Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Alvydo Markausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, teistas - Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. spalio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį, paskiriant 96 MGL baudą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. 2025 m. liepos 28 d., apie 20.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būnant parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu Ozo g. 18, Vilniuje, prekybos centre „Ozas“, prekybos salėje, nuo parduotuvės prekių lentynų paėmė vienus vyriškus marškinėlius ,,JOOP“, p. k. (duomenys neskelbtini), kurių vertė 89,99 Eur, vienus vyriškus marškinėlius ,,JOOP“, p. k. (duomenys neskelbtini), kurių vertė 119,99 Eur, po ko, nuėjo į persirengimo kabiną, su turimu metalu nuėmė apsaugas nuo marškinėlių, minėtais marškinėliais apsirengė ir praėjo pro kasas už prekes nesusimokėjęs, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes netrukus praėjus pro kasas jis buvo sulaikytas parduotuvės apsaugos darbuotojų, tokiu būdu M. M., pasikėsino pagrobti nedidelės 209,98 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.

Šiais savo veiksmais M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. M. apklausos metu parodė, jog dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltę pripažįsta visiškai. 2025 m. liepos 28 d. jis apie 19.30 val. atvyko į PC „Ozas“ ieškoti drabužių ir bevaikščiodamas prekybos centre užėjo į „(duomenys neskelbtini)“, ten vaikščiojo ir rinkosi drabužius. Susirinko visus drabužius minimus įtarime ir nuėjo į persirengimo kabiną. Persirengimo kabinoje su atsineštu metaliuku kuris atrakina apsauginį magnetą, nuėmė magnetus ir užsidėjo dvejus marškinėlius, o kitus dvejus marškinėlius pakabino atgal. Užsidėjęs marškinėlius išėjo iš persirengimo kabinos ir išėjo iš parduotuvės už prekes nesusimokėjęs, po ko, tik išėjus iš parduotuvės prie jo priėjo apsaugos darbuotojai ir nusivedė jį į apsaugos kambarį. Apsaugos darbuotojų kambaryje jie jį tikrino, liepė visus daiktus išsiimti. Jis apsaugos darbuotojams prisipažino, kad paėmė dvejus marškinėlius. Vėliau atvyko policijos pareigūnai. Į parduotuvę ėjo be tikslo vogti. Minėtas metaliukas, kuris padeda nuimti apsauginius magnetus, yra prikabintas prie jo raktų, todėl jį visada turi su savimi. Jam besirenkant drabužius į galvą atėjo idėja juos pavogti. Ikiteisminį tyrimą sutiktų baigti baudžiamuoju įsakymu. Paskirtą baudą turėtų kaip susimokėti, nes yra dirbantis.

Be M. M. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis:

Gautame UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodyta, jog 2025 m. liepos 28 d., apie 20 val., prekybos centre „OZAS“, adresu Ozo g. 18, Vilnius, apsaugos darbuotojo K. S. buvo pastebėtas ir sulaikytas pilietis prisistatęs kaip M. M.. Minėtas pilietis išėjo iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, nesusimokėjęs už šias prekes: „JOOP“ vyr. marškinėlius - 89,99 Eur ir „JOOP“ vyr. marškinėlius - 119,99 Eur. Bendra prekių suma 209,98 Eur. Prekės nesugadintos, grąžintos į parduotuvę.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas K. S. parodė, jog jis dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, o darbo vieta yra, adresu (duomenys neskelbtini), prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“. 2025 m. liepos 28 d. darbą pradėjo 10.00 val. vykdė jo tiesiogines funkcijas kaip apsaugos darbuotojo. Apie 19.30 val. būdamas apsaugos poste, stebėdamas vaizdo stebėjimo kameras, pamatė, kad parduotuvėje asmuo pasiėmęs keturis drabužius ir nuėjęs į persirengimo kambarį išėjo su dviem drabužiais ir pakabino atgal ant pakabos prekybos salėje. Asmuo buvo apsivilkęs šortus, žalius marškinėlius ir juodą striukę. Stebėjo vaizdo kameras, ar nurodytas asmuo išeis iš prekybos salės pro parduotuves vartus. Jam kirtus parduotuvės vartelius jis jį sulaikė, asmuo nesipriešino iš karto prisipažino, kad yra apsivilkęs du drabužius iš parduotuvės t. y. 1 vnt. „JOOP“ vyr. marškinėlius, kurių vertė 89,99 Eur. ir 1 vnt. „JOOP“ vyr. marškinėlius, kurių vertė 119,99 Eur, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrai 209,98 Eur vertės turtą. Asmuo neprisistatė, buvo sulaikytas ir nuvestas į apsaugos postą, laukti policijos pareigūnų. Taip pat paskambino bendruoju pagalbos telefonu. <...> prekės nesugadintos ir grąžintos.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėta parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra per 2 prekybos centro aukštus. Eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole. Pridėtos fotolentelės.

