Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, išnagrinėjus nuteistojo A. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas ir paliktas nepakeistu Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 31 d. nutartimi paliktas nepakeistu Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. K.. Žemesnės instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Išnagrinėjus nuteistojo A. K. skundą ir įvertinus jo asmens byloje esančią medžiagą konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, Kauno apygardos teismo 1999 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 42 str., 16 str. 2 d., 105 str. 2, 5, 8, 13 p. ir jam paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu, pirmus septynerius metus paskiriant atlikti kalėjime. Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. birželio 17 d. nutartimi panaikintas turto konfiskavimas. Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, veikos perkvalifikuotos į naujojo Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2, 6, 9 p., 22 str.1 d., 129 str. 2 d. 2, 5, 6, 9 p. ir nuteistajam paskirta galutinė dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia: 1998 m. spalio 13 d.

Bausmės pabaiga: 2018 m. spalio 13 d.

Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs daugiau nei 3/4 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nes 3/4 bausmės faktiškai atliko 2013 m. spalio 13 d. Taigi konstatuotina, jog nuteistasis atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 157 str. 2 d. 4 p. numatytą formaliojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio.

Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (Lietuvos Respublikos BVK 164 str. 2 d.). Teismas sprendžia, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. Taigi, atmestini nuteistojo skundo teiginiai, neva žemesnės instancijos teismas nepagrįstai vertino anksčiau jo padarytų veikų bei veikų, už kurių padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę pavojingumą, jų pobūdį ir atliktą bausmės dalį, ankstesnius teistumus, kadangi tai yra nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga. Pažymėtina ir tai, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi. Be to, Europos Žmogaus Teisių Tesimas savo praktikoje yra konstatavęs, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nėra užtikrinta teisė į lygtinį paleidimą ar atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą. Laisvės atėmimo bausmė, paskirta kompetentingo teismo nuosprendžiu, pirmiausia yra pagrįsta procesais pirmoje ir apeliacinėje instancijose. Be to, konvencijos 6 str. netaikomas procesui, kurio metu sprendžiamas lygtinio paleidimo klausimas, nes čia nėra sprendžiamas baudžiamojo kaltinimo ar civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimas (Ganusauskas v. Lithuania (dec.), no. 47922/99, 1999-09-07).

Nežiūrint į tai, kad šiuo konkrečiu atveju faktiškai yra Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 4 p. numatytas formalusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Kaip matyti iš pateiktos nuteistojo asmens bylos ir skundo nagrinėjimo medžiagos, A. K. ankščiau teistas tris kartus, bet išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą vėl nusikalto ir šiuo metu atlieka bausmę dėl labai sunkaus smurtinio nusikaltimo, kurio pasekmės neatitaisomos, padarymo bendrininkaujant, kas rodo didesnį nuteistojo pavojingumą. Be to, veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio. Anksčiau nuteistojo atžvilgiu buvo taikomas lygtinis paleidimas, tačiau jo sąlygas pažeidė, nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo. Jo daromi nusikaltimai sunkėja. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė ir artėjanti prie aukštos, t. y. 79 balai (aukšta – 100-168 balai). Pataisos namuose nuteistasis nedalyvavo programose, susijusiose su narkotinių medžiagų vartojimo prevencija. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, jis net dešimt kartų baustas už narkotinių medžiagų vartojimą pataisos namuose, paskutinį kartą 2013 m. liepos 10 d., todėl dalyvavimas tokio pobūdžio programoje galėtų padėti nuteistajam geriau suvokti tokio elgesio pavojingumą, padarinius ir žalą. Akcentuotina, kad nuteistasis laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nuolatos nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms, nes bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė net trisdešimt kartų, buvo baustas dvidešimt vieną kartą, kaip jau minėta, dešimt kartų baustas už narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, šiuo metu turi keturias galiojančias nuobaudas dėl narkotinių medžiagų vartojimo bei draudžiamų daiktų laikymo, kas aukštesnės instancijos teismo vertinimu, yra viena iš pagrindinių kliūčių lygtinio paleidimo taikymui. Nuteistasis skatintas aštuonis kartus, tačiau gana seniai, paskutinį kartą 2012 m. sausio 13 d. Akcentuotina, kad kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nėra linkęs paklusti privalomoms pataisos namų taisyklėms, rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, yra svarbi ir pataisos namų komisijos nuomonė, o šiuo atveju, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija vienbalsiai siūlė netaikyti lygtinio paleidimo.

Teigiamai vertintinos aplinkybės, kad nuteistasis pataisos įstaigoje dirba, buvo skatintas, bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą, kelias specialybes, vykdomųjų raštų neturi, pataisos namuose yra lankomas, palaiko socialinius ryšius, o išėjęs į laisvę, turėtų gyvenamąją vietą. Vis dėlto, šios aplinkybės nelaikytinos pakankamomis išvadai, kad nagrinėjamu atveju, yra ir materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas.

Atsižvelgiant į nuteistąjį teigiamai ir neigiamai charakterizuojančių aplinkybių visumą, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje bei pataisos namų administracijos požiūrį į nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybę, konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas pagrįstai paliko nepakeistą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam A. K.. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos (Nr. (2003) 22) dėl lygtinio paleidimo (parolio) reikalavimų, joje pagrįstai konstatuota, jog dar negalima daryti išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.