- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2005-02-04
- Bylos Nr.
- 1A-65
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdimaras Bavėjanas (pirm.), Viktoras Kažys, Elena Vainienė
- Nuteistasis
- A.J., M.D., ir M
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2003 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo
A. J. nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu trylikai metų.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d.d., šią bausmę apėmimo būdu subendrinus su bausme, paskirta Šiaulių apygardos teismo 2003 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trylikai metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. D., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu yra įsiteisėjęs.
Iš M. D. ir A. J. solidariai priteista 3392,20 Lt V. M., 1619 Lt Valstybinei ligonių kasai ir 35,40 Lt teismo išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. D. ir A. J. nuteisti už tai, kad 2002 m. kovo 9 d., apie 21 val. 45 min., (duomenys neskelbtini) esančioje autobusų stotelėje ,,Elektros tinklai“ ir šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdami girti ir veikdami kartu, dėl chuliganiškų paskatų, šiurkščiai pažeisdami viešąją tvarką, rodydami aiškų visuomenės negerbimą ir elgdamiesi ypatingai įžūliai, viešoje vietoje ir stebint pašaliniams asmenims, be dingsties užpuolė iki tol nepažįstamą K. M., kojomis sudavė jam ne mažiau kaip 22 smūgius į įvairias kūno vietas, iš jų ne mažiau kaip 13 smūgių į galvą, padarydami nukentėjusiajam galvos smegenų sumušimą, povoratinklinę kraujosruvą, nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą dešinės akies viršutiniame voke ir antakyje, kraujosruvas kairiame momenyje ir pakaušio kairėje pusėje, kairiame smilkinyje, kaktoje, abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, lūpų gleivinėje, kakle, nubrozdinimus kairiame momenyje, kaktoje, dešinės akies viršutiniame voke, kairiame antakyje, nosies nugarėlėje, kairės akies apatiniame voke, kairiame skruoste ir apatinės lūpos gleivinėje, dėl ko nuo galvos smegenų sumušimo, pasireiškusio kontūziniu židiniu kairėje smilkininėje skiltyje su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais bei į smegenų skilvelius nukentėjusysis 2002 m. kovo 10 d., 7 val. 15 min., ligoninėje mirė. Tokiu būdu M. D. ir A. J. tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė K. M.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo atžvilgiu priimtas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o dėl to buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė. Teismas nepagrįstai rėmėsi nuteistajam M. D. artimų žmonių – žmonos B.K., jos motinos D.Č. ir patėvio S. J. parodymais. Jų nepatvirtina kiti įrodymai, šie asmenys patys nematė įvykio aplinkybių ir yra aiškus jų noras padėti M.D. S.J. teisme parodė girdėjęs jį pasakojant, kad jis spyrė K. M. į galvą, kad šiam galbūt trūko ausies būgnelis ir kad jis išsitepė krauju kelnes. Tačiau tokius S. J. parodymus paneigė liudytoja S. B., stebėjusi įvykius autobuse ir stotelėje. Ji parodė, kad nukentėjusiajam dar neišlipus iš autobuso, M. D. pradėjo spardyti jam į galvą, o A. J. tik laikė alaus ,,bambeklį“ ir tramdė savo draugą. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad ant jo pusbačių rastas žmogaus kraujas K. M. nepriklauso. Tuo tarpu tikint S. J., jeigu jis būtų nukentėjusįjį spardęs, jo kraujas būtų likęs ant jo batelių. Nuteistasis M. D. teisme irgi parodė, kad ant jo kelnių kraujo nematė. M. D. sesuo V.D. parodė, jog vėliau iš B.K. sužinojo, jog vaikiną sumušė jos brolis Mindaugas. Nepatikimi yra ir liudytojos D.K., kuri yra M. D. motinos draugė ir bendradarbė, parodymai. Teisme ji patvirtino, kad eiti į teismą ir papasakoti, ką matė, jos prašė O. D. Liudytoja pripažino, kad su O. D. pažįstamos apie 20 metų ir pastaroji manė, kad jos parodymai padės jos sūnui išvengti griežtos atsakomybės. Ši liudytoja buvo apklausta tik praėjus 3mėn. laiko po įvykio, jam nesuprantama, kodėl apie gatvėje spardomą