Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. J. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. J. 2015-08-01 apie 10.50 val., iš UAB „Benu vaistinė Lietuva“ filialo, adresu Bieliūno g. 1, Vilnius, atvirai pagrobė svetimą UAB „Benu vaistinė Lietuva“ priklausantį turtą: 6 vnt. pakuočių „Mollers dobbel“ žuvų taukų, kiekvieno vertė po 16.99 eurų, bendra vertė 101.94 eurų, vieną pakuotę „Lecitinas“, 11.09 eurų vertės, vieną pakuotę „Kalcis-magnis-cinkas“, 11.79 eurų vertės, tuo padarydamas „Benu vaistinei“ 124,82 eurų vertės žalą.

Apklaustas teisme kaltinamasis S. J. savo kaltę pripažino ir parodė, jog kaltinime nurodytu laiku, turėdamas tikslą ką nors pavogti, užėjęs į vaistinę nuo lentynos paėmė 6 pakuotes žuvų taukų, vieną pakuotę „Lecitino“ bei vieną pakuotę „Kalcio-Magnio-Cinko“, kuriuos susidėjo į su savimi atsineštą kuprinę ir išėjo iš vaistinės. Išėjus į lauką, jį prisiviję du apsaugos darbuotojai sulaikė ir nusivedė į tarnybines patalpas. S. J. iš kuprinės pats išėmė ir padėjo vaistinėje pavogtas prekes. Kai vaistinėje į kuprinę dėjo prekes nematė ar jį kas stebi. Išeidinėjo iš vaistinės, nebėgo. Kai iš parduotuvės išėjo, tada pradėjo bėgti, nes matė, kad apsauginiai vejasi.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 str. reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. J. parodė, kad 2015-08-01 nuvažiavo iki „Big“ prekybos centro, paskui nuėjo iki „Rimi“ prekybos centro kitoje gatvės pusėje. Turėjo tikslą ką nors pavogti, nes reikėjo pinigų. Todėl užėjęs į vaistinę „Benu“, iš lentynų, esančių netoli nuo įėjimo paėmė vitaminų: 6 vnt. „Mollers dobbel“ žuvų taukų, „Lecitino“ pakelį, „Kalcio-Magnio- Cinko“ pakelį. Juos visus susidėjo į su savimi atsineštą kuprinę ir išėjo iš vaistinės, praėjo per visą prekybos centrą ir jau buvo išėjęs į lauką, kai jį prisivijos du apsaugos darbuotojai ir jį sulaikę, nusivedė į tarnybines patalpas. S. J. iš kuprinės pats išėmė ir padėjo vaistinėje pavogtas prekes. Jis nekreipė dėmesio į kainas, būtų tiek neėmęs, kad susidarytų tokia pavogtų prekių suma, kuri numatytų baudžiamąją atsakomybę. Matė, kad vaistinės darbuotoja jį vejasi, bet jai nepavyko jo sulaikyti. Jį sulaikė lauke du apsaugos darbuotojai (b. l. 27, 29)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. R. parodė, kad 2015-08-01 dieną, dirbo (duomenys neskelbtini). Apie 11.00 val. ji priėjo prie vaistinės parduotuvės galo, kur pastebėjo vyriškį, kuris krovėsi pareiškime nurodytas prekes į juodos spalvos kuprinę. Vyriškis net nesislėpė, jos akivaizdoje pavogtas prekes sudėjo į kuprinę. Kai minėtas vyriškis pamatė K. R., jis pradėjo bėgti iš vaistinės, jį pasivijo apsaugos darbuotojas. Pavogtos prekės gulėjo lentynoje, nuo jos prekes ir įsidėjo į kuprinę. Vaizdo įrašo neturi. (b.l.18-19).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytojas Vasiliauskas parodė, kad jis, 2015-08-01 dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 07.00 val. iki 23.30 val. prie rampos, t.y. turėjo tikrinti krovinius, nuimti plombas. Tą dieną prie kamerų jis nebuvo. Tarp 11.00 val. ir 12. 00 val. jam per raciją pranešė, kad yra sulaikytas lauke vagis, šalia naktinės parduotuvės „Mėnulis“. S. J. sulaikė, tą dieną dirbęs stažuotojas V. K., o jis pats į pagalbą atbėgo šiek tiek vėliau. Kad S. J. išbėgo iš vaistinės, jie pamatė per apsaugos poste esančias kameras. Sulaikytą asmenį jie nusivedė į apsaugos postą, kur apžiūrėjo sulaikytą asmenį. Pas S. J. kuprinės skyriuje rado 6 vnt. žuvų taukų, 1 vnt. Lecitino ir 1 vnt. kalcio. Po apžiūros jis nuėjo į vaistinę ir pasikvietė vaistinės darbuotoją, kad ji apžiūrėtų pavogtas prekes, nes galimai tai iš „Benu vaistinės“ pavogtos prekės. Vaistininkė buvo užfiksavusi tą momentą, kai minėtas vyriškis greitai susikrovė prekes į kuprinę ir pasišalino iš minėtos vaistinės. „Benu“ vaistinės darbuotoja atpažino prekes, kad jos priklauso „Benu vaistinei“. Vaizdo kameros neužfiksavo momento, kai asmuo prekes krauna į tašę. (b. l. 20-22).

