Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2013-04-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-101-771/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-04-29
Bylos Nr.
1-101-771/2013
Teisminio proceso Nr.
1-40-9-00142-2012-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Kaltinamasis
G. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-101-771/2013Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00142-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.2.18.11.; 2.3.6.4.5. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN UOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Vaivai Vilkei ir Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorui Viktorui Roščenkovui, kaltinamajam G. Č., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, gyv. (duomenys neskelbtini) Didžioji Britanija, teistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį bauda 30 MGL (3 900 Lt), bauda sumokėta,

yra kaltinamas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

G. Č., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. kovo 22 d. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, nesaugojo prekių tiekimo ir paslaugų teikimo pirminių apskaitos dokumentų, iš viso už 494 215,00 Lt, prekių įsigijimo ir paslaugų gavimo bei iš Europos Sąjungos įsigytų prekių iš viso už 298 376,00 Lt, apskaitos registrų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. kovo 22 d.

G. Č. kaltu neprisipažino ir parodė, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki tol, kol įmonė paskelbė bankrotą. Pakeitė gyvenamąją vietą, todėl dokumentus išsivežė į Angliją. Įmonei iškėlus bankroto bylą, dokumentai jau buvo Anglijoje. Kas buvo bankroto administratorius, nežino. Iš G. Č. bankroto administratorius dokumentų nereikalavo, o kreipėsi į tyrėją. Kai tyrėjas paprašė pristatyti dokumentus, G. Č. atsakė, kad jis jau nebe įmonės vadovas. Iškėlus bankroto bylą, G. Č. tapo fiziniu asmeniu, o atsakingu už bankrutuojančios įmonės veiklą tapo bankroto administratorius. Todėl bankroto administratorius pats turėjo atvykti ir pasiimti dokumentus. Už dokumentus G. Č. buvo atsakingas tol, kol buvo įmonės vadovas, o vėliau, po bankroto bylos iškėlimo – pareigos atsakyti už dokumentus nebeturėjo. Įstatyme nėra numatyta, kaip laikyti dokumentus. Jie turi būti saugūs ir tvarkingi. Dokumentai buvo sudėti tvarkingai, sunumeruoti. Kai jam pradėjo grasinti baudomis, prižadėjo dokumentus grąžinti per vieną mėnesį. Įsipareigojo raštu, kad dokumentus pristatys tyrėjui. Anglijoje krepšius su dokumentais perdavė A. P., krepšius užplombavo. Surašė perdavimo-priėmimo raštą, kuriame nurodė, kad A. P. įsipareigoja į Lietuvą automobiliu parvežti dokumentus. Sakė A. P., jog krepšiuose yra įmonės dokumentai. Rašte apie tai nenurodė. A. P. krepšius su dokumentais įdėjo į automobilio „Toyota Avensis“ bagažinę ir išvyko. Po kelių dienų G. Č. grįžo į Lietuvą ir sužinojo, kad dokumentų nebėra. A. P. jam sakė, kad nežino, kur jie dingo. Nurodė, kad galbūt juos pavogė tuo metu, kai miegojo Lenkijoje. A. P. sakė, jog krepšių dingimą pastebėjo tik sugrįžęs į Lietuvą. G. Č. liepė A. P. kreiptis į policiją ir parašyti pareiškimą dėl vagystės. Apie dokumentų dingimą informavo tyrėją. Saugesnio būdo dokumentams pristatyti neturėjo. Pats nugabenti dokumentų į Lietuvą negalėjo, nes yra vienišas tėvas, augina 14 metų sūnų ir turi prisitaikyti prie jo dienotvarkės. Už krepšį reikia mokėti 25 svarus, o vežant lėktuvu už kilogramą – 20 eurų. Ten buvo apie 80 kg.

Liudytojas A. P. parodė, kad G. Č. pažįsta beveik vienerius metus. Kartu su juo skrido į Angliją. Lietuvoje A. P. motina dirbo pas G. Č.. Krepšius G. Č. jam perdavė kolonėlėje. Surašė aktą, kad A. P. įsipareigoja šiuos krepšius pristatyti į Lietuvą. A. P. šį aktą pasirašė. G. Č. prašė, kad už piniginį atlygį parvežtų šiuos krepšius į Šiaulius, ten, kur G. Č. anksčiau gyveno. Dokumentų turinio nežinojo. Į Lietuvą važiavo automobiliu. Dokumentai buvo bagažinėje. Kelionės metu kelis kartus miegojo automobilyje. Nejuto, jog kas nors būtų atidaręs bagažinę. Grįžęs į Šiaulius, pastebėjo, kad bagažinėje krepšių nebėra. Į policiją kreipėsi po G. Č. pasiūlymo. Dokumentų perdavimo metu G. Č. darbuotoju nebuvo.