žmogų ji iš karto nepranešė policijai, o po to vengdavo atvykti ir duoti parodymus teisme. D. K. parodė, kad namų praėjime matė ant šaligatvio gulintį vaikiną ir jis gulėjo galva į gatvės (duomenys neskelbtini) pusę. Šiuos jos parodymus paneigė policijos pareigūnas S. Z. ir GMP darbuotojas G. B., nurodę, kad sumuštas vaikinas į gatvės (duomenys neskelbtini) pusę gulėjo ne galva, o kojomis. Esant tokiems prieštaravimams, neaišku, iš kurios pusės gulinčiam K.M. į galvą smūgiavo M.D. Nuosprendyje neteisingai nurodoma, kad akistatos metu nuteistieji A. J. ir M. D. patvirtino savo duotus parodymus. Iš tikrųjų M. D. parodymai kiekvienoje apklausoje vis skyrėsi, o akistatoje su juo M.D. pripažino, kad stotelėje K. M. jis spardė kojomis, vienas smūgis kliuvo į galvą ir dėl to vaikinas nugriuvo ant nugaros. Šios akistatos metu M. D. negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti jo parodymus, kad jis nukentėjusiojo nepadėjo tempti. Jis dar pripažino, kad gulinčiam vaikinui smūgiavo kojos pirštų galais ir pėda iš viršaus į visas galvos sritis. Vėliau teisme M. D. tų parodymų atsisakė. Tuo tarpu jo paties nuoseklių parodymų teismas neįvertino, nors juos patvirtino liudytojai S. B. , A.M., S. Z. , G. B. , V. D. , ekspertų išvados ir paties nuteistojo M. D. parodymai. Liko neįvertinta, kad M. D. niekada kategoriškai nėra parodęs, kad jis sudavė smūgius K. M. . Apklaustas įtariamuoju, jis parodė, kad šalia stovėjęs A. J. vaikino nemušė, kad tiksliai neprisimena, bet jam atrodo, kad A. J. sudavė apie 5 smūgius kojomis. Tą patį jis pakartojo apklaustas kaltinamuoju. Jų akistatoje M. D. parodė, kad visko tiksliai neprisimena dėl girtumo, jam atrodo, kad jie tą vaikiną nutempė dviese ir kad jis gulėjo galva į gatvės (duomenys neskelbtini) pusę. Jam atrodė, kad A. J. tam vaikinui spyrė 2-3 kartus. Teisme M. D. parodė, kad nematė, ar nukentėjusįjį spardė A. J. . Po to jau parodė, kad mušė ir A. J., bet jis nematė, kur sudavė, o girtumas jam galbūt trukdo prisiminti įvykio aplinkybes. Nuosprendyje iškraipomi ir interpretuojami liudytojos S. B. parodymai, neteisingai nurodoma, neva jis su M. D. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir priekabiavo prie K. M. Iš tikrųjų S. B. parodė, kad kai ji autobuse tikrino keleivių bilietus, vienas iš vaikinų keikėsi necenzūriniais žodžiais, o kitas už tai jos atsiprašė ir netgi pabučiavo. Nukentėjusiajam dar ne visiškai išlipus iš autobuso, M. D. jau pradėjo jį spardyti į galvą, o A.J. savo draugą tramdė. Tą patį S. B. buvo parodžiusi ir parengtinio tardymo metu. Nuosprendyje dėstomos teismo išvados be to prieštarauja pakartotinės komisijinės teismo medicinos ekspertizės išvadoms. Nepagrįstai daroma išvada, kad K. M. padaryti sužalojimai nebūdingi griuviminėms traumoms. Teisiamajame posėdyje dalyvavęs ekspertas paaiškino, kad K. M. mirtį sukėlę kūno sužalojimai galėjo būti padaryti įvairiais būdais: ir suduodant tiesioginius smūgius kietu buku daiktu, ir griūnant bei atsitrenkiant. Griuviminei traumai nebūdingas sužalojimas yra tik kraujosruva kairio smilkinio minkštuose audiniuose. Liudytojos S. B., jo paties ir pirminiais M. D. parodymais šioje byloje nustatyta, kad M. D. spyrus K. M. koja, nukentėjusysis dėl to griuvo ir trenkėsi pakaušiu į plytelių dangą. Jo nuomone, šis smūgis ir buvo mirtinas. Ekspertas atsakė, kad K. M. mirė nuo vieno sužalojimo, o į klausimą, ar stipriausias smūgis į galvą buvo suduotas tiesiogiai, ar atsitrenkiant pakaušiu į kietą dangą, galėtų atsakyti tik kompleksinė fizikinė-medicinos ekspertizė. Teismui neteisingai įvertinus įrodymus ir netinkamai taikius baudžiamąjį įstatymą, jis buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, kurios nepadarė. Be to jam pareikštas kaltinimas yra nekonkretus, jam nesuprantamas ir taip buvo suvaržyta jo teisė į gynybą. Prašo nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. J. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių, kas savo ruožtu lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.
