- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-01
- Bylos Nr.
- 2A-2409-392/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35714-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė, Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
- 78.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės ir Loretos Lipnickienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-28 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5336-534/2014 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei A. M. dėl įsiskolinimo uzufrukto teise priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. M. pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės A. M. uzufrukto teise 9.395 Lt įsiskolinimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-10-19 iki 2013-07-17 jis perdavė atsakovei 9.395 Lt, kurie turėjo būti skirti ginčo šalių nepilnamečio sūnaus G. M. išlaikymui ir panaudoti išimtinai sūnaus interesams. Ieškovas ne kartą žodžiu ir raštu prašė atsakovės paaiškinti, kaip buvo panaudotos sūnui skirtos lėšos ir pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, tačiau atsakovė į šiuos prašymus nereagavo ir jokių dokumentų nepateikė. Toks atsakovės elgesys sudaro pagrindą įtarti, kad lėšos buvo panaudotos ne sūnaus interesais, todėl atsakovė privalo grąžinti šias lėšas ieškovui uzufrukto teise (t. I, b.l. 13-16).
Atsiliepimas
Atsakovė A. M. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės jokio ginčo dėl ieškovo pervedamų vaiko išlaikymui lėšų panaudojimo nebuvo, tik vėliau ieškovas pradėjo reikšti pretenzijas šiuo klausimu. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė panaudojo ieškovo jai pervestas ir vaiko išlaikymui skirtas lėšas ne vaiko interesais. Vesti vaiko išlaikymui panaudotų lėšų apskaitą atsakovė neprivalėjo, todėl pateikti tai patvirtinančių įrodymų praėjus ilgam laiko tarpui negali. Kita vertus, atsakovė ne kartą informavo ieškovą apie patiriamas išlaidas vaiko išlaikymui. Atsakovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-10-19 iki 2013-07-17 ginčo sūnaus išlaikymui ji skyrė ne mažiau kaip 27.114,00 Lt, t. y. tris kartus daugiau negu kad pervedė ieškovas (t. I, b.l. 107-113).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, kad atsakovė neturi pareigos atsiskaityti ieškovui už jo pervestas vaiko išlaikymui panaudotas pinigines lėšas. Ieškovas įrodymų, kad atsakovė šias lėšas panaudojo savo, o ne vaiko reikmėms, nepateikė. Ieškovo vaiko išlaikymui sumokėtos lėšos atsakovės buvo skirtos išskirtinai vaiko poreikiams tenkinti. Ieškovo per devynis mėnesius suteiktas 9.395 Lt vaiko išlaikymas, turint omenyje atsakovės patirtas pagrįstas išlaidas, nėra labai didelis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų netinkamai naudojusi tėvų valdžią vaiko atžvilgiu. Sūnus visą laiką augo atsakovės prižiūrimas, ugdomas ir lavinamas, todėl apribojimai ir įpareigojimai pažeistų atsakovės laisvę spręsti, kas geriausiai atitinka vaiko interesus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas V. M. teismo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės A. M. ieškovui uzufrukto teise 9.395 Lt išlaikymą sūnui G. M., įpareigojant ieškovą pervesti šias lėšas „Swedbank LifeInsurance SE“ Lietuvos filialui pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį Nr. 5903406172, taip pat išduoti ieškovui liudijimą dėl teisės iš banko SEB bankas gauti atsakovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą (su visomis bankinėmis operacijomis) laikotarpiu nuo 2012-10-19 (t. II, b.l. 1-9). Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, jog laikotarpiu nuo 2012-10-19 iki 2013-07-17 ieškovas atsakovei perdavė 9.395 Lt, kurie buvo skirti ginčo šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Ieškovas taip pat pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad jis nurodytu laikotarpiu tiesiogiai pats apmokėjo išlaidas sūnaus ugdymui, laisvalaikiui, drabužiams įsigyti, išlaidas už darželį, sveikatos priežiūros išlaidas, išlaidas laisvalaikiui (išlaidas už karate užsiėmimus), kitas šalių suderintas išlaidas (išlaidas už logopedo paslaugas, drabužius, vaiko atostogų išlaidas). Šių išlaidų, kurių suma siekė 14.280,02 Lt, atsakovei patirti nereikėjo. Ieškovo atsakovei perduotų lėšų suma, kurios dydis 9.395 Lt, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas tiesiogiai apmokėjo išlaidas, susijusias su sūnaus išsilavinimu ir ugdymu, sveikatos priežiūra, pats pirko drabužius ir avalynę, padengė vaiko laisvalaikio išlaidas, yra laikytina didele suma. Šios aplinkybės sukelia pagrįstų abejonių, kad atsakovė šias lėšas panaudojo savo, bet ne vaiko poreikiams tenkinti. Teismas nepagrįstai pareigą įrodyti netinkamą lėšų panaudojimą perkėlė ieškovui, nors lėšas uzufrukto teise tvarkė atsakovė, todėl jai yra daug lengviau pateikti įrodymus apie lėšų panaudojimą, nei ieškovui pateikti įrodymus apie tai, kad lėšos nebuvo panaudotos vaiko išlaikymui. Teismo posėdžio metu ieškovui pasiūlius pateikti išrašą iš atsakovės sąskaitos banke ar kitus išlaidas pagrindžiančius įrodymus, atsakovė griežtai atsisakė tai padaryti, nors tai būtų objektyvus įrodymas, parodantis, kaip buvo panaudotos ieškovo vaikui pervestos lėšos. Ieškovas perdavė atsakovei lėšas pervesdamas jas į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą banke, todėl atsakovė galėjo pateikti šios sąskaitos išlaidų ataskaitą. Ieškovas teismui pateikė prašymą išduoti leidimą gauti duomenis iš atsakovei priklausančios sąskaitos, tačiau teismas tokio ieškovo prašymo netenkino, taip padarė procesinės teisės pažeidimą ir nepagrįstai užkirto ieškovui teisę teikti įrodymus. Teismas nepagrįstai vaiko atostogas su atsakove Kretoje pripažino būtinomis vaiko išlaikymo išlaidomis, kurios galėjo būti apmokėtos atsakovės uzufrukto teise valdomomis ir vaikui nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis. Tokios išlaidos nėra būtinos, todėl jos negalėjo būti dengiamos iš vaikui priklausančių lėšų. Tuo metu ieškovą ir atsakovę siejo santykiai, nustatyti teismo sprendimu, o ieškovas kreipėsi į teismą dėl sumų, sumokėtų vaiko išlaikymui dar santuokos metu, pagrindimo, todėl atsakovės išvyka su vaiku į Kretą apskritai negali būti vertinama. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad iš uzufrukto teise valdomų vaikui priklausančių lėšų ji įsigijo drabužių džiovyklą už 2.100 Lt, tačiau ši prekė nėra skirta tenkinti išimtinai vaiko būtiniesiems poreikiams, jos įsigijimo atsakovė su ieškovu nederino, todėl neturėjo teisės nuspręsti panaudoti vaikui priklausančias lėšas tokiam brangiam pirkiniui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas prašė priteisti iš atsakovės lėšas ne nuosavybės, bet uzufrukto teise, t. y. tokiu reikalavimu yra siekiama priteisti lėšas nuosavybės teise vaikui ir taip apsaugoti vaiko interesus. Ieškiniu ieškovas nesiekė jokios naudos sau, o tik gynė nepilnamečio vaiko interesus. Patvirtindamas šią savo poziciją, ieškovas pareiškia ir įsipareigoja (prašydamas tokį įsipareigojimą patvirtinti ir teismo sprendimu), kad patenkinus ieškinį visa priteista suma bus panaudota vaikui, t. y. pervesta „Swedbank LifeInsurance SE“ Lietuvos filialui pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį. Teismas sprendime pripažino, kad „visos sumos, gaunamos kaip išlaikymas, pirmiausia privalo būti naudojamos būtiniems vaiko poreikiams tenkinti, jį maitinti, aprengti, mokyti, ugdyti, laisvalaikio reikmėms ir pan., o likusi suma taupoma ar saugiai investuojama.“ Ieškovas sutinka su šia teismo nurodyta aplinkybe, t. y. kad tėvai privalo uzufrukto teise valdomas vaikui priklausančias lėšas tvarkyti apdairiai ir rūpestingai, nedaryti nereikalingų ir nebūtinų išlaidų (švaistyti vaikui priklausančių lėšų, panaudoti jas savo interesais ir pan.). Tačiau teismas šia išvada nesivadovavo spręsdamas dėl ieškovo atsakovei perduotų lėšų panaudojimo teisėtumo. Dar daugiau, teismas sprendime nurodė, kad „įpareigojimai pažeistų atsakovės laivę spręsti, kas geriausiai atitinka vaiko interesus“. Tokia išvada prieštarauja CK 3.156 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Teismas nepagrįstai teisę