Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. nutarties, kuria netenkintas jos prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. S. Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutarimu už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, nubausta administracine nuobauda – 1 158 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. I. S. 2018 m. vasario 12 d. su prašymu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus dėl specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 19 d. nutartyje I. S. prašymą atmetė motyvuojant tuo, kad tik formalūs pagrindai taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas nesudaro pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, o administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, šiuo metu dar nėra pasiekti.Apeliaciniame skunde I. S. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. nutartį ir tenkinti jos skundą dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.Skunde nurodė, jog sprendžiant klausimą dėl ATPK 329 straipsnio taikymo, būtina įvertinti dvi esmines aplinkybes – ar pareiškėjas jau yra nubaustas; ar pareiškėjas jau yra perauklėtas laikytis teisės aktų, t. y. ar administracinė nuobauda pasiekė jai keliamus tikslus, numatytus ATPK 20 straipsnyje, tačiau pirmosios instancijos teismas nors ir nurodė, kad nustatinėjo šias aplinkybes, tačiau išties to nedarė. Teismas nepateikė visiškai jokių motyvuotų argumentų kodėl apeliantės atžvilgiu, pritaikius ATPK 329 straipsnį, administracinės nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti. Teismas nesiaiškino ar I. S. nubaudimas, trunkantis ilgiau nei pusę paskirtojo termino, yra pakankamas, kad ji būtų laikoma nubausta ir perauklėta ATPK 20 straipsnio prasme. Apeliantė skunde nurodė, jog teismas vertino tik ją neigiamai apibūdinančias aplinkybes, nors vyravo ir teigiamų akcentuodama, jog padaryta žala atlyginta, šis pažeidimas yra vienintelis teisės pažeidimas, padarytas per jos gyvenimą. Neįvertinus šių aplinkybių visumoje negalima teigti, kad buvo įvertinta jos asmenybė. Taip pat nurodė, jog teismas ATPK 329 straipsnio nuostatas aiškino priešingai nei nurodyta normose ir teisminėje praktikoje. Teismas pasisakė, jog I. S. atžvilgiu ATPK 329 straipsnio taikymas išvis negalimas, kurį grindė neįvertinus, jog padarytas teisės pažeidimas ne kelyje, sunkių pasekmių sukėlimas tik teismo spėlionės, prielaidos ir jos nėra leistinos, o apibendrinus apeliantė nurodė, kad teismas neatskleidė bylos esmės, pagrindiniai bylos klausimai liko neišnagrinėti, faktinės aplinkybės ne tik nenagrinėtos, bet ir nenustatytos, todėl darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ATPK 248 straipsnį pažeidė iš esmės, kas lemia skundžiamos nutarties panaikinimo pagrindą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atsiliepime prašoma apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina administracinių nuobaudų vykdymo tęstinumą, t. y. numato, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Pažymėtina, jog Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) nenumato galimybės sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, taigi, šiuo nuobaudos vykdymo aspektu ANK yra griežtesnis nei ATPK. Administracine tvarka nubausto asmens atsakomybė negali būti sunkinama, todėl apelianto skundas nagrinėjamas ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., nustatyta tvarka.Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimai buvo reglamentuoti ATPK 329 straipsnyje, kuriame numatyta, jog asmuo, kuriam atimta specialioji teisė, gali kreiptis dėl šios administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimo, kai yra praėję ne mažiau nei pusė jos paskirtojo laiko, asmuo per šį laiką nėra padaręs teisės pažeidimo ir yra gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą.Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad I. S. ATPK numatytus formaliuosius reikalavimus, kurie išvardyti šios nutarties 7 punkte, įvykdžiusi, todėl jos prašymas pagrįstai buvo nagrinėjamas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog paskyrus asmeniui administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, teismas turi diskrecinę teisę spręsti dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, įvertinęs įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Nepaisant formalųjį pagrindą sudarančių ir byloje pateiktų aplinkybių, apygardos teismas visgi atkreipia dėmesį į tai, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas, net ir esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, galimas tik esant išimtinėms aplinkybėms. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti ar šį institutą pritaikius bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai – nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį ir užtikrinti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.Apygardos teismas pažymi, kad apeliantės teisė vairuoti transporto priemones atimta už administracinio teisės pažeidimo padarymą, kuris laikytinas vienu pavojingiausių tokio pobūdžio pažeidimų. Neturėdama 2 mėnesių vairavimo stažo ji vairavo automobilį būdama neblaivi (nustatytas 1,3 promilių girtumą) ir apgadino kitą stovinčią transporto priemonę, teismo vertinimu tai itin neatsakingas elgesys, ir akivaizdu, jog neįvertintas galimo pavojaus ne tik sau, bet ir aplinkiniams kriterijus. Apeliantė specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimą sieja su teisės vairuoti reikalingumu nukreipiant į darbinių ir asmeninių poreikių tenkinimo užtikrinimą, t. y. ji mokosi ir dirba prekybos centre Kauno mieste, neturėdama galimybės pati vairuoti nukenčia jos mobilumas, o naudotis viešuoju transportu yra sudėtinga. Jau minėta nutarties 8 punkte, jog šio instituto taikymui būtinos išimtinės