2012 m. rugsėjo 19 d. specialisto išvadoje Nr. 5-4/83 nurodyta, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. Č. pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį buvo atsakingas už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka. Pažymima, kad tyrimui nebuvo pateikti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prekių tiekimo ir paslaugų teikimo pirminiai apskaitos dokumentai, iš viso už 494 215,00 Lt, prekių įsigijimo ir paslaugų gavimo bei iš Europos Sąjungos įsigytų prekių iš viso už 298 376,00 Lt, apskaitos registrai, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-03-22 (98-106 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Nustatyta, kad G. Č. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. kovo 22 d. ir buvo atsakingas už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka. Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo ir po jo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi nustatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.

2011 m. kovo 9 d. Šiaulių apygardos teismas priėmė nutartį bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iškelti bankroto bylą (civilinė byla Nr. B2-653-210/2011). Nutartis įsiteisėjo 2011 m. kovo 22 d. (LITEKO duomenys). Pagal 2001 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. 2011 m. kovo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2 – 653 – 210/2011 teismas įpareigojo uždarosios akcinės bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ vadovą ar jo pareigas einantį asmenį per 15 dienų po šios nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. 2011 m. gegužės 31 d. Šiaulių apygardos teismas nutartimi konstatavo, kad bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs direktorius G. Č. neperdavė visų Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. nutartimi nurodytų ir administratoriaus reikalaujamų bendrovės dokumentų, iš jų – visų buhalterinių, personalo, veiklos ir kitų dokumentų, todėl bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam direktoriui G. Č. skyrė 1 000 Lt baudą.

Iš to, kas išdėstyta, daroma išvada, jog kaltinamojo G. Č. teiginiai apie tai, kad iškėlus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, jis nebeturėjo pareigos saugoti įmonės dokumentus, yra nepagrįsti, nes pareigą perduoti šiuos dokumentus bankroto administratoriui, vadinasi, juos saugoti iki perdavimo, tiesiogiai numato Įmonių bankroto įstatymas.

Kaip minėta, Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo ir po jo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi nustatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. G. Č. vadovavimo bendrovei laikotarpiu nustatytos dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikyta ir jie neperduoti bankroto administratoriui, o išgabenti į Didžiąją Britaniją. Ten G. Č. perdavė dokumentus asmeniui, kuriam nebuvo suteikta apskaitos dokumentų saugojimo funkcija, t. y. A. P., kad pastarasis automobiliu juos pargabentų į Lietuvą. Pagal teismų praktiką apskaitos dokumentų perdavimas saugoti asmenims, kuriems nesuteikta apskaitos dokumentų saugojimo funkcija, neatleidžia įmonės vadovo nuo atsakomybės už jų neišsaugojimą (kasacinė nutartis 2K-234/2012). Dokumentų perdavimo metu A. P. nebuvo atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų saugojimą, todėl ta aplinkybė, kad A. P. gabenant dokumentus į Lietuvą jie neaiškiomis aplinkybėmis dingo, neatleidžia G. Č. nuo atsakomybės už jų neišsaugojimą.

Teismas daro išvadą, kad G. Č. yra kaltas dėl neišsaugotų ir nepateiktų tyrimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų – prekių tiekimo ir paslaugų teikimo pirminių apskaitos dokumentų už 494 215 Lt, prekių įsigijimo ir paslaugų gavimo bei iš Europos Sąjungos įsigytų prekių už 298 376 Lt apskaitos registrų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. kovo 22 d. Tarp šių aplaidžių G. Č. veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. G. Č. veika atitinka BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. G. Č. padarė nusikaltimą, kuris pripažįstamas neatsargiu (tyrimo metu nesurinkta duomenų, kad G. Č. neišsaugojo ir tyrimui nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų tyčia ar kad juos sunaikino). G. Č. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu jau teistas už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (136-143 b. l.), Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį susitaikius su nukentėjusiuoju (BK 38 str.) (LITEKO duomenys). Įvertinus visas šias aplinkybes, G. Č. už padarytą nusikaltimą skiriama sankcijoje numatyta nuobaudos rūšis – bauda, jos dydį nustatant artimą vidutiniam (BK 47 str. 3 d. 5 p.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. Č. taikytina ta pati kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. Č. pripažinti kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 38 MGL (keturių tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimties litų) dydžio baudą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. Č. taikyti tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas