Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.; 1.1.9.7.; 1.2.4.6.1.; 2.1.15..1.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

2023 m. gruodžio 12 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. J. 2023 m. balandžio 5 d. apie 13:00 val., automobilių kėbulo dirbtuvių UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), mušdamas sukėlė fizinį skausmą M. P. ir nežymiai sutrikdė sveikatą, kai konflikto su nukentėjusiuoju metu, rankų delnais sudavė po vieną smūgį M. P. į abu skruostus, po ko rankų kumščiais sudavė ne mažiau penkių smūgių M. P. į galvą, taip padarydamas poodinę kraujosruvą galvos plaukuotos dalies kairėje pusėje.

2.1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. J. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad su M. pradėjo dirbti 2023 m. sausio 17 d. Jis (M. P.) atėjo nieko nemokėdamas dirbti, jie supirko įrankius, rūbus, paruošė žmogų, stengėsi duoti kuo lengvesnius darbus, kad išmokytų, užsiaugintų naują, jauną specialistą. M. pirmą mėnesį tikrai labai nuoširdžiai stengėsi, dirbo. Paskui antrą mėnesį pradėjo išeiti iki bendradarbių, kas valandą nueiti parūkyti. V. J. vieną kartą priėjo prie M., paėmė už rankos ir pasakė, kad jis nekalbintų vyrų, reikia dirbti. Vėliau M., neišdirbęs net pusę metų, paprašė išeiti atostogų. Pradirbus du mėnesius kažkur parašė prašymą, kad nori išeiti atostogų, nors turėjo jis pradirbti pusę metų. Jie išleido jį atostogų. Tada 2023 m. balandžio 4 d. M. nuo pietų išėjo iš darbo, nepranešęs V. J., o tik pranešęs M. (M. R.). 2023 m. balandžio 5 d. M. paskambino M. ir pasakė, kad jis pavargo, jam nusibodo darbas, todėl jis nori išeiti iš darbo. Tuo metu ir V. J. buvo kabinete, M. R. jam perdavė telefoną. Jis M. paklausė, kodėl skambina M., o ne jam (V. J.), nes jis yra įmonės vadovas. Pasakė M., kad jis turi atvažiuoti ir parašyti pareiškimą, kad išeina iš darbo. M. pasakė, kad kažkur apie 13 val. atvažiuos. Jis tuo laiku ir atvažiavo, užėjo į kambariuką, jie pasisveikino, apsižodžiavo. V. J. M. ir pasakė, kad taip niekas nedaro. Tada liepė jam nueiti pas buhalterę parašyti pareiškimą dėl išėjimo iš darbo. M. nuėjo tenai, parašė pareiškimą ir gal po 10 minučių grįžo pas V. J. į kambarį. Tada jis (M. P.) paklausė dėl darbo rūbų, jis (V. J.) pasakė, kad juos reikia išplauti ir sutvarkyti. Tada M. paklausė, kam jam reikia tų rūbų, jie suplyšę ir t. t. Jis (V. J.) pasakė, kad jis tai turi padaryti ir viskas, o jis (M. P.) provokuojančiai šaipėsi, vaipėsi. Jis (V. J.) priėjo prie jo, paėmė už dešinės rankos ir taip suktelėjo, kad jis išeitų, kad nebenori jo matyti, pasakė, kad važiuotų iš čia. Tuo metu, M. jį stūmė, jis (V. J.) nukrito ant žemės, ant kelių. Atsistojo, ir tada jie susikabino. Tada jis (M. P.) antrą kartą atstūmė jį ir pasiėmė telefoną. V. J. telefono tikrai nematė, kada jis iškrito ir kaip iškrito. Jam (M. P.) to stūmimo metu telefonas iškrito ant žemės. Po antro stūmimo jis pasiėmė telefoną. Tada jis (V. J.) ėjo link M., jie perėjo į kitą patalpą. M. dar kartą jį atsistūmė. Tikrai nesusistumdė, nei tų smūgių, nieko nebuvo. Tada M. išėjo pro duris, jas uždarė, sėdosi į mašiną ir išvažiavo. Kad kažkokių smūgių penkių, ar dar kažko, tikrai nebuvo. Jis (V. J.) turėjo mėlynę, bet pareiškimo tikrai nerašė. Tyrėjai buvo minėjęs, bet ji sakė, kad reikėjo rodyti. Pats skaudžiausias tai buvo pirmas kartas stūmimo, kada nukrito, nes buvo po kojos operacijos. Kodėl jį stūmė, iš tikrųjų, negalima įžūliai taip visko daryti. Neatidirbo, nepasitarė, ką nori, tą daro. Paliko su penkiomis mašinomis. Penkias mašinas buvo gavęs, jas išardė. Jis (V. J.) irgi turi planuoti, turi kažkokia tvarka būti, ne kas ką nori daro. Paliko M. įmonę su penkiomis mašinomis, kurias kiti žmonės turėjo sutvarkyti. Ir dar dėl darbo rūbų, jie juos duoda vyrams du kartus per metus. Per du su puse mėnesio negalėjo iš darbo rūbų nieko nelikti. Jis nukentėjusiojo nemušė, pats daugiau nukentėjo nei jis. Jeigu būtų buvę penki smūgiai į veidą ar dar kažkur, tikrai būtų buvę kraujosruvos kažkokios. Įraše kalbėjo jis ir M. P.. Tas įrašas darytas įvykio metu. Kaltinamasis nukrito, kada M. pasakė, ką tu čia darai? Jis M. tada paėmė už rankos ir jis kaltinamąjį nustūmė. Jis (V. J.) tada nukrito prie stalo ant kelių. Tada juto didelį pažeminimą. Savo parodymus skaitė policijoje, kai surašė apklausos protokolą, kai pasirašinėjo. Bet jam gėda buvo, kad jis nukrito, net žmonai buvo gėda pasakyti. Ateina jaunuolis tinkanti į sūnus, apstumdo ir išeina kaip nugalėtojas. Dėl civilinio ieškinio, mano, kad telefono nesudaužė. Prieš antrą apklausą, paskambino tyrėja ir pasakė, kad M. reikalauja 250 eurų už telefoną atlyginimui. V. J. pasakė jai, kad tikrai nemokės, nes nesudaužė to telefono. Jeigu būtų matęs tą telefoną, gal tų žodžių nebūtų buvę, būtų buvęs kultūringesnis. Pasakė, kad jis nesišypsotų įraše, nes M. stovėjo prie durų, su arogantiška šypsena, lygtais sakydamas „ką tu man padarysi, seniuk“? Jis, aišku, taip nesakė, bet pas jį mintis tokia buvo. Toks jausmas, kad ką nori, tą daro. Tuo momentu jis (V. J.) atsistojo, kai pasakė, kad „išspardysiu (nevartotinas žodis)“, ir ėjo link M. Jį išprovokavo žmogaus šypsena. M. pasakė, „(necenzūrinis žodis) tau tie rūbai reikalingi“? Dėl šių žodžių jis (V. J.) supyko. Yra tvarka, kurios turi laikytis žmonės. Jis įmonės vadovas. Įmonės apyvarta yra didelė, apie milijoną. Dėl darbo rūbų, tai jis pradėjo nuo nulio ir elgiasi su pinigais pagarbiai ir skaičiuoja visur kiekvieną eurą. Neturėjo bylų teisėsaugoje, susijusių su smurto atvejais prieš kitus asmenis. Kiek žino, M. P. sakė, kad kažkur su draugu papildomai dirba, montuoja padangas. Yra jam davęs ir padėklus papildomai, sakė, kad imtų juos ir vežtųsi. Tad jis (M. P.) galėjo kitame darbe susižaloti. M. sveikata nesiskundė. Jis tik sakė, kad su nugara turi problemų. Su kitais kolektyve dirbančiai darbuotojais V. J. santykiai yra darbiniai, visąlaik būna darbe su žmonėmis. Darbo ginčų komisijoje jo atžvilgiu bylų tikrai nėra buvę. Nukentėjusiojo civilinio ieškinio nepripažįsta ir jo neatlygino.