aplinkybės, tačiau įvertinus apeliantės prašymo turinį, teismas tokių nenustatė, mokymuisi ir dirbant kasininke-pardavėja, siekiant neprarasti darbo santykių, specialios teisės atėmimas reikšmės neturi ir negali būti įvertintas kaip neproporcingas nubaudimas, nes tai tiesiogiai net nesusiję. Iš skundžiamos nutarties motyvų spręstina, jog iš esmės apylinkės teismas įžvelgė tas pačias aplinkybes, kurios nesuponavo teismo galutinės išvados, jog nuobaudos tikslai jau gali būti pasiekti I. S. atžvilgiu, nors ir pastaroji kritikavo, jog išvados grįstos prielaidomis ir spėjimais, tačiau tokia jos pozicija yra tik subjektyvios nuomonės išraiška jos lūkesčių nepateisinusio procesinio sprendimo apimtyje. Teismui privaloma motyvuoti savo procesinius sprendimus ir be šio kritikuoto manymo, jog nuo tokio nepakankamai atsakingo, ką tik pradedančio dalyvauti eisme vairuotojo, kuris neseniai buvo baigęs mokytis visas taisykles ir žinodamas kokios sunkios galimos pasekmes galimos vairuojant padidinto šaltinio transporto priemonę ne tik pačios vairuotojos, bet ir kitų žmonių atžvilgiu, skundžiamas sprendimas tinkamai ir išsamiai pagrįstas įvertinus faktines bylos aplinkybes. Byloje pateikus tik formalias įstatymo nuostatas patvirtinančius įrodymus, įvertinus padarytos neteisėtos veikos ir kaltininkės asmenybę tiek teigiamu, tiek neigiamu aspektu, nesant materialiojo kriterijaus pagrindimo, klausimas nagrinėjamu atveju išspręstas teisingai. Tik sureikšminus ATPK 329 straipsnio nuostatas ir nesant išimtinėms aplinkybėms, kurios suponuotų teismui išvadą, jog I. S. jau patyrė pakankamus įstatymo numatytus ir teismo paskirtus suvaržymus, o specialios teisės atėmimas itin apsunkina normalias gyvenimo sąlygas, be ko išsiversti pakankamai labai sunku arba neįmanoma, apygardos teismas nenustatė, jų nenurodė ir pati apeliantė. Susisiekimo nepatogumas tame pačiame mieste nėra tas veiksnys, kuris pagrįstų išimtinės aplinkybės konstatavimą. Apeliaciniame skunde apeliantė akcentuoja, jog ji patyrė pakankamus įstatyme nustatytus ir jai paskirtus suvaržymus, padarė išvadas dėl savo elgesio, tačiau teismas nesumenkina ir konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų, kurie suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, todėl tik esant formaliam įstatymų leidėjo numatytam pagrindui besąlygiškai sutrumpinus paskirtą ir taip I. S. minimaliai paskirtą už tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarytą administracinio poveikio priemonės terminą, bus paneigta minėtų principų esmė ir įžvelgtinas nebaudžiamumo nuotaikų formavimas. Apygardos teismas šiuo aspektu taip pat pabrėžia, jog prevenciniai administracinės nuobaudos tikslai yra itin svarbūs siekiant apsaugoti visuomenę. Skunde nurodė, jog teismas nepateikė motyvų, jog pritaikius apeliantei ATPK 329 straipsnį, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, tačiau analizuojant skundžiamos nutarties motyvaciją, šis skundas argumentas vertintinas kaip nepagrįstas, nes teismas savo išvadas tinkamai motyvavo ir motyvai yra pakankami, prašymas įvertintas nepažeidžiant ATPK 248 straipsnio nuostatų, iš nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimo suponuojant teisines išvadas. Taip pat apeliantė neteisingai vertina tai, jog teismas antrą kartą vertino aplinkybes, kurios reikšmingos administracinės nuobaudos skyrimo procesui, nes iš nutarties motyvų matyti, kad teismas aptaręs formaliuosius šio instituto taikymo aspektus, siekiant pagrįsti materialaus pagrindo buvimą nagrinėjamu atveju, analizavo I. S. asmenybę charakterizuojančius tiek teigiamus, tiek neigiamus, pastaruosius nurodant kaip duomenis, kurių apimtyje teismo išvada dėl prašymo tenkinimo nebuvo suformuota, o eismo įvykio padarymo vieta ir kokiomis aplinkybėmis esant įvyko įvykis, nėra lemiantys veiksniai dėl teismo sprendimo rūšies priėmimo, nes visa tai jau buvo įvertinta teismui priimant 2017 m. liepos 27 d. nutarimą. Viso to kas išdėstyta, apygardos teismas pabrėžia tokio pobūdžio pažeidimus padariusių asmenų asmeniniai ir turtiniai interesai, išreikštas galimas darbo netekimas, kas yra tik prielaida, nes teiginio patvirtinimą dokumentų nepateikta, elementarūs nepatogumai negali būti pervertinami, nes šio pobūdžio pažeidimai gali sąlygoti itin skaudžius padarinius – neatstatomus asmenų sužalojimus ar net gyvybės atėmimą. Šie teismų argumentai, priešingai nei nurodyta skunde, nepagrindžia teismo nekompetencijos ar įstatymų nesilaikymo aiškinant ir motyvuojant savo priimamus procesinius sprendimus kiekvienu konkrečiu atveju. Pagal tokio pobūdžio bylose teismų suformuotas nuostatas asmenys, pripažinti kaltais padarę administracinius teisės pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviems, paprastai negali tikėtis paskirto minimalaus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, esant vien formalioms ATPK 329 straipsnyje numatytoms sąlygoms ir tik dėl asmeninių interesų užtikrinimo, nesant išimtinių aplinkybių ir itin svarbių neatkuriamų padarinių, kurie kiltų nesutrumpinus specialiosios teisės atėmimo termino. Apygardos teismo įsitikinimu, toks teisės aiškinimas būtinas siekiant užtikrinti visuomenės interesus ir realių ATPK 20 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.Apibendrindamas visa tai, kas minėta, apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad pagrindo sutrumpinti I. S. specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą nėra, apylinkės teismas ATPK 329 straipsnio taikymo klausimą išsprendė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų ir išdėstydamas pakankamus priimto sprendimo argumentus, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 302¹³ straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. nutartį nepakeistą ir I. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.