Kauno apygardos teismo nutartis

2015-03-16 · Byla Nr. ATP-221-290/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-16
Bylos Nr.
ATP-221-290/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgis Kiškis
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-221-290/2015Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00076-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutarties, kuria administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga grąžinta Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad (duomenys neskelbtini) piliečiui K. H. A. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK (toliau – ATPK) 128 str. 1 d., 123 str. 5 d., t. y. dėl to, kad jis 2014-01-10 10 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės, pateikė ne jam išduotą vairuotojo pažymėjimą, automobilis neapdraustas įstatymo nustatyta tvarka, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 226 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-01-22 nutartimi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą grąžino Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, nustatęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos trūkumai trukdo nagrinėti bylą teisme.

Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininkas (toliau – Institucija) skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-01-22 nutartį, prašo ją panaikinti ir bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Skunde nurodoma, kad nors administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas lietuvių kalba (surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, su H. A. K. bendrauta anglų kalba). Anglų kalba išaiškintos jo teisės ir pareigos, nurodytos ATPK 272 str., administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vieta ir laikas. H. A. K. anglų kalba surašė paaiškinimą, pasirašė administracinio teisės pažeidimo protokole. Administracinio teisės pažeidimo byla bus nagrinėjama 2015-01-26 8.30 val. Alytaus rajono apylinkės teisme (S. Dariaus ir S. Girėno g- 17). Dėl H. A. K. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo Institucijos atstovas ir vertėjas 2015-01-26 8.30 val. atvyko į Alytaus rajono apylinkės teismą. Į bylos nagrinėjimą atvyko ir H. A. K.. Tačiau Institucijos atstovui teismo raštinėje įteikta 2015 m. sausio 22 d. nutarties kopija, kurioje nurodyta, kad byloje esantys pažeidimai ir trūkumai kliudo teismui nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, todėl ji grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai Institucijai trūkumams pašalinti.

Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, kad teismas negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Pažymėtina, kad ATPK 248 str. numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, iš jų - laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir jas tiksliai išspręsti pagal įstatymus yra keliami ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams. Be to, ATPK 256 str. 3 d. įtvirtinta įrodymų rinkimo pareiga taikoma ir teismams. Pirmosios instancijos teismas grąžino administracinio teisės pažeidimo medžiagą Institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, konstatavęs traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens procesinės teisės į procesą jam suprantama kalba pažeidimą, nors pats H. A. K. šios savo procesinės teisės pažeidimo nėra deklaravęs. Procesinė teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis garantuojama tik asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, todėl šių procesinių teisių realizavimas yra neatsiejamai susijęs su pačiu asmeniu, jo individualiu kalbos supratimu ir tik šis asmuo gali nuspręsti, ar jo teisė į procesą jam suprantama kalba buvo pažeista, ir siekti ją apginti.

Skunde pažymima, jog H. A. K. į bylos nagrinėjimą atvyko nurodytu laiku, todėl spręstina, kad H. A. K. teisingai suprato administraciniame teisės pažeidimo protokole jam reiškiamo kaltinimo esmę. Administracinio teisės pažeidimo medžiagoje nėra jokių H. A. K. pastabų nei lietuvių, nei rusų, nei anglų kalbomis, kad nesupranta administracinio teisės pažeidimo protokolo ar kitų byloje esančių dokumentų turinys, policijos pareigūnų išaiškinimai dėl jo procesinių teisių ir pareigų jam nėra aiškūs. Remiantis H. A. K. paaiškinimu, jis suprato protokolo turinį, todėl darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas vien tik lietuvių kalba šiuo atveju tėra formalus procesinis pažeidimas, neturintis esminės reikšmės bylai nagrinėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. Nr. N-3302/2009).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko apeliacinis skundas netenkinamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylose laikosi nuoseklios praktikos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali.

ATPK 272 straipsnio 1 dalis numato administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę proceso metu kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka ir naudotis vertėjo paslaugomis.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jį surašė vyriausiasis patrulis D. L., protokolas surašytas lietuvių kalba, jame H. A. K. pasirašė jog su protokolu susipažino, protokolo kopiją gavo, teisės ir pareigos, nurodytos ATPK 272 straipsnyje jam išaiškinto. Taip pat administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, jog joje yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas, kuris parašytas anglų kalba (vertimas nepateiktas).

ATPK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų procesas vyksta lietuvių kalba. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis. Tokiu būdu, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo pažeistos šio straipsnio nuostatos. Pagal ATPK 253 str. 1 ir 2 d., nuostatų prasmę, pareigūnas (organas), atliekantis proceso veiksmus, negali pats būti vertėju. Duomenų, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą dalyvavo vertėjas, nėra, kaip nėra jokios informacijos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo supranta lietuvių kalbą. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo tinkamai išaiškintos jo teisės ir nebuvo užtikrintas realus šių teisių įgyvendinimas. Tinkamai nesupažindinus asmens su pareikštais kaltinimais ir neišaiškinus jam asmens teisių ir pareigų, numatytų ATPK 272 str., pažeidžiami tiek ATPK 248 str. nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 str. numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas.

Nors Institucija nurodo, kad asmuo suprato, dėl kokio administracinės teisės pažeidimo yra kaltinamas, tačiau kaip minėta jam kaltinimai nebuvo tinkamai išversti į suprantamą kalbą, taigi, jis nebuvo supažindintas su administracinio teisės pažeidimo protokolu.

Be to, teisingai ir pagrįstai apylinkės teismas nustatė ir kitus administracinės bylos medžiagos trūkumus, tačiau apeliaciniame skunde jie nėra ginčijami, todėl teismas plačiau nepasisako.

Žemesnės instancijos teismas

Aukštesniojo teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė akivaizdžius administracinio teisės pažeidimo protokolo bei bylos medžiagos trūkumus, kurie trukdo bylą nagrinėti teisme, trūkumų teisme ištaisyti negalima, administracinio teisės pažeidimo byla paruošta netinkamai, o tai daro negalimą administracinės bylos nagrinėjimą teisme.

Įvertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti apylinkės teismo nutarties apelia­ci­niame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo, dėl to skundžiama nutartis pa­liekama nepakeista, o Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartį nepakeistą ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Jurgis Kiškis