2.2. Nukentėjusysis M. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko tą dieną, kada buvo parašytas pareiškimas, gali būti kad 2023 m. balandžio 5 d. Gal dėl nugaros skausmo buvo pasiėmęs biuletenį, dabar nepamena. Gali būti, kad dieną prieš išėjo iš darbo ir kad nebaigęs darbo išėjo, bet tiksliai nepamena. Iki įvykio su V. J. visiškai nekonfliktavo. Išėjo iš darbo, nes norėjo pakeisti darbo vietą. Su kolegomis irgi nekonfliktavo. Keliems kolegoms buvo užsiminęs, kad ruošiasi išeiti iš darbo, jie pasakojo, kad gali būti „bajerių“ prieš išeinant darbe, bet į tai neatkreipė dėmesio. Per tą laikotarpį niekas daugiau nebuvo išėjęs iš darbo. Žmona patarė filmuoti prieš išeinant iš darbo dėl saugumo. Jis nuėjo pas direktorių, pasakė, kad išeina iš darbo, jis (V. J.) tvarkingai reagavo, davė pamokslą, leido suprasti, kad nereikia keisti darbų. Tuo metu jis elgėsi neagresyviai. Nukentėjusysis nuėjo į buhalteriją, parašė prašymą, pasirašė dokumentus ir grįžo pas direktorių. Pas direktorių vyko pokalbis, ar rūbus reikia grąžinti. Jis (V. J.) atsakė, kad taip, nes reikia viską pilnai susitvarkyti. Pasakė, kad atneš rūbus, jeigu reikia, kurie jau yra pradegę ir suplyšę. Nuo to viskas ir prasidėjo. Nukentėjusysis net nesuprato, kodėl viskas įvyko. Jeigu šypsena veide, kai kalbėjo apie rūbus, jį taip suerzino ir yra arogantiška jo atžvilgiu, tada galima sakyti, kad jis (M. P.) elgėsi arogantiškai. Iki tol direktorius nesielgė blogai, tada, kai pasakė apie rūbus, atsistojo ir pradėjo nukentėjusįjį pulti. Jis sėdėjo, kai nukentėjusysis pas jį atėjo, buvo kažkur 1-1,5 m atstumu. Jis pakilo iš savo vietos ir priėjo prie nukentėjusiojo, tada trenkė jam vieną, antrą kartą iš delno. Nukentėjusysis V. J. nustūmė, jis vėl puolė. Kartu dar buvo jo žmona, M. R.. M. P. jo klausė, ką jis daro, buvo keiksmažodžių tokioje situacijoje. Jo žmona atėjo jų išskirti. Direktoriaus veiksmai nukentėjusiajam fizinių pasekmių nesukėlė. Fizinį skausmą juto, bet nedidelį. Telefonas buvo išmuštas, jis iškrito iš rankų ir sudužo. Ieškinį reiškia tik dėl suskilusio ekrano. Turi naują telefoną, suskilęs telefonas yra namie. Suskilo pats stikliukas ir ekranas telefono. Jis nesidomėjo, kiek kainuoja ekrano pakeitimas, kiek nutarė su policijos pareigūnais, tiek ir nurodė. Sužalojimų galvoje prieš išeinant iš darbo nebuvo. M. P. laukė, kad gal V. J. paskambins, atsiprašys ir čia nieko daugiau nebūtų buvę. Bet paskui paskambino advokatei, ji pasakė viską, ką daryti, ir tada M. P. kreipėsi į policiją. Buvo nuvykęs pas teismo medicinos ekspertus, ten buvo du daktarai. Specialisto išvadose, gal buvo nurodyti sumušimai, nežino. Už telefoną mokėjo nuo 800 iki 1000 eurų. Jam naujo telefono nereikia, tik nori susitvarkyti suskilusio telefono ekraną. Savo ieškinį dėl ekrano palaiko. Dėl darbo santykių nebuvo ginčo, vaizdo įrašas buvo daromas dėl savisaugos, kad nebūtų neaiškumų dėl pinigų išmokėjimų. Gali būti, kad daugiau negu penkis smūgius jam trenkė, nežino, kiek buvo suduota tiksliai, jis gynėsi. Tikrai nėjo į dirbtuves ir nesidomėjo apie kainą telefono, tik apytiksliai nurodė kainą ir viskas. Kai buvo suduoti smūgiai, tikriausiai, dėvėjo kepurę, kur tiksliai buvo suduota, negali pasakyti. Nesikreipė į ligoninę, nes nebuvo reikalo, juto tik šoką.