Kolegija daro išvadą, kad A. J. 2002 m. kovo 9 d. apie 21 va. 45 min. (duomenys neskelbtini), girtas dėl chuliganiškų paskatų, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, ypatingai įžūliai, viešoje vietoje, stebint pašaliniams asmenims be dingsties užpuolė jam nepažįstamą K. M. ir, suduodamas nenustatytą skaičių smūgių kojomis į nenustatytas kūno vietas, sukėlė K. M. fizinį skausmą.
Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama antrą kartą nuteistojo A. J. atžvilgiu. Nuosprendis M. D. atžvilgiu yra įsiteisėjęs. Tai reiškia, kad kolegija jau nebeturi teisės iš naujo ir kitaip vertinti reikšmingas bylai aplinkybes, kurios liečia M. D. nusikalstamų veikų apimtį, tyčios turinį ir kryptingumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. lapkričio 16 d. nutartimi panaikindamas Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. kovo 15 d. nuosprendžio dalį dėl A.J. ir perduodamas šioje dalyje bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, paliko nepakeistą tą apeliacinės instancijos nuosprendžio dalį, kuria, pakeičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį, buvo nustatyta, kad M. D. ir A. J. veikė netiesiogine tyčia. Iš to seka, kad sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 8 p., būtina nustatyti, kurių asmenų padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastimi (jei nukentėjusysis mirė ne nuo padarytų sužalojimų visumos).
Apibendrinant visos eilės teismo medicinos ekspertizių duomenis galima daryti išvadą, jog K. M. mirčiai įtakos galėjo turėti bet kuris iš šių trijų sužalojimų: kraujosruva kairio momens-pakaušio minkštuose audiniuose, kraujosruva dešinio momens minkštuose audiniuose, kraujosruva kairio smilkinio minkštuose audiniuose. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad šiuo atveju žodis ,,visuma“ 2004 m. kovo 15 d. teismo posėdžio protokole pavartotas ne tam kontekste, t.y. neteisingai. Teismo medicinos terminologijoje ,,visuma“ reiškia, kad kiekvienas sužalojimas, paimtas atskirai, nėra tiesioginiame ryšyje su pasekmėmis (mirtimi), tačiau visi kartu sukelia mirtį. Šiuo atveju konkretus sužalojimas – galvos smegenų sumušimas, pasireiškęs kontuziniu židiniu kairėje smilkininėje skiltyje su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais bei į smegenų skilvelius ir buvo mirties priežastimi. Šį sužalojimą galėjo sukelti tiek bet kuris vienas iš nurodytų sužalojimų, tiek visi trys nurodyti sužalojimai, bet nebūtinai jų visuma.
Įsiteisėjusiu apygardos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, priimtu M. D. atžvilgiu, nustatyta, kad autobusų stotelėje A. J. smūgių K. M. nesudavė.
Kolegijos nuomone, byloje neginčijamai nustatyta, kad prie gatvės(duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) nukentėjusįjį spardė ne tik M. D., bet ir A. J. Tačiau daryti išvadą, jog A. J. suduoti smūgiai sukėlė konkrečius sužalojimus, o juo labiau, mirtinus, nėra teisinio pagrindo, nes tokios išvados patikimai nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai.
Kolegija neturi pagrindo atmesti visus nuteistojo M. D. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 234, 259-261, 268-269, 271-274, 275-278 t. 1) ir pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (b.l. 138-140, 213 t. 3). Iš šių kiek skirtingų savo informacine verte nuteistojo parodymų seka, kad A. J. gatvėje (duomenys neskelbtini) prie namo (duomenys neskelbtini) spardė nukentėjusįjį. Tiesa, jis niekada nedavė parodymų, jog apeliantas spardė K. M. į galvą. Pažymėtina, kad tokius parodymus M. D. davė ir antrą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, t.y. tada, kai nuosprendis jo atžvilgiu jau buvo įsiteisėjęs. Tai reiškia, jog šiuo atveju jo negalima įtarti noru nepagrįstai apkalbėti apeliantą ar sušvelninti savo teisinę padėtį. Todėl šioje dalyje M. D. parodymus kolegija vertina kaip patikimus ir atitinkančius kitus byloje surinktus įrodymus. Kad apeliantas spyrė nukentėjusiajam patvirtina ir betarpiškai nusikaltimo aplinkybes mačiusi vienintelė liudytoja D. K. Iš liudytojos parodymų matyti, kad ji pakankamai detaliai atpasakojo nuteistųjų veiksmus, kitas aplinkybes. Šie jos parodymai faktiškai M. D. teisinės padėties nei pasunkina, nei palengvina. Todėl laikyti, kad ji yra suinteresuota bylos baigtimi ir dėl to duoda neteisingus parodymus, nėra pagrindo. Paminėta liudytoja paaiškino, prie kokių aplinkybių buvo pakviesta liudyti baudžiamojoje byloje. Šie jos paaiškinimai yra logiški ir pakankamai gyvenimiški.