nuspręsti dėl vaiko interesų suteikė vienam iš tėvų (atsakovei), tokiu būdu pažeisdamas kito tėvo (ieškovo) teisę spręsti su vaiko poreikiais susijusius klausimus. Be to, nors teismas pripažino, kad išlaikymas turi būti naudojamas būtiniesiems vaiko poreikiams, o likusi suma taupoma ar saugiai investuojama, tačiau tuo pačiu nurodė, kad atsakovė neturi pareigos teikti ieškovui jokios ataskaitos apie uzufrukto teise valdomų lėšų panaudojimą. Paneigus tokią ieškovo teisę, atsakovei būtų sudarytos sąlygos piktnaudžiauti teise ir toliau neteisėtai naudoti vaikui skirtas lėšas. Ieškovas turi teisę kontroliuoti, ar atsakovė teisėtai ir tinkamai naudoja uzufrukto teise valdomas lėšas, kurios nuosavybės teise priklauso ginčo šalių sūnui, o atsakovė neįrodė, kad šią pareigą vykdo tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė A. M. teismo prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-28 sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti atsakovei iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. II, b.l. 17-22). Nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog neginčijamai sūnaus naudai 2012-10-19 – 2013-07-17 laikotarpiu ieškovas apmokėjo tik išlaidas už darželį, už karate užsiėmimus, už logopedo paslaugas ir už sveikatos klubo narystę, iš viso 9.860 Lt. Aplinkybės, kad sūnaus išlaikymui būtų išleidęs papildomai daugiau lėšų, ieškovas neįrodė. Atsakovei nurodytu laikotarpiu ieškovas pervedė 9.395 Lt, iš kurių su paskirtimi sūnaus išlaikymui tik 3.045 Lt. Tokiu būdu bendra ieškovo sūnaus išlaikymui nurodytu laikotarpiu skirta suma sudaro 12.905 Lt, t. y. vidutiniškai 1.433.89 Lt per mėnesį. Ši suma neviršijo teismų praktikoje nurodyto vidutinio išlaikymo dydžio. Tuo tarpu atsakovė per nurodytą laikotarpį skyrė išimtinai sūnaus poreikiams tenkinti daugiau nei 27.000 Lt, iš kurių 11.259,97 Lt pagrįsti rašytiniais įrodymais. Be to, atsakovė pateikė teismui išsamius paaiškinimus, kiek lėšų ir kokiems vaiko poreikiams tenkinti ji skyrė nurodytu laikotarpiu. Atsakovė dar kartą atkreipė dėmesį, kad iš 9.395 Lt tik 3.045 Lt ieškovo buvo pervesti atsakovei su paskirtimi sūnaus išlaikymui. Kadangi nurodytų lėšų nepakako būtiniems sūnaus poreikiams patenkinti, atsakovė vaiko išlaikymui panaudojo visus ieškovo jai pervestus 9.395 Lt. Ieškovas nepateikė teismui nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovė panaudojo ieškovo jai pervestas ir vaiko išlaikymui skirtas lėšas ne vaiko interesais. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė visą ieškovo laikotarpiu nuo 2012-10-19 iki 2013-07-17 jai pervestą 9.395 Lt sumą panaudojo išimtinai vaiko interesams. Ieškovas pats prašė jos nesiųsti informacijos, susijusios su vaiku, nurodė atsakovei, kad už teikiamą pagalbą jai ir vaikui nereikalaus jokio atpildo ir prisiims atsakomybę už pasekmes dėl tokio apsisprendimo. Nors ieškovas teigia, kad ieškiniu prašė priteisti lėšas ne sau, bet vaikui, tačiau ieškovas pirmiausia kreipėsi į teismą su 2013-10-28 pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė teismo iš atsakovės ieškovui priteisti 9.395 Lt ne vaiko interesams panaudoto išlaikymo. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis ir siekia ne vaiko teisių ir teisėtų interesų gynimo, bet padaryti žalos atsakovei. Atsakovė taip pat nesutiko su ieškovo tvirtinimu, kad išlaidos vaiko kelionei į Kretą nėra būtinos, kad ši kelionė negali būti vertinama ieškovo ieškinio kontekste, nes įvyko po to, kai buvo nutraukta ginčo šalių santuoka. Išlaidos vaiko kelionei pripažintinos būtinomis, nes skirtos vaiko laisvalaikiui ir atostogoms, be to, šios išlaidos buvo patirtos iki ginčo šalių santuokos nutraukimo, todėl bylai neturi reikšmės, kada ši kelionė faktiškai įvyko. Taip pat nepagrįstas ieškovo tvirtinimas, kad atsakovės įsigyta skalbinių džiovyklė nėra skirta tenkinti vaiko būtiniausiems poreikiams. Tai yra būtinas daiktas buityje atsižvelgiant į vaiko amžių, į tai, kad vaikas lanko ugdymo įstaigą ir jį reikia perrengti, drabužius išplauti. Atsakovė nesutiko su ieškovo teiginiu, kad teismas