2.3. Liudytojas M. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ten buvo žodinis konfliktas, nieko tokio rimto nebuvo. Tiksliai datos neprisimena, 2023 balandžio 5 d. gali būti. M. sugalvojo išeiti iš darbo ir atvažiavo susitvarkyti dokumentų. Direktorius su M. P. apsižodžiavo dėl darbinių rūbų. Ten jokio įvykio nebuvo, jie tik apsižodžiavo. Kontakto nematė, jo nebuvo. Jis (M. R.) sėdėjo kabinete, dirbo savo vietoje. Jo kabinetas yra kartu su direktoriumi, ir jis visada mato, ką direktorius daro. Jokio kontakto tarp jų nebuvo, jie vienas ant kito rėkė. Tuo metu jie vienas nuo kito buvo tam tikru atstumu ir nebuvo vienas prie kito priėję, jie stovėjo vienas šalia kito. Nematė, kad jie vienas kitą būtų lietę. Tų muštinių nebuvo, nes, jeigu būtų buvę kažkas rimtesnio, jis būtų padėjęs. Jų pokalbį tarpusavyje girdėjo. Tonas jų buvo pakeltas, dėl tų rūbų jie ginčijosi, ar reikės grąžinti. Vadovas pasakė, kad reikės ir kilo žodinis nesutarimas. Direktoriaus žmona buvo priėjusi išeidinėjant M. P.. Konfliktai žodiniai su direktoriumi ir kitais darbuotojais nevyksta praktiškai. Turi daug darbuotojų, visiems viskas gerai. Direktorius nėra impulsyvus, nekelia balso, viskas gerai yra. Jo santykiai su nuketėjusiuoju tuo metu buvo darbiniai, nesipyko, viskas buvo gerai. Šiuo metu M. R. dar dirba (duomenys neskelbtini), dirba klientų priėmėju, detalių ieškotoju, yra direktoriaus pavaldume, jis (V. J.) yra viršininkas. Teigia tikrai, kad nebuvo kontakto tarp direktoriaus ir M. P.. Nežino, iš kur sužalojimai galėjo atsirasti.

2.4. Liudytoja L. K. teismo posėdyje parodė, kad jos pareigos yra vyriausiasis patrulis. Dėl 2023 m. balandžio 5 d. įvykio, Panevėžio rajone, dėl nukentėjusiojo M. P., formulavimo užduoties atlikti objektų tyrimą, tai tuos veiksmus atlieka darbuotojas ikiteisminio tyrimo metu, o ji tik užduotį. Ikiteisminiame tyrime atsirado, nes dirbo ekipaže. Kas davė pavedimą, tikrai nežino. Dažnai atlieka užduotis ikiteisminiame tyrime pagal savo pareigas. Tikrai nepamena, ar su nukentėjusiuoju kontaktavo iki tyrimo. Ikiteisminio tyrimo bylose tikrai neatsimena, kiek užduočių formuluoja. Ikiteisminio įvykio metu atlieka veiksmus įvykio vietoje ir formuojant foto lentelę, čia dažniausiai tokios užduotys būna. Tas aplinkybes pasakė ekipaže, su kuo dirbo. Ekipaže su kuo dirbo, tikrai nepamena. Komisariate yra Reagavimo skyrius, o kitas – Veiklos skyrius. M. K. yra iš to paties skyriaus. Dirbo su juo kartu anksčiau. Turi teisę dirbti su IBPS.

