- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-18
- Bylos Nr.
- N-444-584-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Antanas Ablingis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutarimo R. C. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutarimu R. C. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį skirta subendrinta nuobauda – 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams už tai, kad jis 2009 m. gruodžio 28 d., apie 20 val., vairuodamas automobilį ir persirikiuodamas nedavė kelio automobiliui, važiavusiam gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, su ja susidūrė ir apgadino, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 109 ir 232 punktų reikalavimus. Įvertinęs byloje esančias fotonuotraukas ir liudytojų K. Š. bei J. Š. (J. Š.) paaiškinimus, teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina R. C. kaltę. Nurodė, kad automobilių apgadinimai akivaizdūs ir ryškūs, todėl sprendė, kad smūgis turėjo būti juntamas abiejuose automobiliuose.
II.
Apeliaciniu skundu R. C. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutarimą ir bylą dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukti bei už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto apžeidimo padarymą skirti minimalią arba mažesnę nei paskirta administracinę nuobaudą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė pilnai neišklausęs jo paaiškinimo dėl įvykio aplinkybių bei nepagrįstai atsisakęs apklausti kartu su juo automobiliu važiavusią sutuoktinę Z. C.. Neneigia sukėlęs eismo įvykį, tačiau tvirtina, jog susidūrimo nepajuto, todėl iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Nurodo, kad motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo. Akcentuoja, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga vežiojant prekes, nes žmona dirba pagal verslo liudijimą prekybos srityje, taip pat prižiūrint Šiauliuose gyvenančią žmonos motiną.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimu R. C. pripažintas kaltu ir patrauktas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių 109 punkto reikalavimų pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančio automobilio apgadinimą (ATPK 127 str. 2 d.), bei už tai, jog pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 232 punkto reikalavimus (ATPK 130 str. 1 d.).
Apeliantas R. C. neneigia apgadinęs administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą automobilį, tačiau tvirtina, jog iš įvykio vietos nuvažiavo nepajutęs susidūrimo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr. nutartis bylose Nr. N16-2330/2007, N1-1715/2007). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje yra išaiškinamos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei įvertinamos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 str.).
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuosekliai, nuo pat administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo tvirtino, jog nepajuto automobilių kontakto (b. l. 9, 23, 27). Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. C. kaltu dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, iš esmės rėmėsi įvykio liudytojų J. Š. ir K. Š. rašytiniais paaiškinimais, kad administarcinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš eismo įvykio vietos pasišalino ir jo pavyti, signalizuojant garso signalu, nepavyko. Aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galimai buvo informuotas apie padarytą pažeidimą, yra labai svarbi nustatant apelianto kaltės formą, tačiau minėti liudytojai pirmosios instancijos teisme apklausti nebuvo. Pažymėtina, kad vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Be to, pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais šių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.).
Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas R. C. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neleido jam pilnai paaiškinti įvykio aplinkybių bei atsisakė apklausti kartu su juo eismo įvykio metu automobilyje važiavusią Z. C., tačiau tokio tvirtinimo apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, nes byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (žr. nutartis bylose Nr. N1-1333/2007, N662-2149/2009).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo išsamiai ištirtos bylai reikšmingos aplinkybės (ATPK 272 ir 284 straipsniai), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimas naikinamas, bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
R. C. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.