Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų J.N. ir O.E.S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria atmestas kreditorių prašymas pakeisti administratorių civilinėje byloje Nr. B2-803-41/2005 uždarosios akcinės bendrovės „Antakalnio šilas“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretieji asmenys J.N. ir O.E.S. kreipėsi į teismą prašydami pakeisti administratorių. Pareiškėjai nurodė, kad administratorius apie šaukiamą kreditorių susirinkimą pranešė ne visiems kreditoriams, į susirinkimo darbotvarkę neįtraukė administratoriaus veiklos ataskaitos, bei kreditorių pateiktų darbotvarkės papildymo klausimų. Be to administratorius pažeidė turto pardavimo iš varžytinių tvarką. Administratoriaus parinktas turto vertintojas įvertino turtą nerealiai maža kaina ir administratorius neginčijo šios nustatytos vertės. Taip pat administratorius susirinkime nepalaikė pasiūlymo turto kainą trečiosioms varžytinėms nustatyti kreditoriams, atsižvelgiant į pirmųjų dviejų varžytinių rezultatus. Administratorius pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 14 dalį įpareigojančią administratorių ginti visų kreditorių interesus, nes administratorius iš esmės atstovauja tik kreditorius turinčius 51 procentą finansinių reikalavimų ir pažeidžia smulkiųjų kreditorių interesus. Dėl šių priežasčių laikytina, jog administratoriaus įgaliotas asmuo B. Vankevičius yra suinteresuotas bylos baigtimi ir administratoriaus įgaliotas asmuo keistinas kitu.

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 8 d. nutartimi atmetė kreditorių J.N. ir O.E.S. prašymą pakeisti BUAB „Antakalnio šilas“ administratoriaus UAB „Vantolina“ įgaliotą asmenį Bronių Vankevičių ir įpareigojo BUAB „Antakalnio šilas“ kreditorius per mėnesį apsvarstyti klausimą dėl administratoriaus pakeitimo kreditorių susirinkime. Teismas nutartyje nurodė, kad pagal ĮBĮ 23 straipsnį kreditorių susirinkimas gali kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo. Kreditorių susirinkime šis klausimas nebuvo svarstytas, todėl kreditoriai neturi teisės prašyti keisti administratorių. Dėl kitų trečiųjų asmenų išdėstytų aplinkybių teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad administratorius laiku nepatvirtino parašo banke, nėra pagrindas keisti administratorių, nes sąskaita jau atidaryta, o bendrovė sąskaitoje lėšų neturėjo. Dėl ieškinių UAB „Baltasis sakalas“ ir UAB „Nevaros mažmena“ pateikimo teismas nurodė, jog BUAB „Antakalnio šilas“ yra patvirtintas kreditoriumi bankroto bylose, todėl administratorius veikė tinkamai ir pakankamai. Skundas dėl kreditorių reikalavimų pardavimo yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartimi, todėl teismas jų pakartotinai nenagrinėja. Teismas atmetė kreditorių argumentus dėl turto vertinimo atlikimo už mažesnę kainą, nes kreditoriai nepateikė įrodymų, kad kitose įmonėse ši paslauga kainuoja mažiau. Taip pat teismas atmetė kreditorių motyvus dėl nedidelės parduodamo turto vertės, nes administratorius turtą perleido remdamasis pateikta Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita. Vertinimą atlikusi įmonė yra atsakinga už tinkamą turto įvertinimą, nei teismas nei administratorius neturi teisės vertinti turto vertės. Ta aplinkybė, jog įmonės akcijų paketas 1999 metais buvo įvertintas 880 000 Lt, todėl ir turto vertė negali būti mažesnė, teismo manymu nepagrįsta, nes akcijų vertė negali būti siejama su turto verte. Teismas atmetė ir argumentus dėl administratoriaus kaltės parduodant turtą neįvykus dviems varžytinėms, nes šiuos klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas. Teismas nustatė, jog administratorius dalinai nevykdė ĮBĮ 21 straipsnio reikalavimų – kreditorių teisę gauti informaciją apie bankroto bylos eigą, ataskaita teikiama nereguliariai, ne visada raštu. Teismas pripažino, kad administratorius ne visada tinkamai atliko savo funkcijas numatytas ĮBĮ 11 straipsnyje, todėl teismas įpareigojo kreditorius sušaukus kreditorių susirinkimą apsvarstyti klausimą dėl administratoriaus pakeitimo.