2.5. Liudytoja S. V. teismo posėdyje parodė, kad jos pareigos yra vykdyti ikiteisminį tyrimą. Ji pati vykdė kaltinamojo apklausą. Apklausa yra surašoma iš asmens žodžių. Negali būti, kad asmuo kažką pasako ir jie neužrašo. Įtariamąjį apklausė du kartus. Pirmą kartą apklausė po įvykio ir antrą kartą apklausė, kai jis patvirtino duotus parodymus, neturint ko papildyti, baigiant ikiteisminį tyrimą. Asmeniui buvo išaiškintos jo teisės dėl gynėjo ir įtariamojo teises, jis po jomis pasirašė. Apklausa būna užrašoma iš duotų asmens žodžių ir asmuo vėliau tvirtina savo parodymus parašu. Jeigu kylą klausimų, jie yra užduodami asmeniui ir viskas yra užrašoma apklausos protokole. Jeigu nėra nurodyta apklausos protokole, reiškia nenurodė tokių aplinkybių, kad kaltinamasis buvo pastumtas. Balandžio mėnesį, jeigu buvo atlikta apklausa, ji buvo surašyta iš asmens duotų parodymų. Jeigu yra priimtas nutarimas, ji pripažino civiliniu ieškovu nukentėjusįjį. Ji asmenims nieko nediktuoja, asmenys patys parašo dėl žalos. Jai asmeniškai mėlynių jokių kaltinamasis nerodė. Jeigu būtų buvę kažkokie medicininiai duomenys, jie būtų pridėti prie bylos. Jeigu būtų buvusios pasakytos papildomas aplinkybės, būtų padaryta papildoma apklausa. Su įtariamuoju, jos nuomone, nereikėjo tikrinti kažko papildomai. Jeigu būtų kilę neaiškumų, būtų sprendę klausimą. Dėl paties civilinio ieškinio šalims buvo paaiškinta, kad, jeigu bus atlyginta žala ir nukentėjusysis neturės jokių pretenzijų, galimas susitaikymas. Ikiteisminio tyrimo medžiagą gavo iš Reagavimo skyriaus. Reagavimo skyrius priima pareiškimą, apklausia jį pateikusį asmenį, įvykio vieta dažniausiai būna padaryta Reagavimo skyriaus, taip pat skirta užduotis atlikti įrodymų tyrimą, tai yra nuvykti nukentėjusiam asmeniui pas medicinos ekspertus. Reagavimo skyrius gali atlikti tokius veiksmus. Taip, užduotis buvo paskirta, jai pačiai nekilo klausimų, kodėl paskirta užduotis. Mano, kad asmuo pagrįstai buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Pirmoje apklausoje nematė pagrindo, kodėl reikėtų apžiūrėti įtariamojo rankas.

2.6. Specialistas R. Ž. teismo posėdyje paaiškino, kad įvykio aplinkybes nurašė nuo užduoties. Kur yra tiriamoji dalis, apžiūra, silpno intensyvumo rausvos spalvos kraujosruva matėsi galvos kairėje pusėje, 5 cm užpakaliau. Jeigu ta galvos sritis nukentėjusiojo butų uždengta sportine kepure ir būtų smūgis su ranka, įvertinti, kokią įtaką turėjo ta kepurė, ar gali atsirasti poodinė kraujosruva, tai jis tik ją nustatė, kad ji padaryta buku daiktu. Negali atmesti galimybės, kad kraujosruvą gali per kepurę padaryti, tai priklauso nuo smūgio stiprumo. Buvo parašyta, kad kaip ir daugiau smūgių buvo suduota, bet daugiau kraujosruvų nebuvo, todėl sunku pasakyti, gal tie smūgiai buvo silpnesni. Atmesti, kad dėl kepurės tikrai negalėjo būti padaryta kraujosruva, negalima sakyti. Ar priklausytų nuo to, ar būtų tiesus smūgis, ar šoninis ir kokio fizinio pasirengimo turi būti žmogus, negali į klausimą atsakyti. Ar galėjo susižaloti atsitrenkęs į kieto paviršiaus daiktą? Galima pasidaryti tokį sužalojimą, jeigu atsitrenktų į kažkokį ribotą paviršių, bet vertinant pagal lokalizaciją ir pobūdį – nėra nubrozdinimo, arčiau viršugalvio, tai mažai tikėtina, o jeigu vertinant pagal atsikišusį daiktą, į kažkokį ribotą paviršių griūva ir atsitrenkia, tai galima. Dėl garažo duobės, jeigu kažką remontuoja ir kažkoks kontaktas, jeigu kažkas galėjo nukristi, jeigu buvo ribotas daiktas ar smūgis, ar griūnant atsitrenkiant į kažkokį ribotą plotą, atmesti negalima galimybės. Vienu trauminiu poveikiu, reiškia vienu smūgiu. To smūgio, kontakto metu rankos paviršiuje sužalojimų ar patinimų, galėjo būti, bet galėjo ir nebūti. Ant krumplių tų sužalojimų tam tikrais atvejais būna, tam tikrais ne. M. P. apžiūrėjo gyvai, praktiškai viskas atitiko, kas buvo nurodyta užduotyje. Užduotyje nurodytos aplinkybės ir M. P. nurodytos aplinkybės buvo tos pačios, nes jeigu būna kažkokie skirtumai, jis įrašo. Pats nukentėjusysis pasakė, kad į galvą buvo suduota, ir į veidą buvo suduota lygtais. Poodinė kraujosruva galvoje, plaukuotoje dalyje, būna kitokia nei kažkur kitur ant kūno, tai tas rausvumas gali būti iki dviejų dienų nuo padarymo, ne daugiau. Tyrimui nebuvo pateiktas kitas objektas, kaltininko rankos. Kraujosruva dinaminių požymių neturėjo. Pats sužalojimų susidarymo mechanizmas, ar žalojantis riboto ploto paviršiaus daiktas judėjo link kūno, ar kūnas judėjo link to riboto ploto paviršiaus, atsakyti negali. Tikimybė pačiam susižaloti nugriuvus yra mažai tikėtina, atsižvelgus į patį pobūdį kraujosruvos ir lokalizaciją.

