- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- eI2-513-764/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00858-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- R. R.
- Atsakovas
- Vyriausioji tarnybinės etikos komisija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolitos Rasiukevičienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. R. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2019 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. KS-19 dalį, kurioje VTEK pripažino: 1) kad buvęs valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ direktoriaus pirmasis pavaduotojas R. R. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka ir terminais privačių interesų deklaracijoje nenurodęs duomenų apie narystę ir tarybos nario bei viceprezidento pareigas Lietuvos matininkų asociacijoje, o vėliau nepatikslinęs privačių interesų deklaracijos duomenimis apie prezidento pareigas šioje asociacijoje, pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas; 2) kad buvęs VĮ „Registrų centras“ direktoriaus pirmasis pavaduotojas R. R., eidamas tarnybines pareigas ir 2017 metais spręsdamas klausimus, tiesiogiai susijusius su Lietuvos matininkų asociacija, kurioje eina pareigas bei yra jos nariu, ir nuo šių klausimų nenusišalindamas, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad VTEK 2019 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. KS- 19 pripažino, kad buvęs VĮ „Registrų centras“ direktoriaus pirmasis pavaduotojas R. R. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka ir terminais privačių interesų deklaracijoje nenurodęs duomenų apie narystę ir tarybos nario bei viceprezidento pareigas Lietuvos matininkų asociacijoje (toliau – ir Asociacija), o vėliau nepatikslinęs privačių interesų deklaracijos duomenimis apie prezidento pareigas šioje asociacijoje, pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taip pat, pripažino, kad buvęs VĮ „Registrų centras“ direktoriaus pirmasis pavaduotojas R. R., eidamas tarnybines pareigas ir 2017 m. spręsdamas klausimus, tiesiogiai susijusius su Lietuvos matininkų asociacija, kurioje eina pareigas bei yra jos nariu, ir nuo šių klausimų nenusišalindamas, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas.
Paaiškina, kad 2014-2017 m. aplinkybę, kad pareiškėjas ėjo Asociacijos viceprezidento pareigas VTEK nustatė iš nepatikimo viešai prieinamų duomenų internetinio puslapio, tačiau pareiškėjo teigimu, ne Juridinių asmenų registro duomenų naudoti atliekant viešojo administravimo funkcijas negalima, nes negalima patikrinti jų tikrumo ar nustatyti asmenų tapatybės, o neoficialiais, nepatikrintinais duomenimis pagrįstas individualus teisės aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir yra neteisėtas. Pareiškėjo nuomone, VTEK sprendimo dalis, kurioje pripažinta, kad pareiškėjas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka ir terminais privačių interesų deklaracijoje nenurodęs duomenų apie narystę ir tarybos nario bei viceprezidento pareigas Lietuvos matininkų asociacijoje, o vėliau nepatikslinęs privačių interesų deklaracijos duomenimis apie prezidento pareigas šioje asociacijoje, pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti panaikinta, kaip nepagrįsta ir neteisėta.
Šalies argumentai
Pareiškėjo nuomone, nei vienas VTEK sprendime nurodytas pareiškėjo veiksmas nėra sprendimas ir nėra susietas su jo privačiais interesais, todėl VTEK sprendime nepagrįstai įvertintas kaip pažeidžiantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas. Paaiškina, kad jokių sprendimų, susijusių su asociacija pareiškėjas nepriėmė ir jo privačių interesų atlikti, VTEK sprendime nurodyti veiksmai nepaveikė. Todėl, sprendimas pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus ir turi būti panaikintas, kaip nepagrįstas ir neteisėtas.
Atsakovė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ir VTEK ar Komisija) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o ginčijamą sprendimą palikti galioti nepakeistą.
Nurodo, kad VTEK tyrimo metu nustatė, kad pareiškėjas privačių interesų deklaraciją elektroninėmis priemonėmis teikė tik vieną kartą, t.y. 2012 m. rugsėjo 25 d. Jau šios deklaracijos teikimo metu pareiškėjas buvo asociacijos tarybos narys, asociacijos viceprezidentas ir asociacijos narys, todėl šiuos duomenis privačių interesų deklaracijoje turėjo nurodyti, tačiau to nepadarė.
Paaiškina, kad 2012 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas pradėjo daryti trunkamąjį Įstatymo nuostatų pažeidimą, kuris nebuvo nutrauktas iki pat jo atleidimo iš VĮ „Registrų centras“ dienos, t.y. iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. Pažymėtina, kad pareiškėjas asociacijos viceprezidentu buvo kelias kadencijas iš eilės, t.y. ne tik 2011-2013 m. (kurie nepatenka į Komisijos tyrimo terminą), bet ir 2014-2016 m. (kurie į Komisijos tyrimo terminą patenka), tokiu būdu pareiškėjas nuo 2011 iki 2016 m. ėjo asociacijos viceprezidento pareigas, ir atsižvelgiant į tai komisija turėjo teisę vertinti, ar pareiškėjas, nenurodęs deklaracijoje duomenų apie ryšius su asociacija (t.y. asociacijos tarybos nario, viceprezidento bei asociacijos nario pareigas), nepažeidė Įstatymo nuostatų.
Atsiliepimas
Komisijos įsitikinimu, visi atsiliepime minimi pareiškėjo veiksmai Įstatymo taikymo prasme yra susiję su pareiškėjo privačiais interesais, o patys veiksmai yra prilyginami sprendimams. Tyrimo metu Komisija nustatė pareiškėjo faktinius-teisinius ryšius su asociacija. Šių ryšių buvimas nėra grindžiamas prielaidomis ar hipotezėmis, todėl, Komisijos nuomone, analizuojamoje situacijoje pareiškėjui kilo intereso konflikto situacija, nes dokumentai, susiję su asociacija, kurios dalyviu pareiškėjas yra.
Komisija nesutinka su pareiškėjo vertinimu, kad visi jo pasirašyti dokumentai negali būti laikomi sprendimais, nes vieni jų buvo tik informacinio pobūdžio, kiti susiję su centro apskaitos tvarkymu, o trečiuose pareiškėjas tik patvirtino kitų asmenų parengtus dokumentus. Taigi, pareiškėjo dalyvavimas vizuojant - sąskaitą faktūrą (kurios pagrindu vėliau buvo išmokėti pinigai asociacijai), tvirtinant viešojo pirkimo dokumentus (vadovaujantis kuriais ar pasirašant raštą tiekėjui), Komisijos nuomone, visa apimtimi patenka į nurodytų Įstatymo straipsnių taikymo dispoziciją, todėl pareiškėjui kelia interesų konfliktą. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pareiškėjas turėjo nedalyvauti arba nusišalinti svarstant klausimus, susijusius su asociacija, taip užkardant net interesų konflikto kilimo galimybę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. KS-19 dalies, kuria pripažinta, jog buvęs valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro direktoriaus pirmasis pavaduotojas R. R. privačių interesų deklaracijoje Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nenurodęs duomenų apie savo narystę, tarybos nario bei viceprezidento užimamas pareigas Lietuvos matininkų asociacijoje, o vėliau ir prezidento pareigas šioje asociacijoje, taip pat, nenusišalinęs rengiant, svarstant ir priimant sprendimus, kurie sukėlė interesų konfliktą, pažeidė šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1-2 dalių nuostatas, taip pat, 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Teisėjų kolegija pažymi, kad Valstybės tarnyboje dirbantys asmenys, įgyvendindami Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintus tikslus, privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, taip pat ir imperatyvios pareigos Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais teikti deklaraciją, laiku tikslinti ir papildyti jos duomenis. Vadovaujantis įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Ginčo atveju nustatyta, kad pareiškėjas, priimant ginčijamą sprendimą, buvo VĮ „Registrų centras“ direktoriaus pirmuoju pavaduotoju, todėl nėra ginčo, kad pareiškėjo atžvilgiu taikytinos Įstatymo nustatytos pareigos dėl privačių ir viešų interesų deklaravimo (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 7 punktas).
Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privačius interesus deklaruojantys asmenys privalo pateikti deklaraciją elektroninėmis ryšių priemonėmis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos (išskyrus šio Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus).
Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyti privačių interesų deklaracijos turinio reikalavimai. Įstatymas imperatyviai įpareigoja deklaracijoje nurodyti šešias 6 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose išvardytų duomenų grupes. Tik Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte („artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas“) nustatoma galimybė pačiam deklaruojančiam asmeniui spręsti, kokius artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis ar duomenis jis turi deklaruoti, atsižvelgdamas į tai, ar dėl šių aplinkybių jam atliekant tarnybines pareigas gali kilti interesų konfliktas. Taigi, Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte imperatyviai nustatoma pareiga asmeniui privačių interesų deklaracijoje nurodyti duomenis apie narystę ir pareigas įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atsirado naujų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išvardytų duomenų ar pasikeitė pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys, deklaruojantis asmuo privalo deklaraciją patikslinti per 30 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo ar naujų duomenų atsiradimo dienos. Privatūs interesai, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo yra apibrėžiami kaip asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Interesų konfliktą Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis apibrėžia kaip situaciją, kai valstybės tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas pareigos deklaruoti viešuosius ir privačius interesus nuostatas yra išaiškinęs, kad šios nuostatos negali būti aiškinamos kitaip kaip tik nustatančios pareigą deklaracijoje nurodyti visus duomenis, išvardytus šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, tais atvejais, kai deklaracija yra pildoma pirmą kartą. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma įpareigoja patikslinti deklaraciją tais atvejais, kai pasikeičia deklaracijoje nurodyti duomenys apie privačius interesus, t. y., duomenys apie asmens, dirbančio valstybės tarnyboje (ar jam artimo asmens), asmeninį turtinį ar neturtinį suinteresuotumą, galintį nulemti sprendimus atliekant tarnybines pareigas. Taigi asmuo neprivalo patikslinti privačių interesų deklaracijos duomenimis apie aplinkybes, dėl kurių neatsiranda ar nepakinta asmens privatūs interesai pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, t. y., kai tokios aplinkybės negali turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-492-607-13 Administracinė jurisprudencija. 2013, 26, p. 302-314).
Išanalizavus ginčijamo sprendimo turinį nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas konstatuotas dėl to, kad pareiškėjas nedeklaravo duomenų apie savo narystę, tarybos nario bei viceprezidento, o vėliau ir prezidento užimamas pareigas Lietuvos matininkų asociacijoje.
Komisija 2018 m. rugpjūčio 24 d. raštu „Informacija apie pradėtą tyrimą“ Nr. S-3842-(1.2) informavo pareiškėją, jog 2018 m. rugpjūčio 22 d. posėdyje susipažinus su VĮ „Registrų centras“ pateikta informacija, pradėjo elgesio atitikties Įstatymo II skirsnio nuostatoms tyrimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas privačių interesų deklaraciją elektroninėmis ryšių priemonėmis pateikė 2012 m. rugsėjo 25 d., tačiau šioje deklaracijoje duomenų apie narystę ir užimamas pareigas Asociacijoje nenurodė. Taip pat nustatyta, kad 2012 m., deklaruodamas privačius interesus, pareiškėjas buvo Asociacijos nariu, viceprezidentu bei tarybos nariu, tačiau šio ryšio deklaracijoje neatskleidė. 2017 m., tapus Asociacijos prezidentu, pareiškėjas turėjo papildyti deklaraciją duomenimis apie šias pareigas, tačiau to nepadarė. Skunde pareiškėjas nurodė, kad VTEK nustatytos aplinkybės apie 2012 m. pažeidimus negalėjo būti šio tyrimo objektu ir teisinių pasekmių pareiškėjui negali sukelti. Nesutiktina su pareiškėjo teiginiu, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad Komisija tyrimo metu nustatė, jog pareiškėjas privačių interesų deklaraciją elektroninėmis ryšių priemonėmis teikė tik vieną kartą, t.y. 2012 m. rugsėjo 25 d. Jau šios deklaracijos teikimo metu pareiškėjas buvo asociacijos tarybos nariu, asociacijos viceprezidentu ir asociacijos nariu, todėl šiuos duomenis privačių interesų deklaracijoje privalėjo nurodyti, tačiau to nepadarė. Byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad nuo 2012 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjas pradėjo daryti trunkamąjį Įstatymo nuostatų pažeidimą, kuris nebuvo nutrauktas iki pat pareiškėjo atleidimo iš VĮ „Registrų centras“ dienos (2018 m. rugpjūčio 14 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas asociacijos viceprezidentu buvo nepertraukiamai kelias kadencijas iš eilės (2011-2016 m.), todėl Komisija turėjo teisę vertinti, ar pareiškėjas, nenurodęs deklaracijoje duomenų apie ryšius su asociacija, nepažeidė Įstatymo nuostatų. Pabrėžtina, kad 2012 m. rugsėjo 25 d. pareiškėjo teikta privačių interesų deklaracija buvo vienintelė, todėl pagal teisinį reguliavimą laikoma aktualia ir skelbiama VTEK tinklapyje. Kadangi šioje deklaracijoje Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nebuvo nurodyti ir patikslinti aktualūs deklaruotini duomenys, pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais.
Pareiškėjas skundžia tą aplinkybę, kad 2014 m. – 2017 m. jis ėjo asociacijos viceprezidento pareigas ir tai VTEK nustatė iš nepatikimų jos nurodomų viešai prieinamų duomenų internetiniu adresu, kai tuo tarpu teisines pasekmes juridiniam asmeniui, jo valdymo organui ar valdymo organo nariui sukelia tik Juridinių asmenų registre registruoti duomenys, todėl prieš trečiuosius asmenis gali būti naudojami tik registruoti registre duomenys. Nesutiktina su pareiškėjo argumentu, nes Komisija, informuodama pareiškėją apie pradėtą tyrimą, nurodė apie pareiškėjo galimai nedeklaruotas ne tik asociacijos prezidento, bet ir viceprezidento pareigas. Iš 2018 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjo paaiškinimo matyti, kad pareiškėjas neginčijo fakto, jog neturi ryšio su asociacija (užėmė viceprezidento ar prezidento pareigas). Be to, duomenis apie pareiškėjo prezidento pareigas ir Asociacijos tarybos nario pareigas Komisija nustatė iš Registrų centro pateikto Juridinių asmenų registro išrašo, tuo tarpu viceprezidento - iš Komisijos tyrimo metu buvusio aktyvaus internetinio puslapio, kuriame buvo pateikta asociacijos valdymo organų (Asociacijos tarybos narių, prezidento, viceprezidentų bei revizijos komisijos nariai) istorija chronologine tvarka. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, tyrimo metu surinkta medžiaga akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas užėmė aukščiau minėtas pareigas ir ginčyti šio fakto pagrindo nėra.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai apie tai, jog aukščiau minėtos aplinkybės negalėjo sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, yra nepagrįsti, jie yra subjektyvaus ir formalaus pobūdžio. Pareiškėjas privalėjo deklaruoti Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus duomenis bei tai turėjo atlikti Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytais terminais, tačiau to nepadarė. 2003 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Tarybos rekomendacijoje dėl interesų konflikto valstybės tarnyboje valdymo gairių, nurodyta, jog, siekiant skaidrumo, valstybės tarnautojų narystė organizacijose bei privatūs interesai, galintys sutrukdyti objektyviam pareigų atlikimui, turėtų būti tinkamai atskleisti, kad leistų atlikti pakankamą interesų konfliktų sprendimo kontrolę ir valdymą.
Įstatymo 23 straipsnyje nurodyta, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija prižiūri, kaip asmenys vykdo šio įstatymo nuostatas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 2 punktą, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tiria fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Įstatymo nuostatoms ir pagal šio įstatymo 24 straipsnį priima vieną iš nurodyto įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų arba atsisako nagrinėti pranešimą.
Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įvardyti sprendimai, kuriuos, atlikusi tyrimą, gali priimti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atlikusi tyrimą, priima motyvuotą sprendimą: 1) pripažinti, kad asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatas; 2) pripažinti, kad asmuo pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas; 3) kreiptis į teismą dėl administracinės nuobaudos pažeidėjui skyrimo; 4) siūlyti valstybės ar savivaldybės institucijos vadovui (ar kolegialiai institucijai) skirti pažeidėjui tarnybinę (drausminę) nuobaudą; 5) pripažinti, kad asmuo nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatų; 6) pripažinti, kad asmuo nepažeidė Lobistinės veiklos įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatų; 7) sustabdyti tyrimą; 8) nutraukti tyrimą; 9) perduoti tyrimo metu surinktus duomenis ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui arba kitai įgaliotai institucijai; 10) pateikti rekomendaciją.
Atsakovė ginčijamu sprendimu vertino pareiškėjo elgesio atitiktį dėl Įstatymo II skirsnio „Privačių interesų deklaravimas“ tinkamo laikymosi nuostatų ir patikrino, kaip pareiškėjas vykdo savalaikę ir savarankišką deklaravimo pareigą deklaravimo srityje. Nustačiusi, kad pareiškėjas nesilaikydamas Įstatyme nustatytos tvarkos deklaravo Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus duomenis, priėmė Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą sprendimą - pripažino, kad pareiškėjas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo abejoti atsakovės sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu nėra.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog VTEK sprendimo dalis, kad pareiškėjas 2017 m. spręsdamas klausimus, tiesiogiai susijusius su Lietuvos matininkų asociacija, kurioje užima pareigas bei yra jos nariu, ir nuo šių klausimų nenusišalindamas, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas, yra nepagrįstas, nes jokių sprendimų, susijusių su Asociacija pareiškėjas nepriėmė bei pareiškėjo privačių interesų atlikti, VTEK sprendime nurodyti veiksmai, nepaveikė. Todėl, priimtas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų ir turi būti panaikintas.
Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje interesų konfliktas apibrėžiamas kaip situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję su jo privačiais interesais. Privatūs interesai apibrėžiami kaip asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje (ar jam artimo asmens), asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).
Įstatymo paskirtis ir tikslas - įtvirtinti valdžios institucijų, neišskiriant ir vietos savivaldos įstaigų, priimamų sprendimų nešališkumą ir pašalinti net menkiausią galimybę suinteresuotiems asmenims asmeniškai dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant šiuos sprendimus. Asmeninių interesų dėl svarstomų klausimų turėjimas neišvengiamai kompromituoja tokius sprendimus ir pakerta vietos bendruomenės pasitikėjimą jai atstovaujančia valdžia. Prievolės vengti interesų konflikto nepaisymas prieštarauja Įstatymo nuostatomis saugomam viešajam interesui - visuomenės lūkesčiams, kad jų valdžios atstovai visus klausimus spręstų tik objektyviai ir nešališkai, t. y. be jokio asmeninio suinteresuotumo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne viename savo nutarime yra pabrėžęs, kad kaip tik viešasis, o ne privatus interesas valstybės valdymo tarnybos santykiuose turi būti dominuojantis (1997 m. gegužės 6 d. ir 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai).
Įstatymas nustato nusišalinimo tvarką ir draudimą asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).
Interesų konfliktas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui kyla nuo pat to momento, kai jis turi rengti, svarstyti ar priimti sprendimą (dalyvauti jį priimant), susijusį su privačiu interesu. Atlikdamas šiuos veiksmus valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo jau veikia interesų konflikto situacijoje ir tokiu savo elgesiu pažeidžia imperatyvias Įstatymo nuostatas. Šiuo atveju sprendimas - tai bet koks valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiksmas, nesvarbu, koks galutinis sprendimo rezultatas ir kokių padarinių - palankių, nepalankių ar neutralių - jis sukelia ar galėtų sukelti atitinkamiems asmenims. Neturi reikšmės ir sprendimo atitiktis kitiems teisės aktams. Kaip minėta, Įstatymas numato pareigą asmeniui interesų konflikto atveju nusišalinti nuo sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrų. Pabrėžtina, kad Įstatymo pažeidimui konstatuoti, šiuo atveju, nėra būtina nustatyti, jog asmuo savo privačius interesus įgyvendino viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-923/08). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje formuojama nuostata, kad Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte numatytam pažeidimui kvalifikuoti pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą asmuo nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas, todėl valstybės tarnautojas priimdamas sprendimus privalo vengti net šališkumo galimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje pabrėžta šio Įstatymo paskirtimi - įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011; 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-30/2012; kt.). LVAT yra nurodęs, kad vertinant asmens veiksmų atitiktį Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalims būtina išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus, galinčius sukelti interesų konfliktą, ir ar įvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintą pareigą nusišalinti (2014 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-l334/2014). Kilus realaus ar menamo interesų konflikto situacijai itin svarbus yra paties asmens elgesys, taip pat atitinkamo subjekto informavimas apie galimą interesų konfliktą (ne galimybė įgyvendinti pareigą nusišalinti ir ne subjektyvus savo pareigų ir sprendimo reikšmingumo vertinimas). Nusišalinimas yra asmeninė kiekvieno valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareiga, kuri turi būti išreikšta aktyviais ir aiškiais veiksmais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011).
