Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Mamerto Pauliko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis socialiniame būste (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį:

jis, 2024 m. rugsėjo 12 d., apie 01.40 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia vieną kartą spyrė savo tėvui D. P. į kairę koją bei vieną kartą kumščiu trenkė į veidą ir taip jam padarė muštinę žaizdą veide, odos nubrozdinimus veide, kairėje kojoje ir taip mušdamas nežymiai jį sužalojo.

Iš įtariamojo D. P. parodymų nustatyta, kad jis kaltę pripažino visiškai, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi ir parodė, kad 2024 m. rugsėjo 11 d. vakare jis su tėvu ir mama lauko pavėsinėje šiek tiek išgėrė degtinės ir alaus, po to buvo išėjęs pas draugus. Grįžo namo jau po vidurnakčio, susibarė su tėvu; kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio, greit supyko, nesusilaikė ir vieną kartą spyrė koja ir vieną kartą kumščiu trenkė tėvui į galvą. Tėvas pradėjo šaukti bei išėjo kažkur iš namų. Supratęs, kad tėvas išėjo paskambinti policijai, D. P. išsikvietė taksi ir grįžo į Klaipėdą. Kitą dieną nuvažiavo pas tėvą ir jo atsiprašė, tėvas jam atleido ir jie susitaikė (b. l. 75-78).

Iš 2024 m. rugsėjo 12 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK Reagavimo skyriaus tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 12 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK gautas pranešimas ROIK 0124000572539 dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Reaguojant į pranešimą nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 12 d., apie 01.40 val., (duomenys neskelbtini), D. P. spyrė vieną kartą į galvą bei rankomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių į galvą savo tėvui D. P., kuriam nustatytas 1,34 promilių girtumas. D. P. nesulaikytas, kadangi iš įvykio vietos pasišalino nežinoma kryptimi iki atvykstant policijos pareigūnams. Anksčiau šiuo adresu smurto artimoje aplinkoje atvejų tuo adresu nenustatyta (b. l. 1-8).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0124000572539) nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 12 d., 01.39 val., pranešėjas D. P. pranešė, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), prieš 5 min. sumušė sūnus, spyrė į galvą ir mušė rankomis (b. l. 9-10).

Iš 2024 m. rugsėjo 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-25).

Iš 2024 m. spalio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip pareigūnus namo kieme pasitinka nukentėjusysis D. P., kuriam iš kairės pusės galvos dalies bėga kraujas. D. P. pareigūnams nurodo, kad jį sumušė sūnus, kuris išgėręs ant jo supyko, paprašytas duoti miegoti. Pareigūnas nufotografuoja nukentėjusiajam padarytus sužalojimus. Po kiemą bei jame esančius statinius, sandėliukus pareigūnai ieško pasišalinusio D. P.. Atvažiavę greitosios medicinos pagalbos medikai apžiūri nukentėjusįjį. Pareigūnai alkotesteriu nukentėjusiajam nustato 1,34 promilių neblaivumą (b. l. 26-28).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. P. nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 12 d. vakare kieme su žmona ir sūnumi D. šiek tiek išgėrė degtinės, po to D. išėjo pas draugų. Apie 01.00 val. išgirdo, kad parėjęs D. kelią triukšmą, sakydamas, kad jis neturi kur miegoti, kad jie jam neleidžia miegoti, nors jie visi jau miegojo. Jis sūnui pasakė, kad jis apsiramintų, nes visi nori miego. Tada jis įsijungė šviesą, nes norėjo eiti į tualetą; nukentėjusiajam atsistojus, sūnus koja spyrė jam į kairę koją ties kelėnu. Jis nuo smūgio susilenkė bei pakėlė rankas, norėdamas apsiginti; tada D. vieną kartą kumščiu stipriai sudavė jam į kairę galvos pusę, iš ten pradėjo bėgti kraujas. Nukentėjusysis pasakė, kad kvies policiją, todėl D. iš namų pabėgo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir greitoji pagalba. Po kelių dienų pas jį buvo atvažiavęs sūnus D., atsiprašė, jis jam atleido ir jie susitaikė. jis sūnui pretenzijų nebeturi (b. l. 39-42).

Iš 2024 m. rugsėjo 12 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad buvo apžiūrėtas nukentėjusysis D. P., kurio kairėje kaktos pusėje matoma kirstinę žaizdą (b. l. 48-52).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. 822/2024 (03) nustatyta, kad D. P. nustatyti sužalojimai: muštinė žaizda veide, odos nubrozdinimai veide, kairėje kojoje. D. P. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas (b. l. 59-60).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis D. P., smurtaudamas prieš savo šeimos narį – tėvą D. P., sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Greta kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais ir anksčiau aptartais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis D. P. padarė vieną nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – tėvą. Jis anksčiau neteistas (teistumas išnykęs), per pastaruosius 5 metus administracine tvarka nebaustas, yra dirbantis – vykdo individualią veiką, turi šeimą. Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, jos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro pareiškime siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), vietoje intensyvios priežiūros skiriant įpareigojimus, tikintis, kad tai teigiamai paveiks jo elgesį bei skatins nenusikalsti.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu ( BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, D. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. P. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, D. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, išklausant visą vieną programų ciklą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti – policijos pareigūnų „body“ kamerų iš įvykio vietos garso ir vaizdo įrašus, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje (IBPS).

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.