nepagrįstai ieškovo atsakovei uzufrukto teise perduotas 9.395 Lt lėšas laikė kišenpinigiais, nes 6 metų vaikas iš viso nemoka elgtis su pinigais ir pats jų nenaudoja. Atsakovės teigimu, tokio amžiaus vaikas gali pats atlikti smulkius buitinius sandorius, pvz., už tokias pramogas, kaip atrakcionai, kurių kaina nuo 2 iki 10 Lt, 6 metų amžiaus vaikas gali sumokėti pats ir pan. Todėl dalis ieškovo perduotų atsakovei lėšų turėtų būti laikoma kišenpinigiais. Ieškovo atsakovei vaiko išlaikymui pervesta 9.395 Lt suma devyniems mėnesiams, atsižvelgiant į atsakovės patirtas išlaidas vaiko atostogoms Kretoje ir džiovyklės įsigijimui, nėra laikoma labai didele. Nurodyta suma atsakovės yra skirta išskirtinai vaiko poreikiams tenkinti. Be to, pagal CK 3.190 straipsnio 1 dalį ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad „..apribojimai ir įpareigojimai pažeistų atsakovės laisvę spręsti, kas geriausiai atitinka vaiko interesus“. Pagal teismų praktiką prašymai įpareigoti asmenis, uzufrukto teise gaunančius periodines pinigines lėšas vaiko išlaikymui, pateikti išlaikymą teikiantiems asmenims (periodines) ataskaitas apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą, kartu su lėšų panaudojimą patvirtinančių dokumentų kopijomis, yra nepagrįsti. Atsakovė neprivalo teikti ieškovui atskaitos dėl vaikui skiriamų lėšų panaudojimo, nes to nenumato teisės normos bei susiklostę teisiniai santykiai. Ieškovas pirmą kartą pareikalavo iš atsakovės ataskaitos apie lėšų panaudojimą praėjus beveik metams nuo pirmo mokėjimo atlikimo dienos. Atsakovė pateikė ieškovui išsamų atsakymą, kaip buvo panaudotos minėtos lėšos ir paaiškino, kad pirkimo dokumentų neišsaugojo, nes tokios pareigos nenustato įstatymai. Anksčiau tarp ieškovo ir atsakovės jokio ginčo dėl ieškovo pervedamų atsakovei lėšų sūnaus išlaikymui nebuvo, ieškovas nė karto nesikreipė į atsakovę su prašymu paaiškinti, kaip buvo panaudotos vaikui skirtos lėšos, ataskaitų bei išlaidas pagrindžiančių dokumentų neprašė. Praėjus beveik metams neįmanoma gauti išlaidas pagrindžiančių dokumentų ir apskritai prisiminti nei konkrečių pirkinių, nei šiems pirkiniams išleistų sumų. Prašymą teismui išduoti liudijimą dėl atsakovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašo AB SEB banke laikotarpiu nuo 2012-10-19 iki 2013-07-17 gavimo ieškovas pateikė tik 2014-04-08, likus kelioms dienoms iki teismo posėdžio, kuriame buvo paskirta nagrinėti bylą iš esmės. Ieškovas siekė užvilkinti bylos nagrinėjimą, todėl teismas pagrįstai atmetė šį prašymą. Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė nurodytu laikotarpiu visas ieškovo jai pervestas lėšas panaudojo išimtinai vaiko interesams, todėl būtinumo teikti atsakovės banko sąskaitos išrašą nebuvo. Į atsakovės banko sąskaitą minėtu laikotarpiu buvo įskaitomos ne tik ieškovo pervedamos lėšos, bet ir atsakovės darbo užmokestis, tačiau iš banko sąskaitos operacijų nematyti, kokios konkrečiai prekės ar paslaugos buvo apmokamos išskirtinai vaiko poreikiams tenkinti, konkrečių prekių ir paslaugų pavadinimų ir kainų, daugelis išlaidų buvo apmokama grynais pinigais. Dėl to atsakovės banko sąskaitos išrašas negali įrodyti, kad ieškovo atsakovei pervestos lėšos buvo naudojamos netinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas V. M. ir atsakovė A. M. yra G. M., gimusio 2007-12-03, tėvai. Ginčo šalys santuoką nutraukė ir gyvena skyrium. Laikotarpiu nuo 2012-10-19 iki 2013-07-17, dar iki santuokos nutraukimo ginčo šalims gyvenant atskirai, ieškovas atsakovei pervedė 9.395 Lt (t. I, b.l. 21-37). Dėl šių faktinių aplinkybių ginčo byloje nėra. Ieškovas pareikštu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovės jam uzufrukto teise nurodytas lėšas, motyvuojant tuo, kad atsakovė nepagrindė, jog šios lėšos buvo panaudotos ginčo šalių sūnaus išlaikymui (t. I, b.l. 13-16). Teismas ieškovo ieškinį atmetė, nes konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė ieškovo teikiamą sūnui išlaikymą panaudojo ne pagal paskirtį. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada sutinka.
CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams. Išlaikymas negali būti naudojamas vaiko tėvo (motinos) ar kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas (motina) turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Kai vienas iš vaiko tėvų, vaiko globėjas (rūpintojas) ar kiti asmenys panaudoja vaikui skirtą išlaikymą ne vaiko interesais (sunaudoja jį savo asmeniniams poreikiams tenkinti, iššvaisto, perleidžia kitiems asmenims ir pan.), tokie asmenys privalo atlyginti vaikui padarytus nuostolius. Vaikui skirtas išlaikymas, kurį jo tėvas (motina), globėjas (rūpintojas) panaudoja ne vaiko interesams, yra išieškomas iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, turto pagal vaiko atstovų, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį (CK 3.203 straipsnio 2 dalis).
Nepaisant to, nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas tik 2013 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į atsakovę su reikalavimu pagrįsti laikotarpiu nuo 2012-10-19 iki 2013-07-17 ieškovo sūnaus išlaikymui pervestų lėšų panaudojimą (t. I, b.l. 17-20). Byloje nėra duomenų, kad anksčiau ieškovas būtų prašęs atsakovės pateikti tokį pagrindimą bei rinkti su tuo susijusius dokumentus. Todėl sutiktina su atsakove, kad ji negali pateikti rašytinių įrodymų apie nurodytu laikotarpiu ieškovo sūnui skirtų lėšų panaudojimą, nes, nesant ieškovo reikalavimo, atsakovė nedetalizuodavo ir nesaugodavo tokių duomenų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats ieškovas tinkamai ir laiku nerealizavo savo teisės kontroliuoti sūnui teikiamo išlaikymo panaudojimą, reikalaudamas šiuos duomenis pateikti retrospektyviai, todėl jis turi prisiimti tokių duomenų nepateikimo riziką. Kita vertus, byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovė kaip nors pažeistų ginčo šalių sūnaus teises ir interesus, tame tarpe nesirūpintų jo išlaikymu. Priešingai, atsakovė domisi sūnaus ugdymu, skiria jam reikalingą dėmesį, rūpinasi jo maitinimu, apranga, sveikata, laisvalaikiu. Be to, atsakovei, su kuria gyvena ginčo šalių sūnus, tenka pareiga papildomai pasirūpinti sūnaus kasdienių poreikių tenkinimu – skalbti, gaminti valgyti, užtikrinti nuolatinę sūnaus priežiūrą ir auklėjimą, t. y. gerokai daugiau rūpesčių, susijusių su vaiko auginimu, negu ieškovui. Byloje nėra duomenų, kad minėtas pareigas atsakovė vykdo netinkamai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo reikalavimas atsakovei atsiskaityti už jo sūnui suteikto išlaikymo panaudojimą ankstesniu laikotarpiu reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su sūnaus išlaikymu ir priežiūra, paskirstymą, neatitiktų sąžiningumo ir protingumo principų. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovas turi galimybę teikti ginčo šalių sūnui didesnį nei vidutinį išlaikymą, tai jis darė geranoriškai, laisvu apsisprendimu, todėl vėliau ieškovo atsakovei pareikštos pretenzijoa dėl per didelių išlaidų sūnaus išlaikymui ar nesuderintų pirkinių laikytini nepagrįstais.
Ieškovo prašymas išduoti jam liudijimą dėl teisės iš banko SEB bankas gauti atsakovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą (su visomis bankinėmis operacijomis) laikotarpiu nuo 2012-10-19 atmestinas, kadangi nurodytas išrašas atspindėtų tik bendro pobūdžio bankines operacijas, kurios nepagrįstų ieškovo teikto sūnui išlaikymo panaudojimo, be to, šiuose išrašuose esantys duomenys yra susiję su atsakovės asmeniu, todėl jų panaudojimas galimas tik išimtiniais atvejais.
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir papildomai jų nekartoja. Kiti ginčo šalių nurodyti argumentai neturi įtakos šio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovo priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis). Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui ji sumokėjo 1.000 Lt (t. II, b.l. 23), todėl ši suma priteistina iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-28 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1.000 Lt (vieną tūkstantį litų ) bylinėjimosi išlaidų.