Įstatymo II skirsnio 6 straipsnyje reglamentuotas privačių interesų deklaracijų turinys ir nustatyta imperatyvi prievolė valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui privačių interesų deklaracijoje nurodyti informaciją apie narystę ir pareigas įmonėse, įstaigose, asociacijose ar fonduose, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens narystė ir pareigos asociacijoje yra traktuojamos kaip privataus intereso buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010).
Kaip jau minėta, pareiškėjo asmeninį ryšį su asociacija lėmė pareiškėjo narystė ir jo vykdomos pareigos asociacijoje. Iš pateiktų duomenų matyti, kad 2017 m. būdamas asociacijos nariu, tarybos nariu ir užimdamas pareigas valstybės įmonėje „Registrų centras“, pasirašė dokumentus, tiesiogiai susijusius su asociacija, t.y. 2017 m. kovo 23 d. kvietimą teikti pasiūlymą Nr. (1.1.34)s-2526, kuriuo tiekėjai (taip pat ir asociacija) buvo pakviesti teikti siūlymus viešajame pirkime dėl VĮ „Registrų centras“ matininkų ir geodezininkų kvalifikacijos kėlimo kursų; 2017 m. balandžio 3 d. mažos vertės viešojo pirkimo pažymą Nr. AP-98, kurioje pirkime dėl pirkimo objektu nurodomi matininkų, geodezininkų kvalifikacijos kėlimo kursų tinkamiausiu pripažįstamas tiekėjas – asociacija; 2017 m. balandžio 3 d. raštą Nr. (1.1.34.)s-2861, kuriuo asociacija informuojama apie tai, kad supaprastintame viešajame pirkime dėl matininkų, geodezininkų kvalifikacijos kėlimo kursų asociacijos pasiūlymas pripažintas laimėjusiu ir ši asociacija kviečiama derinti pirkimo sutartį; 2017 m. balandžio 5 d. paraišką dėl viešojo pirkimo Nr. Ivp-136, kurioje siūloma pirkimo objektą - asociacijos metinę konferenciją pirkti apklausos būdu bei nustatomos kitos pirkimo sąlygos; 2017 m. balandžio 5 d. mažos vertės viešojo pirkimo pažymą Nr. AP-100, kurioje asociacija dėl asociacijos metinės konferencijos pirkimo pripažįstama tinkamiausiu tiekėju; Asociacijos VĮ „Registrų centras“ pateiktą sąskaitą faktūrą Nr. LMA 17-19 dėl asociacijos metinės konferencijos, kurioje parašu nurodo šią sąskaitą apmokėti. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų nusišalinęs nuo aukščiau nurodytų dokumentų pasirašymo.
Įstatymas yra formalus ir vertinant asmenų elgesio atitikį Įstatymo nuostatoms svarbu išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus, galinčius sukelti interesų konfliktą, be to, ar nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas, nes konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas, todėl valstybės tarnautojas priimdamas sprendimus privalo vengti net šališkumo galimybės.
Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, aktualią teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, nustačiusi, kad pareiškėjas, priiminėdamas sprendimus veikė interesų konflikto situacijoje ir šiais savo veiksmais pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas, teisėtai ir pagrįstai priėmė 2019 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. KS-19, todėl jį naikinti pagrindo nėra.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Komisija tinkamai vertino aplinkybes bei tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias viešųjų ir privačių interesų derinimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuriuo pripažino pareiškėją pažeidus Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas bei 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas, todėl pareiškėjo skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjo skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132-133 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo R. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.