2.7. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. rytinėje pusėje nuo kelio (duomenys neskelbtini). Įvažiavus į teritoriją pro atidarytus vartus, patenkama į autoserviso kiemą. Matomas geltonos spalvos skardinis pastatas, į kurį įėjimo - įvažiavimo durys baltos spalvos, šalia kurių matomi du pakabinti kvadratiniai ženklai. Viename iš jų mėlyname fone matoma raidė (duomenys neskelbtini), kitame geltoname fone trikampį ženklą ir jame pavaizduotą kamerą. Su užrašu „patalpos filmuojamos vaizdo kameromis“. Įėjus pro duris – vartus, patenkama į bendro naudojimo remonto dirbtuvių patalpą, dešinėje pusėje matoma baltos spalvos patalpa su langais ir medinėmis durimis, pro kurias patenkama į administracinės paskirties patalpos vidų. Dešinėje pusėje tik įėjus pro duris, matomi mediniai laiptai, kurie veda į viršų, šalia jų stovi juodos spalvos krėslas su ratukais, šalia kurio matomas šviesiai rudos spalvos rašomasis stalas, prie kurio yra juodos spalvos kėdė su atlošu. Toliau už kėdės, prie sienos stovi šviesiai rudos spalvos lentyna, kurioje matomi įvairūs dokumentai ir kiti įvairūs daiktai. Kambario kairėje pusėje nuo įėjimo durų atžvilgiu, yra šalia vienas kito šviesiai rudos spalvos rašomieji stalai ant kurių sudėti įvairūs daiktai ir juodos spalvos monitoriai. Šalia stalų yra juodos spalvos kėdės su atlošais. Ant sienų yra pakabinti įvairūs paveikslai. Patalpos grindų danga yra pilkos spalvos linoleumas. Aplinka tvarkinga. Įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, niekas nepaimta (1 t., b. l. 19-26).

2.8. Iš specialisto išvados Nr. G 309/2023 (05) matyti, kad M. P. padaryta poodinė kraujosruva galvos plaukuotos dalies kairėje pusėje, paveikus kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Pagal sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją, mažai tikėtina, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti pats nugriuvęs. Sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 44-45).

2.9. Iš apžiūros protokolo matyti, kad mobiliojo ryšio telefonas Samsung S10+, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini). Išmanusis telefonas liečiamu ekranu, juodos spalvos, matosi, kad viršutinis dešinysis ekrano kampas yra suskaldytas. Daugiau telefonas techniškai tvarkingas, mechaniškai nepažeistas (1 t., b. l. 58-63).

2.10. Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas vaizdo įrašas 20230405_130428.mp4, kurį pateikė M. P.. Paleidus anksčiau minėtą vaizdo įrašą, pradžioje matomas šviesiu paros metu darytas vaizdo įrašas, kuriame matomas grindinys grįstas akmenukais ir pilkos spalvos trinkelėmis. Paleidus vaizdo įrašą, be kita ko, nustatyta, kaip M. P. bendrauja su V. J., t. y.: 00 min. 20 sek. patalpoje į kurią užėjo filmuojantis asmuo matomas šviesios spalvos stalas prie kurio sėdėjo asmuo vilkintis šviesiai rudos spalvos striukę ir tamsų džemperį, taip pat dėvėjo akinius (V. J.).

00 min. 24 sek. V. J.: „Karjerą baigi ane?“.

00 min. 25 sek. M. P.: „Baigiu (necenzūrinis žodis), ne man visa tai čia nu, nes ne neįlendu aš į … , ne ten jaučiuosi, žinai“.

00 min. 32 sek. V. J.: „M. (necenzūrinis žodis), per gyvenimą eini tau tau (necenzūrinis žodis) bus …“.

00 min. 37 sek. M. P.: „Bus kaip bus“.

00 min. 38 sek. V. J.: „Bus tai bus, šiandien per pietus ir galvoju tau dar dvidešimt metų, dvidešimt vienus metus (necenzūrinis žodis) iki mano vietos“.

00 min. 44 sek. M. P.: „Nu“.

00 min. 45 sek. V. J.: „Nu, ir nu tu galvok ką nori, aaa eik pas J. susitvarkyti“.

00 min. 52 sek. M. P.: „Gerai“.

Toliau įraše M. P. eina pas buhalterę rašyti prašymo. Pokalbio metu:

08 min. 50 sek. Buhalterė: „O darbo rūbus, kur ten?“.

08 min. 51 sek. M. P.: „Yra namuos, o reikia jum tų purvinų rūbų? Tie rūbai neišsiplauna visi sutepaluoti, … “.

09 min. 18 sek. buhalterė: „… paskaičiuoti tą kompensaciją“.