Benu vaistinės “ pareiškime nurodyta, kad 2015 m. rugpjūčio 1 d., apie 10.50 val., iš UAB „BENU Vaistinė Lietuva, UAB filialo, esančio adresu Bieliūnų g. 1, Vilnius, buvo įvykdyta vagystė, kurios metu buvo pavogtos prekės: „Mollers Dobbel“ 6 vnt. po 16,99 Eur, „Lecitinas“ 1 vnt. po 11,09 Eur ir „Kalcis-Magnis-Cinkas“ 1 vnt. po 11,79 Eur. Pilietis iš vaistinės išsinešė pro kasas, anksčiau minėtas prekes, nesusimokėjęs. Prekybos centro darbuotojai minėtą pilietį sulaikė už parduotuvės ribų. Prekės grąžintos į vaistinę (b. 1. 1-2).

Apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti - 6 vnt. pakuočių „Mollers dobbel“, žuvų taukų buteliukai, kodas – 70112443, kurio kaina 16.99 eur., 1 „Lecitino“ butliukas, kodas – 8595165290189, kurio kaina 11.09 eur. vertės, 1 vnt „Kalcio-magnio-cinko“ buteliukas, kodas - 8594003976476, kurio kaina - 11.79 eur. visos prekės tvarkingos, nepažeistos (b.l. 11-16).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 3 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Esminis atvirosios vagystės, kvalifikuojamos pagal BK 178 str. 2 d., požymis, skiriantis ją nuo slaptosios, yra kaltininko veiksmų atvirumas, t.y. kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, jog asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, bet šią aplinkybę ignoruoja. Toks kaltininko veikimas rodo didesnį jo įžūlumą.

Ištyrus byloje esančius įrodymus ir juos įvertinus BPK 20 straipsnio tvarka, darytina išvada, kad S. J. padarė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką. Apklausiamas teisme jis prisipažino padaręs kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, paaiškino jų padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai. Nors kaltinamasis S. J. teisme neneigia pagrobęs iš vaistinės prekes, tačiau nurodo, kad, jog dėdamas vaistinėje prekes į kuprinę, nematė, kad jį kas stebėtų. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu S. J. parodė, matė, kad vaistinės darbuotoja jį vejasi, bet jai nepavyko jo sulaikyti, jį sulaikė jau lauke pasiviję apsaugos darbuotojai. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. R. parodė, kad dirbdama vaistinėje pastebėjo vyriškį (kaltinamąjį S. J.), kuris krovėsi nurodytas prekes į juodos spalvos kuprinę, S. J. net nesislėpė, jos akivaizdoje pavogtas prekes sudėjo į kuprinę, o pastebėjęs ją, iš vaistinės išbėgo. Iš paties kaltinamojo S. J. ir liudytojos K. R. parodymų matyti, jog liudytoja ir kaltinamasis suvokė svetimo turto pagrobimo faktą, kad tokie veiksmai yra neteisėti, kaltinamajam buvo nesvarbus prekių grobimo būdas (atviras ar slaptas), o pamatęs vaistinės darbuotoją, iš vaistinės pasišalino su pagrobtomis prekėmis ir buvo sulaikytas tik lauke. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad S. J. ketinimai slapta pagrobti maisto papildus iš vaistinės peraugo į atvirąją vagystę po to, kai liudytoja K. R. pastebėjo S. J. veiksmus, o šis kartu su pagrobtu turtu ėmė bėgti ir pasišalino iš įvykio vietos, taip įgydamas galimybę nors ir trumpam tuo turtu disponuoti. Nusikalstamas sumanymas, galbūt planuotas kaip slaptas, peraugo į atvirą, liudytojai K. R. suvokus, kad yra grobiamas turtas, o S. J. suvokus, kad jo veiksmai pastebėti. Taigi nustačius nusikalstamą veiką kvalifikuojančią aplinkybę, kad kaltinamojo S. J. veiksmai padaryti matant vaistinės darbuotojai, suvokiančiai, jog grobiamas svetimas turtas, t. y. S. J. suprantant, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant ir tęsiant veiksmus, darytina išvada, kad S. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d.

Kaltinamojo S. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę S. J., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką. Tiriant S. J. asmenybę nustatyta, kad teistas 11 kartų (b. l. 44-50), tame tarpe ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, jis vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.). Daug kartų baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, nedideles vagystes (b. l. 37-43), nevedęs, nedirbantis, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje tirtas ir gydytas nuo 1997-10-22 iki 1997-12-03, diagnozė; lengvas protinis atsilikimas su ryškiu elgesio pakitimu, į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b. l. 57), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 56). S. J. teistumai rodo jo polinkį nusikalsti, matyti, kad ankstesni teistumai ir realus laisvės atėmimo bausmių atlikimas teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui iki šiol neturėjo. Esant nusikaltimų recidyvui (BK 56 str.) kaltinamajam S. J. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio, teismas įvertina tai, kad yra viena S. J. atsakomybę lengvinanti, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad S. J. skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

BK 64¹ str. įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad S. J. skiriama bausmė sumažintina 1/3.

S. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą nustatyta, kad S. J. tirtas ir gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 1997-10-22 iki 1997-12-03, diagnozė: lengvas protinis atsilikimas su ryškiu elgesio pakitimu. Taigi šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, tai atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė byla Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir paskirti jam laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti S. J. sumažintą bausmę – laisvės atėmimo 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant Pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos s gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.