Tretieji asmenys J.N. ir O.E.S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantai nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, dėl šių motyvų:

Teismas daugelį faktų, kad administratorius netinkamai vykdė savo funkcijas patvirtino, tačiau dėl formalių priežasčių atmetė kreditorių skundą ir nepagrįstai netaikė ĮBĮ 11 straipsnio 8 ir 9 dalių. Teismas, nustatęs, kad administratorius padarė įstatymų pažeidimus, turėjo pats nušalinti administratorių ĮBĮ 11 straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodyta tvarka.Teismo nutarties dalis, kuria teismas įpareigojo sušaukti kreditorių susirinkimą neįvykdoma, nes skundą padavusieji kreditoriai neturi teisės šaukti kreditorių susirinkimo (ĮBĮ 22 str. 3 d.). Teismas neteisingai nurodo, kad klausimas dėl administratoriaus veiksmų vykdant kreditorių reikalavimų perpardavinėjimą, yra išnagrinėtas 2005 m. balandžio 20 d. nutartimi. Teismas yra išnagrinėjęs pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir kreditorių susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Teismas nėra priėmęs sprendimo dėl administratoriaus veiksmų. Vykdant kreditorių reikalavimų pardavimą kreditorių susirinkimai nebuvo kviečiami, informaciją apie kreditorius ir jų kreditorinius reikalavimus jų pirkėjas G. M. galėjo gauti tik iš administratoriaus. Administratorius nepagrįstai atsisakė kviesti kreditorių susirinkimą, tuo pažeisdamas įstatymo nuostatas (ĮBĮ 11 str. 17 p.). Administratorius, leisdamas supirkti 50 procentų kreditorinių reikalavimų, pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą įpareigojantį administratorių ginti visų kreditorių interesus. Dėl šių administratoriaus veiksmų buvo pažeistos kitų kreditorių ir įmonės teisės, suvaržytos prievolės įvykdymo galimybės, pažeistos CK 6.101 straipsnio 1 dalies nuostatos. Teismo motyvai dėl administratoriaus veiksmų vykdant bendrovės nekilnojamojo turto pardavimą, nepagrįsti. Teismas be pagrindo 100 procentų akcijų paketo vertės nelaikė įmonės turto verte, nes įmonės 99 procentus viso akcijų paketo vertės sudarė įmonės nekilnojamojo turto vertė. Lyginant nekilnojamojo turto kainą palyginamuoju būdu, turto vertė būtų apie 785 492 Lt, o ne nustatytoji 393 000 Lt.. Administratoriaus paduotas skelbimas spaudai neatitinka 2005 m. spalio 4 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų dėl parduodamo turto vertės turinio. Tame pačiame kreditorių susirinkime kreditorių, supirkusių 51 procentą kreditorinių reikalavimų, balsų dauguma buvo nutarta neįvykus pirmoms ir antroms varžytynėms, toliau turtą pardavinėti be varžytinių ir parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą. Kadangi pirmose dviejose varžytinėse parduodamo turto vertė buvo žymiai padidinta, todėl jo parduoti nepavyko. Informacijos apie laisvą turto pardavimą viešai administratorius nepateikė, šią informaciją paskelbė įmonės steigėjas, tačiau administratorius klaidino pirkėjus nurodydamas ankstesnę aukštesnę, nei buvo ruošiamasi parduoti, parduodamo turto kainą. Be to, šiuo metu administratorius atsisako teikti bet kokią informaciją kreditoriams, todėl administratoriaus įgaliotas asmuo laikytinas asmeniškai suinteresuotu ir yra keistinas.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantai neteisingai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad administratorius netinkamai vykdo savo pareigas, nepagrįstai jo nenušalino. Pavienių kreditorių prašymas nėra savarankiškas pagrindas keisti administratorių. Teismas gali pakeisti administratorių kreditorių prašymu vadovaujantis ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 13 punktu, kai kreditorių susirinkimas priima sprendimą kreiptis į teismą dėl kreditoriaus pakeitimo. Kreditorių susirinkimas nepriėmė sprendimo kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo prašymo keisti administratoriaus ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 13 pagrindu.

Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalimi teismas turi teisę savo iniciatyva nušalinti administratorių. Tačiau teismas savo iniciatyva gali keisti administratorių tik turėdamas pakankamai informacijos ir įrodymų, kad administratorius netinkamai atlieka administratoriaus funkcijas, nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų. Teismas neturi teisės keisti administratoriaus dėl formalių, nežymių teisės aktų pažeidimų arba dėl kreditorių nurodomų teiginių apie pažeidimus, kurie nėra pagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais.

Apeliantų nurodo, kad teismo nutarties dalis dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo neįvykdoma, nes skundą padavusieji kreditoriai neturi teisės šaukti kreditorių susirinkimo. Skundžiama nutarties dalimi teismas buvo įpareigojęs per mėnesio terminą, nuo nutarties įsiteisėjimo, visus UAB „Antakalnio šilas“ kreditorius kreditorių susirinkime apsvarstyti klausimą dėl administratoriaus pakeitimo. Apeliantų argumentai, dėl šios nutarties dalies neįmanomumo nebeturi teisinės prasmės, nes vykdant minėtą teismo nutarties dalį 2006 m. vasario 6 d. buvo sušauktas kreditorių susirinkimas, kuriame spręstas klausimas dėl administratoriaus pakeitimo ir kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą – administratoriaus darbą įvertinti teigiamai ir palikti tęsti bankroto procedūrą iki įmonės išregistravimo. Pirmosios instancijos teismas minėto klausimo svarstymą inicijavo nustatęs formalius įstatymo pažeidimus administratoriaus veiksmuose. Todėl apeliantų argumentai, kad teismas nustatęs administratoriaus veiksmuose įstatymo pažeidimus tik dėl formalumų atmetė jų skundą, nepagrįstas.

Apeliantų teiginys, jog teismas neteisingai nurodo, kad klausimas dėl administratoriaus veiksmų vykdant kreditorinių reikalavimų perpardavinėjimą yra išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartimi, yra nepagrįsti. Apeliantų skundžiamų administratoriaus veiksmų rezultatas buvo finansinių reikalavimų perleidimas ir finansinių reikalavimų patvirtinimas. Galutinis administratoriaus veiksmų rezultatas, kuris buvo apskundimo objektu, yra patvirtintas minėta įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl yra galiojantis. Dėl šių argumentų pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtų aplinkybių neanalizavo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nurodė, kad negali spręsti dėl nekilnojamojo turto įvertinimo pagrįstumo. Turto įvertinimui reikalingos specialios žinios, kurių nei teismas, nei apeliantai neturi. Iš bylos (IV T., b.l. 68-69) matyti, kad turto vertinimą atliko atestuotas asmuo. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 3 dalį turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Turto vertinimo ataskaita nėra nuginčyta, yra galiojanti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ja rėmėsi, o apeliantų argumentai, dėl neteisingo turto vertės nustatymo, nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad turto pardavimo iš varžytinių tvarką nustato kreditoriai. Kreditoriai 2005 m. spalio 4 d. susirinkimo nutarimu nustatė turto pardavimo iš varžytynių, o nepardavus dvejose varžytynėse, pardavimo be varžytinių tvarką. Administratorius jokių sprendimų dėl šios tvarkos pakeitimo nepriėmė ir jokių veiksmų neatliko. Byloje nėra duomenų, kad šią tvarką administratorius pažeidė (CPK 178 str.). Apeliantų teiginiai nėra pagrįsti jokiai įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių aplinkybių nelaikė pagrindu keisti įmonės administratorių.

Apeliantų nurodyti formalūs įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas keisti administratorių teismo iniciatyva (ĮBĮ 11 str. 8 d.). Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs administratoriaus veiksmuose formalius pažeidimus įpareigojo kreditorius sušaukti susirinkimą ir apsvarstyti klausimą dėl administratoriaus pakeitimo. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 8 d. nutartį plikti nepakeistą.