Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 – jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015-06-08 nutarimo netaikyti nuteistajam V. M. lygtinio paleidimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2009-11-05 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 2 d. – 9 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2009-11-05, pabaiga – 2018-06-19.

Neatlikta laisvės atėmimo dalis yra 3 metai 15 dienų (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2015-06-04).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atmetė nuteistojo V. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2015 m. birželio 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi teismas sprendė, jog nuteistasis neatitinka BVK 157 str. 1 d. nustatytų lygtinio paleidimo sąlygų. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį neįvykdė socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijų t.y. pažeidė vidaus tvarkos taisykles, turi 5 galiojančias nuobaudas. Vien tai, kad nuteistasis yra atlikęs privalomą bausmės dalį nesudaro pagrindo teigti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistojo nuomone teismas nevertino Probacijos įstatymo 9 str. numatytų reikalavimų, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai jei jis turi norą integruotis į visuomenę kaip pilnavertis jos narys, jei kriminogeniniai veiksniai yra minimalūs ir nėra jokių įrodymų, kad nuteistasis nusikals ar yra susijęs su kriminaline subkultūra, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais (bendrauja su tėvu, motina, broliu bei drauge), turės pastovią gyvenamąją vietą tėvų namuose, darbą UAB „Lodviga“, bausmės atlikimo metu dalyvavo ne vienoje socialinėje programoje, atvykęs į pataisos namus pareiškė norą dirbti, buvo įdarbintas, mokėsi ir įgijo net 4 specialybes (kompiuterių operatoriaus, pynėjo iš vytelių, avalynės taisytojo ir baldų apmušėjo specialybes). Visos šios aplinkybės būtent ir rodo, kad yra pagrindas taikyti nuteitojo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Skunde pabrėžiama, kad pataisos namų administracija nesugeba teikti tinkamai Probacijos įstatyme numatytų paslaugų nuteistiesiems (individualaus darbo su nuteistuoju, jį motyvuojant integruotis į visuomenę, psichologinės pagalbos teikimo ir t.t.). Dėl nuteistajam skirtų nuobaudų, skunde pažymima, kad jo padaryti pažeidimai yra menkaverčiai – neturėjo skiriamojo ženklo, gulėjo lovoje neleistinu laiku, vienintelis rimtesnis pažeidimas tai bendravimas mobiliuoju telefonu, tačiau tik siekiant palaikyti socialinius ryšius.

Nuteistasis skunde pabrėžia, kad remiantis teismų formuojama praktika, teismas, atsisakydamas taikyti lygtinį paleidimą, negali remtis vien tik padarytų veikų sunkumu ir ankstesnių teistumų skaičiumi, kadangi į šias aplinkybes yra atsižvelgiama skiriant nuteistajam bausmę. Priešingai turi būti vadovaujamasi paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo ir lygtinio paleidimo tikslais. Europos tarybos ministrų komiteto 1999 rekomendacijose Nr. R (99) 22 ir Nr. Re (2003) taip pat yra pabrėžiama, kad laisvės atėmimo bausmė turi būti skiriama kaip kraštutinė priemonė ir tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama, todėl ir lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas visiems asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausme.

Atsiliepimas negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. M. skundas atmetamas.

2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818 buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Įgyvendinant pakeisto BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 str. pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 d. numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytame BPK 360 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 str. 1 d.), nuteistojo V. M. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.

Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą V. M. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje bei Komisijos nutarime. Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir ( ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. M. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau jis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių (b. l. 26). Bylos duomenys patvirtina, kad 2014-12-11 vykusio lygtinio paleidimo komisijos posėdyje buvo nuspręsta netaikyti nuteistajam V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir Komisija nustatė nuteistajam socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas: laikytis vidaus tvarkos taisyklių, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, tačiau nuteistasis šių rekomendacijų nevykdė ir 2015-03-17 buvo nubaustas už naudojimąsi mobilaus ryšio telefonu, skiriant jam 8 parų baudos izoliatoriuje nuobaudą. Apylinkės teismas teisingai vertino 2015-05-29 pažymą apie gautas nuobaudas ir paskatinimus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtino, kad nuteistasis bausmės vykdymo metu nei karto nėra skatintas, tačiau net 7 kartus baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, kurie tik sunkėja (paskutinės trys nuobaudos yra paskirtos už naudojimąsi mobilaus ryšio telefonu). Penkios nuobaudos šiai dienai yra galiojančios, kas nerodo nuteistojo kritiško požiūrio į savo elgesį ir norą pasimokyti iš skirtų nuobaudų, tinkamai elgtis bausmės atlikimo metu, laikytis esamų taisyklių ir nekartoti pažeidimų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, aukštesniojo teismo vertinimu, nors nuteistojo V. M. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodika ir yra žema (16 balų) (b.l. 23-24), tačiau jis neatitinka formalaus BVK 157 str. 1 d. numatyto pagrindo, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tai yra nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių – laikytis vidaus tvarkos taisyklių, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals.

Remiantis išdėstytu, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamoje Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartyje faktinės aplinkybės, reikšmingos lygtinio paleidimo taikymui, buvo įvertintos tinkamai, teismo išvados dėl lygtinio paleidimo netaikymo motyvuotos ir pagrįstos, o nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo padarytų išvadų nepaneigia. Procesinių pažeidimų tikrinant Komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą padaryta nebuvo, todėl tenkinti nuteistojo V. M. skundą ir panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-08-06 nutartį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.