolininko galimą mokumą.
Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, skolininkas, siekdamas įrodyti savo mokumą bei išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 str.). Šiuo atveju, skolininkas atsiliepimo į apelianto atskirąjį skundą bei įrodymų, paneigiančių apelianto atskirojo skundo argumentus, nepateikė. Taip pat byloje nėra jokių jo gerą finansinę padėtį pagrindžiančių duomenų, tai yra įrodymų apie turimą turtą, jo vertę, turimas lėšas, gaunamas pajamas, finansinius įsipareigojimus, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą apie atsakovo gerą turtinę padėtį ir apie tai, kad reikalavimo suma jam nėra didelė.
Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantas 2015 m. rugpjūčio 3 d. pardavė skolininkui asfaltbetonio mišinį (b. l. 5), už kurį skolininkas iki šios dienos nėra atsiskaitęs. Apeliantas teigė, jog skolininkas jokių pretenzijų ar nusiskundimų produktu neturėjo, tačiau vis tiek vengia atsiskaityti su apeliantu.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. priėmė įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko 5 082 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra už 5 082 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, ir 29,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau teismo siųsti procesiniai dokumentai (teismo įsakymas) skolininkui buvo neįteikti. Atsižvelgiant į tai, kreditorius pateikė teismui prašymą leisti skolininkui skirtus procesinius dokumentus įteikti per antstolį (b. l. 31), kuris buvo patenkintas, tačiau procesinių dokumentų skolininkui per antstolį įteikti taip pat nepavyko.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, jog teismo įsakymo ir pranešimo skolininkui įteikti nepavyko, leidžia daryti išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Be to, apelianto pateiktas įrodymas, dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo skolininko atžvilgiu, patvirtina galimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nustatytos aplinkybės suponuoją išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina, o laikinųjų apsaugos priemonių skolininkui taikymo klausimas išspręstinas iš esmės – apelianto prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės tenkintinas. Siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei skolininko teisėtų interesų apsaugą, pirmiausia areštuotinas atsakovo nekilnojamasis bei kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos ar turtinės teisės (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d.). Apeliantui išaiškinama, kad dėl skolininko turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos (CPK 147 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 2 p., teismas
nutarė:
Kreditoriaus (apelianto) AB „Eurovia Lietuva” atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo AB „Eurovia Lietuva” prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti.
Kreditoriaus (apelianto) AB „Eurovia Lietuva” (j. a. k. 121949798) reikalavimo užtikrinimui areštuoti skolininko UAB „Mansas“ (j. a. k. 303811356) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas skolininką arba trečiuosius asmenis 5 082 Eur sumos ribose.
Areštavus skolininkui UAB „Mansas“ priklausančias pinigines lėšas, leisti skolininkui iš jų atsiskaityti su kreditoriaus (apelianto) AB „Eurovia Lietuva” 5 082 Eur sumos ribose. Skolininkui taip pat suteikiama teisė iš areštuotų piniginių lėšų mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus.
Nutarties vykdymą pavesti antstoliui pagal apelianto pasirinkimą ir jo lėšomis.
Išaiškinti apeliantui, kad jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui, ieškovui ir atsakovui.