- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-05
- Bylos Nr.
- T-218-575/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- V. G.
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Ričardas Piličiauskas, susipažinęs su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi dėl administracinės bylos Nr. I-973-283/2015 pagal pareiškėjos V. G. skundą dėl neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies priteisimo perdavimo kitam apygardos administraciniam teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 14 d. nutartimi perdavė Panevėžio apygardos administraciniam teismui administracinę bylą pagal pareiškėjos V. G. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir negautos senatvės pensijos dalies priteisimo atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Panevėžio apygardos administracinio teismas 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką, prašydamas išspręsti aptariamos bylos priskyrimo atitinkamam administraciniam teismui klausimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja V. G. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame patikslintame skunde prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2014 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5769 „Dėl 2014-06-17 prašymo“ ir 2014 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6619 „Dėl atsisakymo atnaujinti praleistą terminą sprendimui apskųsti ir nagrinėti prašymą“; 2) teismui nusprendus, kad pareiškėja yra pasinaudojusi privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – ir VSDFV Panevėžio skyrius) 12 742,25 Lt dydžio valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau – ir senatvės pensija) nepriemoką, dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) taikymo susidariusią per 2010-2011 metus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi pripažino, jog ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra baigta, ir, nutarus, kad bus sprendžiamas tik neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo klausimas, priėmė nagrinėti V. G. patikslintą skundą. Be to, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-1509/2014, VSDFV procesinę padėtį pakeitė iš atsakovo į trečiojo suinteresuoto asmens.
Pareiškėjos V. G. atstovo advokato Algimanto Kolperto vertinimu, administracinė byla Nr. I-973-283/2015 nagrinėtina Panevėžio apygardos administraciniame teisme, kadangi pagrindinis pareiškėjos skundo reikalavimas dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo yra nukreiptas į VSDFV Panevėžio skyrių. Pareiškėjos atstovas nurodė, kad pareiškėja neatsisako ir reikalavimo panaikinti VSDFV 2014 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5769 „Dėl 2014-06-17 prašymo“ ir 2014 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6619 „Dėl atsisakymo atnaujinti praleistą terminą sprendimui apskųsti ir nagrinėti prašymą“. Tačiau, pareiškėjos atstovo nuomone, 2014 m. birželio 30 d. sprendime Nr. (6.5)I-5769 „Dėl 2014-06-17 prašymo“ VSDFV, nurodžiusi, kad nuo 2010 m. sausio mėnesio priimti VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimai (kaip valiniai aktai, veiksmai) mokėti sumažintą senatvės pensiją yra įvykdyti, iš esmės išnagrinėjo pareiškėjos reikalavimą dėl pagal Laikinojo įstatymo nuostatas neišmokėtos senatvės pensijos dalies grąžinimo.
Bylos duomenimis, V. G. 2014 m. birželio 17 d. kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių su prašymu išmokėti jai senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią 2010-2011 metais dėl Laikinojo įstatymo taikymo. Pareiškėjos prašymas buvo persiųstas VSDFV, kuri 2014 m. birželio 30 d. sprendime Nr. (6.5)1-5769 nurodė, jog V. G. praleido Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo, galiojusio iki 2012 m. gruodžio 31 d., 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą. VSDFV teigimu, šis terminas skaičiuotinas nuo VSDFV Panevėžio skyriaus 2010 m. sausio mėnesio sprendimų (kaip valinių aktų, veiksmų) mokėti pagal Laikinąjį įstatymą perskaičiuotą senatvės pensiją. VSDFV pareiškėjai išaiškino, kad ji, nurodžiusi svarbias priežastis ir pateikusi jas pagrindžiančius dokumentus, turi teisę prašyti atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą. V. G. 2014 m. liepos 17 d. prašymu kreipėsi į VSDFV ir prašė atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą. VSDFV 2014 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. (6.5)I-6619 pareiškėjos prašymo netenkino, t. y. praleisto termino paduoti skundui dėl VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimų (valinių aktų, veiksmų) mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją neatnaujino ir atsisakė nagrinėti jos 2014 m. birželio 17 d. prašymą dėl senatvės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo taikymo 2010-2011 metais, išmokėjimo.
Panevėžio apygardos administracinis teismas, išanalizavęs V. G. ginčijamus VSDFV sprendimus, padarė išvadą, kad ši institucija nurodytuose dokumentuose išdėstė tik argumentus bei motyvus, susijusius su pareiškėjos praleistu terminu paduoti skundą dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimų (valinių aktų, veiksmų) pagal Laikinojo įstatymo nuostatas mokėti sumažintą senatvės pensiją, tačiau dėl pareiškėjos teisės gauti senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią 2010-2011 metais taikant Laikinąjį įstatymą, nepasisakė. Teismo vertinimu, nėra pagrįstas pareiškėjos V. G. atstovo nurodytas 2014 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. (6.5)I-5769 teiginys, jog nuo 2010 m. sausio mėn. priimti VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimai (kaip valiniai aktai, veiksmai) mokėti sumažintą senatvės pensiją yra įvykdyti, yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas dėl keliamo ginčo. Teismo nuomone, VSDFV šį teiginį suformulavo, svarstydama termino kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją skaičiavimo klausimą, o ne dėl pareiškėjos reikalavimo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotos senatvės pensijos dalį pagrįstumo. Įvertinus keliamo ginčo faktines aplinkybes, darytina išvada, kad jos nėra tapačios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtos administracinės bylos Nr. A-143-1509/2014, kurioje priimta 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi rėmėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį, aplinkybėms.
Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad VSDFV 2014 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. (6.5)I-5769 „Dėl 2014-06-17 prašymo“ ir 2014 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. (6.5)I-6619 „Dėl atsisakymo atnaujinti praleistą terminą sprendimui apskųsti ir nagrinėti prašymą“ yra savarankiški administraciniai aktai, kurie, kaip juose ir nurodė VSDFV, gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui, t. y. pagal VSDFV buvimo vietą. Teismo vertinimu, būtent VSDFV atsisakymas atnaujinti pareiškėjos praleistą terminą teritorinio skyriaus sprendimams (kaip valiniams aktams, veiksmams) mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją ir našlių pensiją apskųsti ir nagrinėti tokio turinio prašymą sukelia tiesiogines teisines pasekmes, kadangi užkerta kelią ginčo nagrinėjimui iš esmės. Atsižvelgus į tai, kad tokį administracinį sprendimą priėmė centrinis viešojo administravimo subjektas, jis turi būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
ABTĮ 35 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje atsakovu laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą (2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri 2014 m. birželio 30 sprendimu Nr. (6.5)I-5769 konstatavo, jog pareiškėja praleido trejų metų terminą VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimui apskųsti, todėl pasiūlė pateikti įrodymus, galinčius pagrįsti, jog terminą Skyriaus sprendimui apskųsti pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių. 2014 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. (6.5)I-6619 VSDFV neatnaujino praleisto termino Skyriaus sprendimui mokėti pareiškėjai sumažintą pensiją apskųsti ir atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014 m. birželio 17 d. prašymą, kuriame pareiškėja prašė išmokėti 2010-2011 metais susidariusį skirtumą tarp perskaičiuotos ir išmokėtos senatvės pensijos ir skirtumą tarp paskirtos ir perskaičiuotos našlių pensijos, kaip paduotą praleidus 3 metų terminą. Nagrinėjamu atveju, būtent pastarasis sprendimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką vertinamas kaip užkertantis kelią tolesniam ginčo nagrinėjimui iš esmės ir sukeliantis pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes, todėl šis sprendimas, kaip centrinio administravimo subjekto priimtas sprendimas, turėtų būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 19 str. 1 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. AS756-692/2013, Nr. AS552-708/2013, Nr. AS552-717/2013, AS822-76/2013).
Kita vertus, įvertinus Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis apie apygardų administracinių teismų gaunamų bylų kiekius, tenkančius vienam teisėjui, matyti, jog Vilniaus ar kitame apygardos administraciniame teisme vienam teisėjui tenkantis gaunamų bylų kiekis yra ženkliai didesnis nei Panevėžio apygardos administraciniame teisme, todėl bylos perdavimas bet kuriam kitam teismui neleistų pasiekti įstatyme numatytų tikslų – kad byla būtų išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau. Be to, tiek pareiškėjos gyvenamoji, tiek VSDFV Panevėžio skyriaus buveinės vieta yra Panevėžio apygardos administracinio teismo veiklos teritorijoje.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, administracinė byla Nr. Nr. I-973-283/2015 grąžintina nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 5 puntu, 70 straipsnio 2 dalimi, teismo pirmininkas
nutaria:
administracinę bylą Nr. Nr. I-973-283/2015 grąžinti nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui.
Nutartis neskundžiama.