09 min. 18 sek. M. P.: „A jum reikia tų rūbų? Galiu atvežt“.

09 min. 20 sek. V. J.: „Reikia, M., reikia. Tu nesišypsok, M., gerai?”

09 min. 23 sek. M. P.: „Nieko, neišsiplauna“.

09 min. 24 sek. V. J.: „ … turi susitvarkyt, atvežt, tu baik“.

09 min. 28 sek. M. P.: „Gerai gerai“.

09 min. 30 sek. V. J.: „Tu, vaikeli, nesišypsok“.

09 min. 31 sek. M. P.: „O tai kas kas yra“.

09 min. 31 sek. V. J.: „Nieko nieko, o nuleisiu (necenzūrinis žodis) ant žemės, (nevartotinas žodis) išspardysiu (necenzūrinis žodis). (necenzūrinis žodis) tau (necenzūrinis žodis)?“.

09 min. 37 sek. M. P.: „Už ką?“.

09 min. 37 sek. M. R.: „Ė baikit“.

09 min. 38 sek. V. J.: „Profilaktiškai ...“.

09 min. 39 sek. M. P.: „Ką tu čia darai?“.

09 min. 40 sek. V. J.: „Važiuok iš čia.“.

09 min. 42 sek. vaizdo įraše matosi iškrentanti kamera ant žemės ir filmuojanti kaip filmuojantis M. P. rankomis stumdosi su V. J.ir M. P., nustūmęs V. J., pasiima kamerą ir uždengia ranka vaizdą.

09 min. 42 sek. M. P.: „… durneli (necenzūrinis žodis)“.

09 min. 43 sek. V. J.: „Važiuok“.

09 min. 45 sek. M. P.: „(necenzūrinis žodis) durneli (necenzūrinis žodis). (necenzūrinis žodis) durneli. Ką tu čia puoli? Ką tu čia puoli (necenzūrinis žodis)? Ką tu čia puoli boksioras? Ką tu čia puoli (necenzūrinis žodis)? (necenzūrinis žodis) iš čia (necenzūrinis žodis). Aš tavęs (necenzūrinis žodis) neliečiau ką tu čia puoli (necenzūrinis žodis)? Ką tu čia loji (necenzūrinis žodis)? Mink (necenzūrini žodžiai)“.

10 min. 17 sek. vaizdo įraše pasigirsta automobilio užvedimo garsas (1 t., b. l. 77-81).

3.1. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

3.2. Kaltinamasis V. J. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Viso ikiteisminio tyrimo metu V. J. tvirtino, kad apskritai buvo tik žodinis konfliktas. 2023 m. balandžio 7 d. duodamas parodymus nurodė, kad tarp jų (V. J. ir M. P.) įvyko žodinis konfliktas, bet jokių smurtinių veiksmų iš jo pusės nebuvo. M. nesudavė nei vieno smūgio. Ar buvo fizinis kontaktas, t. y. susistumdymas, jis (V. J.) nepamena. Po šio žodinio konflikto M. iš patalpų išėjo (1 t., b. l. 111-113). Kitos apklausos, įvykusios 2023 m. liepos 26 d., metu kaltinamasis savo pozicijos nekeitė, kaltės nepripažino, parodė, tik, kad nematė, jog įvykio metu M. P. ant žemės būtų iškritęs mobilaus ryšio telefonas (1 t., b. l. 121). Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis jau nurodė, kad M. P. nemušė, jokių smūgių nesudavė, tačiau tarp jų įvyko susistumdymas, kurio metu M. P. jį ne kartą pastūmė, o vieno pastūmimo metu V. J. parkrito ant kelių. Pažymėtina, jog V. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad apie jo pastūmimą ir nukritimą ant kelių jis informavo tyrėją S. V. antros apklausos, vykusios 2023 m. liepos 26 d., metu, tačiau tyrėja jo žodžių neužrašė. Liudytoja S. V. teismo posėdyje nurodė, kad visada užrašo tai, ką sako apklausiamas asmuo. Jeigu nėra nurodyta apklausos protokole, reiškia nenurodė tokių aplinkybių, kad kaltinamasis buvo pastumtas. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnės, davusios priesaiką, žodžiais. Be to, informacija apie pastūmimą ar nugriuvimą prieštarautų V. J. 2023 m. liepos 26 d. duotiems parodymams, kad jis savo pozicijos nekeičia, t. y. tvirtina parodymus, duotus 2023 m. balandžio 7 d. apie tai, kad konfliktas buvo tik žodinis. Natūralu, jog kaltinamasis V. J., neigdamas savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, aplinkybes aiškina sau palankia linkme, teismo posėdyje savo parodymus derindamas prie kitų byloje esančių duomenų (M. P. pateikto vaizdo įrašo) ir nutylėdamas jam nepalankias aplinkybes, t. y. nurodydamas, kad M. P. nemušė, kadangi vaizdo įraše tai neužfiksuota. Tačiau tokią kaltinamojo poziciją paneigia kiti byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai.

3.3. Nukentėjusysis M. P. nuo pat pradžių nuosekliai tvirtino, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis fizinį smurtą prieš jį panaudojo ir jį sužalojo ne kas nors kitas, o būtent kaltinamasis V. J.. Šias aplinkybes jis iš pradžių nuosekliai nurodė netrukus po įvykio parašydamas pareiškimą, vėliau duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime. Visas šias aplinkybes nukentėjusysis M. P. iš esmės patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, dar kartą patvirtindamas, jog jį sužalojo būtent kaltinamasis V. J., suduodamas iš pradžių du smūgius delnais į veidą, vėliau ne mažiau penkių smūgių į galvos sritį. Byloje esanti specialisto išvada Nr. G 309/2023 (05) patvirtina, kad nukentėjusiajam M. P. aptariamo įvykio metu buvo padaryta poodinė kraujosruva galvos plaukuotos dalies kairėje pusėje, paveikus kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, vienu trauminiu poveikiu, kas buvo įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Specialistas R. Ž. teismo posėdyje patvirtino savo duotą išvadą, nurodė, jog mažai tikėtina, kad M. P. galėjo susižaloti griūdamas. Kraujosruvos spalva, jos lokalizacija leido daryti išvadą, kad sužalojimas galėjo atsirasti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nebuvo gauta duomenų apie tai, jog prieš aptariamą įvykį nukentėjusysis M. P. būtų buvęs sužalotas (arba susižalojęs pats), pats nukentėjusysis teismo posėdyje patvirtino, kad iki įvykio sužalotas nebuvo. Todėl gynėjo ir kaltinamojo keliama versija, kad M. P. buvo sužalotas iki įvykio, atmetama kaip gynybinė.

3.4. Iš byloje esančio M. P. pateikti garso ir vaizdo įrašo matyti ir girdėti, kad nukentėjusysis M. P. tiek pirmojo, tiek antrojo pokalbio su kaltinamuoju V. J. metu kalbėjo ramiu tonu, nesikeikė, jo sakomi žodžiai nebuvo arogantiški ar provokuojantys. Nepaisant to, V. J. dėl neaiškių priežasčių, kaip pats paaiškino teismo posėdyje, dėl nukentėjusiojo šypsenos, pradėjo grasinti M. P. – „Nieko nieko, o nuleisiu (necenzūrinis žodis) ant žemės, (nevartotinas žodis) išspardysiu (necenzūrinis žodis). (necenzūrinis žodis) tau (necenzūrinis žodis)?“. Iškart po šių žodžių girdisi, kaip V. J. prieina prie M. P. (ką V. J. patvirtino teismo posėdyje duodamas parodymus) ir pasigirsta M. P. žodžiai „Už ką?“. Vėliau matomas vaizdas, kaip V. J. puola M. P., šis bando atsistumti, telefonas krenta ant žemės, o M. P. pasilenkia jį pasiimti. Vėliau seka tik garso įrašas, iš kurio galima spręsti, kad M. P. yra puolamas, net kelis kartus pakartoja „Ką tu čia puoli?“. Pirmiau paminėti duomenys rodo, kad prieš nukentėjusįjį M. P. fizinis smurtas buvo panaudotas ir jis buvo sužalotas būtent aptariamo konflikto su kaltinamuoju V. J. metu.

3.5. Teismas liudytojo M. R. parodymus vertina kritiškai, kadangi jis dirba V. J. vadovaujamoje bendrovėje ir yra jam tiesiogiai pavaldus, todėl tikėtinas jo suinteresuotumas bylos baigties rezultatu. Be to, liudytojo M. R. pozicija iš esmės sutampa su kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad jokio fizinio kontakto nebuvo, buvo tik žodinis konfliktas, tačiau prieštarauja ne tik byloje esančiam vaizdo įrašui, kurį pateikė M. P., bet ir paties kaltinamojo teismo posėdyje duotiems parodymams apie tai, kad vis dėlto susistumdymas buvo. Todėl priimdamas šį nuosprendį teismas nesiremia liudytojo M. R. parodymais.

3.6. Teismas, vertindamas kaltinamojo duotus parodymus pažymi, kad jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams (nukentėjusiojo parodymams, specialisto išvadoje nurodytoms aplinkybėms, vaizdo įraše užfiksuotoms aplinkybėms), kai tuo metu nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs ir patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais.

3.7. Teismas atmeta kaltinamojo gynėjo abejones dėl vyriausiosios patrulės L. K. galimai neteisėtai suformuotos 2023 m. balandžio 5 d. užduoties atlikti objektų tyrimą. Iš Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo, patvirtinto Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2022 m. vasario 1 d. įsakymu, 6.12. punkto matyti, kad šias pareigas einantis pareigūnas atlieka pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus dėl nesunkių nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, esant smurtinei nusikalstamai veikai, užduotis atlikti objektų tyrimą, siekiant išsiaiškinti, kokie kūno sužalojimai padaryti, kokia jų lokalizacija, padarymo mechanizmas, koks sveikatos sutrikdymo mastas, gali būti priskiriami pirminiams ikiteisminio tyrimo veiksmams. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. K. turi leidimą dirbti su IBPS sistema, jos elektroninis parašas yra galiojantis, pati užduotis suformuota ir įregistruota IBPS sistemoje jau pradėjus ikiteisminį tyrimą. Liudytoja S. V. parodė, kad Reagavimo skyrius priima pareiškimą, apklausia nukentėjusįjį, taip pat skirta užduotis atlikti įrodymų tyrimą, tai yra nuvykti nukentėjusiam asmeniui pas medicinos ekspertus. Reagavimo skyrius gali atlikti tokius veiksmus. S. V. nekilo klausimų, kodėl paskirta užduotis. Mano, kad asmuo pagrįstai buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Įvertinęs aukščiau pateiktą informaciją, teismas sprendžia, jog nėra nustatyta jokių esminių pažeidimų, dėl kurių L. K. atliktas ikiteisminio tyrimo veiksmas – užduoties atlikti objektų tyrimą suformavimas, galėtų būti pripažintas neteisėtu.

3.8. Apibendrindamas visus byloje esančius ir teisiamųjų posėdžių metu patikrintus įrodymus teismas sprendžia, kad visi jie patvirtina, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis kaltinamasis V. J. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį M. P. ir sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas buvo tiesioginė kaltinamojo V. J. neteisėtos veikos pasekmė. Kaltinamasis neabejotinai suvokė tokių savo veiksmų galimus padarinius ir norėjo taip veikti. Taigi, pirmiau paminėta kaltinamojo V. J. veika atitinka visus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl tokia kaltinamojo V. J. nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

4.1. Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

4.2. Skirdamas bausmę kaltinamajam V. J. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; šiuo nusikaltimu jis sukėlė pavojų kito žmogaus sveikatai), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę (neteistas; baustas administracine tvarka (baudos sumokėtos), yra dirbantis, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių). Po įvykio kaltinamasis nukentėjusiojo neatsiprašė. Tai rodo kaltinamojo atsainų ir nerūpestingą požiūrį į susiklosčiusią situaciją. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą ir į tai, jog kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, sprendžia, kad kaltinamajam gali būti skirta straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros savo dydžiu artimas vidurkiui, skiriant atitinkamus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 punktas). Teismo vertinimu, ši bausmės rūšis esant minėtoms aplinkybėms užtikrins teisingumo principą ir labiausiai atitiks bausmės paskirtį nubausti ir paveikti kaltinamąjį, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų, laikytųsi įstatymų.

4.3. Teismo manymu, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir teisingumo principą, kaltinamajam V. J. taip pat tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis), kuri V. J. ir skirtina.

5.1. Nukentėjusysis M. P. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį 250 Eur dydžio turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 46) bei prašymą priteisti 600 Eur proceso išlaidas.

5.2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnį asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

5.3. Nors kaltinamasis nepripažino ieškinio ir nesutiko, kad dėl jo nusikalstamos veikos nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui buvo padaryta turtinė žala, tačiau byloje esantys ir teisiamųjų posėdžių metu ištirti įrodymai patvirtina, kad būtent dėl V. J. veiksmų nukentėjusiojo telefonas buvo išmuštas iš rankų, nukrito ant žemės ir buvo apgadintas. Turtinės žalos dydį (sudužusio telefono ekrano keitimo išlaidas) pagrindžia į bylą pateiktas 2023 m. lapkričio 13 d. (duomenys neskelbtini) serviso“ komercinis pasiūlymas, patvirtinantis, kad nukentėjusiojo prašoma 250 Eur suma nėra nepagrįsta ar per didelė (2 t., b. l. 76). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo M. P. civilinis ieškinys šioje dalyje yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo turtinę žalą, kuri priežastiniu ryšiu yra susijusi su jo padaryta nusikalstama veika – 250,00 Eur.

5.4. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas pateikė prašymą priteisti 600 Eur už advokato atstovavimą nukentėjusiajam baudžiamojoje byloje, sąskaitą už teisines paslaugas DSTA Nr. 118 bei pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 77-78).

5.5. Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, visų pirma pažymi, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje, kad būtų tinkamai ginamos jo teisės.

5.6. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala, todėl jis turėjo pagrindą kreiptis dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos teikimo. Nukentėjusiojo turėtas išlaidas atstovui patvirtina byloje pateikta sąskaita už teisines paslaugas, patvirtinanti, kad nukentėjusysis už atstovavimą teisme sumokėjo 600 Eur. Teismo vertinimu, šiuo atveju nukentėjusiojo atstovo teisinės paslaugos yra realiai pagrįstos, išlaidos joms apmokėti nėra aiškiai per didelės (atstovas dalyvavo 3 teismo posėdžiuose), jos atitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijų, todėl priteisiamos iš kaltinamojo V. J..

6.1. Kaltinamajam V. J. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinama.

6.2. Byloje esantys daiktai – skaitmeninė laikmena (kompaktinis diskas) su vaizdo įrašu, saugoma byloje (1 t., b. l. 53), paliekama saugoti kartu su byla.

6.3. Kaltinamasis V. J. laikinai sulaikytas nebuvo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktais, įpareigoti V. J.: 1) per pirmus 4 (keturis) bausmės vykdymo mėnesius dalyvauti (smurtinio) elgesio pataisos programoje; 2) per pirmus 2 (du) bausmės vykdymo mėnesius atlyginti visą M. P. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu V. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 60 MGL, tai yra 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų), dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją įpareigojant sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas: 188604955) sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas). Mokėjimo pavedime būtina nurodyti vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Išaiškinti V. J., kad, jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Išaiškinti V. J., kad, jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija gali kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu.

Priteisti iš Vytauto J. M. P. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti bei 600 Eur (šešis šimtus eurų) advokato paslaugoms apmokėti.

V. J. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Byloje esantį daiktą – skaitmeninę laikmeną (kompaktinį diską) su vaizdo įrašu, saugomą byloje, palikti saugoti kartu su byla.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.