Daiktų apžiūros protokole parodyta, jog apžiūrimas sidabrinės spalvos, lenktos formos metaliukas, skirtas apsaugoms nuimti. Eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole.

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti devyni „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašai <...>. Eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole.

Minėti duomenys pripažįstami įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme.

BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad M. M. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, įrodyta visiškai. Be to, pas kaltinamasis apklausos metu nurodė, kad užėjo į „(duomenys neskelbtini)“, ten vaikščiojo ir rinkosi drabužius. Susirinko visus drabužius, minimus įtarime, ir nuėjo į persirengimo kabiną. Persirengimo kabinoje su atsineštu metaliuku, kuris atrakina apsauginį magnetą, nuėmė magnetus ir užsidėjo dvejus marškinėlius, o kitus dvejus marškinėlius pakabino atgal. Užsidėjęs marškinėlius išėjo iš persirengimo kabinos ir išėjo iš parduotuvės už prekes nesusimokėjęs, po ko, tik išėjus iš parduotuvės, prie jo priėjo apsaugos darbuotojai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pasikėsino pagrobti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančias prekes išvardintas kaltinime, tačiau savo veiksmų nebaigė, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.

Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą kyla asmeniui, pagrobusiam turto, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo pasikėsinto pagrobti turto vertė 209,98 Eur viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur), darytina išvada, kad M. M. padaryta veika atitinka objektyviuosius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis M. M. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, prašė leisti baudą sumokėti per metus laiko, išdėstant ją dalimis. Apie baudžiamosios bylos perdavimą teismui 2025 m. rugpjūčio 4 d. informuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu, prieštaravimų negauta.

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas M. M. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. M. tiesiogine tyčia pasikėsino padaryti vieną nusikalstamą veiką nuosavybei, kuri priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis). Kaltinamasis nusikalto iš savanaudiškų paskatų. Teismas taip pat atsižvelgia į pasikėsinto pagrobti svetimo turto vertę.

M. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. M. yra darbingo amžiaus, „Sodros“ duomenimis vykdo individualią veiklą, anksčiau teistas, šiuo metu teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, baustas administracine tvarka daug kartų už KET nesilaikymą, paskirtos baudos nesumokėtos. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. M. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad bauda už baudžiamąjį nusižengimą gali būti nuo 15 iki 500 MGL dydžio. Teismo vertinimu prokuroro siūloma 36 MGL (1 800 Eur) dydžio bauda M. M., atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

M. M. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas įvertinęs M. M. asmenybę, paskirtos baudos dydį, daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių, po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 8 mėnesių. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

M. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, ją panaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti daiktus – voką, kuriame yra metalinis kabliukas su dviem skylėm, kuris perduotas saugojimui į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajonas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirti 36 MGL (1 800 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. M. paskirti 24 MGL (1 200 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

M. M. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti - voką, kuriame yra metalinis kabliukas su dviem skylėm, kuris perduotas saugojimui į Policijos departamento prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Vilniaus g. 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus rajonas.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–7 straipsniais, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Artea (buvęs AB Šiaulių bankas); ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį – e1-3418-1217/2025)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.