Kauno apygardos teismo nutartis

2008-09-02 · Civilinė byla Nr. 2S-935-324/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-02
Bylos Nr.
2S-935-324/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė (pirm.), Antanas Burdulis, Neringa Venckienė
Skolininkas
V. L.
Kreditorius
L. V.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2S-935-324/2008Pirmosios instancijos teismo teisėja Irena PoderienėProcesinio sprendimo kategorija 122.4; 110.1(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. rugsėjo 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Antano Burdulio ir Neringos Venckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės V. L. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-9388-375/2008 pagal kreditorės L. V. pareiškimą skolininkei V. L. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorė prašė priteisti iš skolininkės 4290 Lt skolai grąžinti, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkei priklausančio 4522,18 Lt vertės turto areštą. Nurodė, kad skolininkė vengia atsiskaityti ir, siekdama vilkinti atsiskaitymą, asmeninėje sąskaitoje esančias lėšas gali panaudoti kitiems tikslams, turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims, jį įkeisti.

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 10 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iš dalies patenkino. Areštavo skolininkės kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę arba pas trečiuosius asmenis, o jų nesant pakankamai – nekilnojamuosius 4290 Lt vertės daiktus, uždraudžiant disponuoti lėšomis.

Atskiruoju skundu skolininkė nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Nutartis prieštarauja CPK 663 straipsniui, nes išieškoma suma yra mažesnė nei 7000 Lt, todėl išieškojimas negali būti nukreiptas į vienintelį skolininkei priklausantį būstą.

Kilnojamieji daiktai nebuvo areštuoti, nors teismas nutarė, kad nekilnojamojo turto areštas ir disponavimo lėšomis uždraudimas taikytini tik nesant pakankamai kilnojamųjų daiktų.

Skolininkė yra netekusi 60 procentų darbingumo, invalidumo pensija yra vienintelės jos gaunamos pajamos, todėl uždraudus disponuoti lėšomis jos sąskaitoje, skolininkė ir jos nepilnametis sūnus liks be pragyvenimo šaltinio.

Skolininkė iš kreditorės pinigų niekada nesiskolino, šios reikalavimas nesąžiningas, todėl pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė prieštarauja civilinio proceso normoms.

Prašo panaikinti nutarties dalį dėl nekilnojamųjų daiktų arešto ir draudimo disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis sąskaitoje.

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti būsimo (galimo) teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, turėjo pagrindą taikyti įstatymo nustatytus laikinus ribojimus, tačiau dėl netinkamo šį procesą reglamentuojančių normų taikymo parinktos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams. Skolininkės teises šios priemonės suvaržo labiau, nei būtina. 4290 Lt reikalavimui užtikrinti teismas taikė kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių skolininkei ir esančių pas skolininkę arba pas trečiuosius asmenis, o jų nesant pakankamai – 4290 Lt vertės nekilnojamųjų daiktų areštą, uždraudžiant disponuoti lėšomis. Skolininkė pateikė duomenis apie neįgalumą bei būtinumą išlaikyti nepilnametį vaiką. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas pažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principą. Piniginės lėšos turi didžiausią apyvartumą. Jų areštas sukelia didžiausius nepatogumus ir gali atnešti daugiausia nuostolių, tad esant pakankamai areštuotino skolininko turto, piniginių lėšų areštas netaikytinas. Reikalavimo suma nėra tokia didelė, kad jo įvykdymo užtikrinimui neužtektų skolininkės turimų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, todėl piniginių lėšų areštas nėra būtinas.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl atskirojo skundo argumento apie išieškojimo nenukreipimą į vienintelį skolininkei priklausantį būstą. Skolos išieškojimo klausimai, spręstini ne šioje proceso stadijoje, o vykdymo proceso metu. Klausimai dėl pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumo taip pat turi būti sprendžiami šios nutarties vykdymo procese. Skolininkė, nesutikdama su antstolio veiksmais, atliktais vykdant teismo nutartį, turi teisę juos apskųsti CPK nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija nepasisako ir dėl skundo argumentų apie skolos kreditorei nebuvimą. Šis argumentas susijęs su ieškinio reikalavimo pagrįstumu. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių teismo sprendimą įvykdyti. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su šalių tarpusavio teisinių santykių kvalifikavimu, nėra reikšmingos teisingam apeliacine tvarka nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis iš dalies pakeistina ( CPK 338 str., 329 straipsnio pirmoji dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą iš dalies patenkinti.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 10 d. nutartį, panaikinant jos dalį dėl skolininkės piniginių lėšų arešto ir draudimo jomis disponuoti. Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija GudynienėKolegijos teisėjai Antanas BurdulisNeringa Venckienė