Kolegija nesureikšmina tam tikrų prieštaravimų, esančių tarp liudytojos D. K., S. Z., G.B. ir nuteistųjų parodymų dėl nukentėjusiojo padėties nusikalstamų veikų padarymo metu ir po jo. Šių prieštaravimų pašalinti nėra galimybių. Bet kokiu atveju tai neturi lemiamos reikšmės sprendžiant A. J. kaltės ir veikos juridinio įvertinimo klausimus, nes pats faktas, kad A. J. spardė K. M. yra įrodytas.
Nėra pagrindo netikėti liudytojų B.K., D.Č., S. J. parodymų vien dėl to, kad jie yra M. D. artimi žmonės. Tačiau šių asmenų parodymų informacinė vertė yra pakankamai ribota, kadangi jie patys įvykio nematė, o apie jį sužinojo tik iš nuteistųjų, tame tarpe A. J. pasakojimų, kuriuos galima įvertinti įvairiai (neatmetant galimybės, jog A. J. siekė perdėtai sureikšminti savo vaidmenį). Be to, šių liudytojų parodymai nepatvirtina, jog A. J. nukentėjusiajam sudavė bent vieną smūgį, kuris ir buvo nukentėjusiojo mirties priežastimi. Tokios išvados nepatvirtina ir teismo biologinės ir DNR ekspertizės aktas (b.l. 58-62 t. 1).
Byloje nėra įrodyta, kad po A. J. suduotų smūgių nukentėjęs būtų griuvęs ir galva atsitrenkęs į kietą buką riboto paviršiaus daiktą. Priešingai, aptartais įrodymais nustatyta, jog A. K. M. spardė gulintį. Tačiau byloje nėra patikimų įrodymų, leidžiusių apibrėžti apelianto suduotų smūgių skaičių, padarytų sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją. Todėl, apeliantui veikiant netiesiogine tyčia ir nenustačius, kad tarp A. J. veiksmų (smūgių sudavimo) ir nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, jo veika negali būti kvalifikuojama kaip tyčinis nužudymas.
Šia prasme kolegija ištaiso apeliaciniame skunde nurodytus BPK pažeidimus (kaltinimo nekonkretumas, teisės į gynybą suvaržymas).
Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad abu nuteistieji smurtą K. M. atžvilgiu pavartojo dėl chuliganiškų paskatų.
Iš teismo medicinos eksperto paaiškinimų seka, kad nukentėjusiojo mirtis įvyko ne iš karto. Tai reiškia, kad jis kurį laiką turėjo jausti fizinį skausmą, kurį sukėlė jam suduoti smūgiai. Todėl A. J. nusikalstama veika iš BK 129 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuojama į BK 284 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. Už šių nusikalstamų veikų padarymą, įvertinus BK 54 str. numatytas aplinkybes, jam skirtinos maksimalios sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistajam taikytinas Įstatymas ,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“. Į paskirtos bausmės laiką įskaičius kardomajame kalinime išbūtą laiką ir bausmę atliktą pagal 2003 m. Šiaulių apygardos teismo nuosprendį, laikytina, jog A. J. paskirtą bausmę atliko, todėl jis iš suėmimo paleistas.
Nenustačius, kad žala V. M. ir Valstybinei ligonių kasai padaryta A. J. nusikalstamais veiksmais, nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio priteisimo iš A. J. naikintina.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p. 3 p.,
nusprendžia:
Šiaulių apygardos teismo 2003 m. lapkričio 28 d. nuosprendį A. J. atžvilgiu pakeisti.
A. J. nusikalstamą veiką iš BK 129 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuoti į BK 284 str. 1 d. ir BK 140 str. 1 d. ir paskirti bausmes:
pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimą dvejiems metams;pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimą vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. ir 9 d., šias bausmes ir bausmę, paskirtą Šiaulių apygardos teismo 2003 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Įstatymo ,,Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 str. 1 d. 2 p., neatliktąją laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu ketvirtadaliu.
Į paskirtą bausmę įskaičius laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2001 m. spalio 10 d. iki 2001 m. spalio 11 d. bei bausmę, atliktą pagal 2003 m. gegužės 28 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendį, laikyti, kad A.J. bausmę atliko.
A.J. paleisti teismo posėdžių salėje.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria solidariai iš A.J. priteisti civiliniai ieškiniai Valstybinei ligonių kasai ir V.M.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.