Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-10-02 · Byla Nr. N-575-3701-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-02
Bylos Nr.
N-575-3701-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N-575-3701/2009Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2; 45.4.3; 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo T. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2008 m. lapkričio 5 d. surašė T. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 22.20 val., Šiauliuose vairavo automobilį be priekinio valstybinio numerio ženklo, vengė neblaivumo patikrinimo, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumento. Šiaulių miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimu administracinę teiseną T. K. atžvilgiu nutraukė konstatavęs, jog asmens veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 2 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų sudėties. Teismas pažymėjo, jog iš pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, jog visi nurodo T. K. kaip asmenį, vairavusį automobilį, tačiau apklausti teisme pareigūnai D. N. bei E. Č. patvirtino, jog priėję prie automobilio iš karto atidarė dureles, T. K. lipo į keleivio pusę, iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų duomenų matyti, jog į komisariatą pristatytas ir T. K., ir D. G., T. K. pažeidimą neigė, iš D. G. paaiškinimas nepaimtas, nors jis, anot pareigūnų, teigė, jog galbūt jis vairavęs. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog teisme apklausta pranešusi apie girtą vairuotoją I. V. nurodė, jog automobilį prie Gumbinės g. 28 namo vairavo D. G., T. K. sulaikytas prie Gumbinės g. 22 namo, kas leidžia abejoti, ar vairuotojas galėjo pasikeisti. Atsižvelgęs į tai bei į automobilio sulaikymo aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju galėjo įvykti klaida dėl vairuotojo identifikavimo, todėl administracinę teiseną T. K. atžvilgiu nutraukia.

II.

Nesutikdamas su Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimu, Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme. Nurodo, jog teismas nemotyvuotai kritiškai įvertino policijos pareigūnų surinktą medžiagą ir pareigūnų parodymus teisme. Teismas rėmėsi I. V. parodymais, tačiau pastaroji vairuotojo sulaikymo vietoje nebuvo, o T. K. kaltės nepripažinimas negali būti vertinamas kaip asmens kaltės įrodymų trūkumas. Mano, jog byloje yra pakankamai įrodymų asmens kaltei pagrįsti.

Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, T. K. prašo jį atmesti palaikydamas Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimo motyvus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

apeliacinis skundas tenkinamas.

T. K. administracinis kaltinimas suformuluotas dėl ATPK 123 straipsnio 2 dalyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Iš bylos medžiagos matyti, jog Šiaulių miesto apylinkės teismui, sprendžiant dėl pažeidimų sudėčių buvimo, abejones kėlė tikrojo pažeidimo subjekto – vairuotojo – nustatymas, todėl, įvertinęs bylos medžiagą ir nustatęs, jog vairavo ne T. K., pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Teisėjų kolegija su tokia Šiaulių miesto apylinkės teismo pozicija nesutinka ir mano, jog teismas klaidingos išvados priėjo netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principai įtvirtinti ATPK 257 straipsnyje, kuriame numatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismo padarytos išvados nepagrįstos ir prieštarauja byloje esančiai medžiagai. Pabrėžtina, jog net trys policijos pareigūnai, kurių suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, betarpiškai stebėjo daromus pažeidimus, todėl kertiniai byloje yra pastarųjų parodymai bei jų tarnybiniuose pranešimuose fiksuotos įvykio aplinkybės, iš kurių matyti, jog jokių abejonių dėl vairuotojo tapatybės nebuvo kilę. Tuo tarpu apylinkės teismas tokius įrodymus atmetė pasirėmęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir kartu su juo buvusio D. G. paaiškinimais, jog vairavo tuo metu D. G., bei apie galimai neblaivų vairuotoją pranešusio asmens I. V. parodymais teisme. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog D. G. yra asmuo, su kuriuo T. K. gyvena (b. l. 35), pasiaiškindamas dėl pažeidimų ir neigdamas juos, T. K. nenurodė, kas vairavo automobilį (b. l. 2), tarnybiniuose pranešimuose fiksuota, jog D. G. prisistatyti atsisakė, jokių nuorodų į tai, kad būtų prisipažinęs vairavęs, nėra (b. l. 14 - 17), kas leidžia daryti išvadą, jog šių eismo dalyvių teiginiai apie eismo įvykį nėra patikimi. I. V. teisme aiškiai parodė, jog jai skambinant į policiją automobilis, kuriame buvo T. K. ir D. G. nuvažiavo, kas tuo metu vairavo automobilį ir kaip jis buvo sustabdytas nematė (b. l. 46). Taigi matyti, jog ta aplinkybė, kad vairavo T. K. – jokiais objektyviais įrodymais nepaneigta.

Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje šios procesinės teisės normos buvo pažeistos, todėl atsižvelgiant į tai bei į apeliacinės instancijos teismo šios kategorijos bylose turimas ribotas teises (ABTĮ 144 str.), Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimas naikintinas, byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius