Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, B. J. (B. J.), gynėjui advokatui Viktorui Cilindzui (Viktor Cilindz),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, B. J. (toliau – ir apeliantas) gynėjo advokato Viktoro Cilindzo (toliau – ir gynėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio, kuriuo B. J., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį S. K. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, B. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento 2025 m. liepos 31 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, B. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio B. J., konfiskavimas valstybės naudai.

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, B. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, nustatant šiai pareigai įvykdyti 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

2025 m. liepos 31 d. prokurorės nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės į automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo ir po įvykdymo panaikinti.

B. J. vairuotojo pažymėjimą, saugomą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta perduoti jį išdavusiai įstaigai – AB „Regitra“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. B. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo už tai, kad jis 2025 m. liepos 29 d., apie 01.52 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,83 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Asmens, kuriam byla nutraukta, B. J. gynėjo advokato Viktoro Cilindzo apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde neginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, B. J. kaltė ir inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, baudžiamojo poveikio priemonių, numatytų BK 72 ir 72⁵ straipsniuose, paskyrimas, tačiau prašoma sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminą iki vienerių metų. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Siekiant, jog asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Tai, kad asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, jog išnyksta pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemones.

6. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pagal susiformavusią teismų praktiką atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios kategorijos bylose (dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).

7. Šioje byloje ginčo dėl pačios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones pritaikymo atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui B. J. nėra. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo nustatytu šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminu ir prašoma sutrumpinti apeliantui paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą iki vienerių metų.

8. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai yra skiriamas nustačius, kad kaltininkas KET pažeidė itin šiurkščiai ar jas toliau sistemingai pažeidinėja. Be to, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, itin svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Pažymėtina, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, įtvirtino baudžiamąją atsakomybę.

9. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame, pirmosios instancijos teismas nurodė pakankamus motyvus dėl skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje aptardamas B. J. atsakomybės individualizavimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad padaryta nusikalstama veika kelia didelį pavojų pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui, nustatytas 1,83 promilės neblaivumas ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, už vairo sėdo be jokios protingos ir būtinos priežasties. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendė, kad tai rodo lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą B. J. požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą, abejingumą daromai nusikalstamai veikai. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes bei B. J. asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas sprendė, kad uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones dvejų metų terminui bus proporcinga neblaivumo laipsniui ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms priemonė.

10. Teisėjų kolegija, nepritardama apeliacinio skundo argumentams, pirmiausiai atkreipia dėmesį, kad B. J. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taigi, asmuo laikomas neteistu, jam nustatytas laidavimo terminas pagal BK 40 straipsnio 5 dalį yra minimalus, laidavimas paskirtas be užstato, taigi iš esmės jis nepatyrė jokių griežtesnių suvaržymų. Nustačius minimalų uždraudimo naudotis specialia teise terminą, nebūtų pasiektas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės prevencinis tikslas – sulaikyti kaltininką ir kitus asmenis vairuoti transporto priemones esant neblaiviam.

11. Iš baudžiamosios bylos aplinkybių matyti, kad B. J., būdamas neblaivus, už automobilio vairo sėdo sąmoningai, nesant išskirtinio būtinumo, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas. Akivaizdu, kad įvertinus B. J. duotus parodymus apie tai, kad pavartojęs alkoholio svečiuose, negalėdamas parsivesti neįgalios sutuoktinės namo, sugalvojo nueiti iki namų ir pasiimti automobilį ir juo parsivežti sutuoktinę, tokiu sąmoningai neatsakingu savo elgesiu, vairuodamas transporto priemonę gyvenvietės kelio atkarpoje nakties metu, kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ar turtui. Tam tikros teigiamai B. J. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, savaime neleidžia spręsti apie mažesnį B. J. padaryto nusikaltimo pavojingumą, kadangi tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta didesnių tokio neatsakingo vairavimo pasekmių. Be kita ko, B. J. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra baigta nuo vairavimo neblaiviam momento, todėl tai, kad jo neteisėtais veiksmais nebuvo padarytas eismo įvykis ir nėra nukentėjusiųjų, niekaip nemažina B. J. nusikalstamos veikos pavojingumo ar nešvelnina jo atsakomybės. Kaip jau buvo minėta, padaryta nusikalstama veika keliama grėsmė ne tik eismo saugumui, tačiau ir įstatymų ginamoms vertybėms – asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui ir tokiu būdu nukenčia visuomenė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog dėl nurodytų aplinkybių B. J. turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, o nustatytą šios priemonės terminą – dveji metai, laiko teisingu ir proporcingu. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro taip pat įvertinusi ir tai, kad B. J. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu buvo nubaustas pinigine bauda už draudimo vairuoti išgėrus pažeidimą (b. l. 64–65). Todėl teigti, kad toks B. J. elgesys yra atsitiktinis ar vienkartinio pobūdžio, nėra jokio pagrindo. Taigi, B. J. paskirtos aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytas tinkamai, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo reikalavimais, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų.

12. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina ir tai, kad neabejotina, jog teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels B. J. tam tikrų nepatogumų, tačiau aplinkybės, susijusios su šeimos poreikių tenkinimu, apsunkintu susisiekimu ir nuvykimu į darbą, paprastai yra nustatomos daugumoje šios kategorijos baudžiamųjų bylų ir nėra laikytinos išskirtinėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas aiškiai suvokė, jog specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimas yra reikalingas užtikrinti savo ir savo šeimos narių ar artimųjų gerovę, tačiau atitinkamos aplinkybės nuo nusikalstamo veikimo nesulaikė bei neprivertė susimąstyti apie ateityje galinčias kilti neigiamas pasekmes. Šios bylos kontekste yra svarbus ir visuomenės interesas bei siekis užtikrinti, kad šiurkščius ir pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus darantiems asmenims kuo ilgiau būtų apribota teisė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei uždrausta dalyvauti eisme, taip siekiant apsaugoti kitų asmenų turtą, sveikatą ir gyvybę. Taigi pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė.

13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu, o asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, B. J. gynėjo V. Cilindzo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, B. J. (B. J.) gynėjo advokato Viktoro Cilindzo (Viktor Cilindz) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.