- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-03-29
- Bylos Nr.
- A2.-521-890/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00231-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Nukentėjusysis
- O. A.
- Pažeidėjas
- G. S.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant R. I. - Baniulienei, Lijanai Ereminaitei - Krivdai, dalyvaujant vertėjai D. O. K., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajai O. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal LR administracinių nusižengimų kodekso (toliau — ANK) 73 straipsnio 1 dalį, 115 straipsnį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. gruodžio 20 d., apie 20.00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendravimo su sūnumi K. T. S. (gim. 2010 m.) metu, tėvas G. S. turėtu nedideliu atlenkiamu peiliuku toje vietoje, kur buvo prairęs striukės užtrauktukas, toliau išardė siūlę, bei tą patį padarė ir su prairusia kelnių siūle, t.y. G. S. panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams, bei sugadindamas rūbus O. A. padarė 60 EUR materialinę žalą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės dėl protokole nurodytų nusižengimų nepripažino, parodė, kad su savo sūnaus motina O. A. kažkada gyveno kartu, susilaukė sūnaus K. T. S.. Kai sūnui buvo vieneri metai, sugyventinė su vaiku paliko jį. Jis kreipėsi į teismą, teismas nustatė bendravimo su sūnumi tvarką ir jam paskyrė mokėti alimentus. Pagal teismo nustatytą bendravimo su sūnumi tvarką, jis gali bendrauti su sūnumi trečiadieniais ir penktadieniais nuo 16.30 val. iki 19.30 val., sekmadieniais nuo 12.00 val. iki 20.00 val., kas antrą savaitgalį gali pasiimti vaiką nuo penktadienio iki sekmadienio, be to, gali pasiimti vaiką per šventes. 2016-12-20 buvo jo gimimo diena, tą dieną pagal teismo nustatytą bendravimo su sūnumi tvarką, buvo numatytas jo susitikimas su sūnumi. Jis 12.00 val. pasiėmė sūnų iš vaikų darželio, vaikas buvo aprengtas senomis kelnėmis ir striuke, rūbai per siūles buvo prairę, vaiko rūbai buvo „išdraskyti“ daugiau nei savaitę. Laiką su sūnumi leido pas jį namuose, po to vakare vaiką nuvežė pas motiną, paleido vaiką prie durų. Galbūt sūnaus motina pati praardė striukę, kad gautų iš jo daugiau pinigų vaiko išlaikymui. Vaiko motinai yra sakęs, jog jei reikia pinigų sūnui, jis visuomet duos. Prieš keletą savaičių jis vaikui nupirko kelnes, striukę, kepurę. Jis neturi tiek pinigų, kad pastoviai pirktų vaikui naujus rūbus. Nepamena, ar suplėšytą striukę pirko jis. Vaiko apsirengimas tą kartą jam neatrodė normaliai, bet jis nieko negalėjo apie tai pasakyti vaiko motinai, nes O. A. jį įžeidinėja, su vaiko motina jis išvis negali susikalbėti. Jis klausė savo sūnaus apie apklausą, vaikas jam papasakojo, kad kai grįžo namo, motina pradėjo šaukti, vaikas verkti, dėl to vaikas pasakė, kad tėvas suplėšė rūbus. Jis mano, jog vaikas tą vakarą grįžo namo, išsigando, kad motina nesibartų ir apkaltino jį dėl rūbų sugadinimo. Jis taip pat mano, jog sūnaus rūbus suplėšė motina. Jis teismo prašo jo nebausti, myli savo sūnų, vaiką išlaikė ir išlaikys, jo teisės į sūnų tokios pačios kaip ir vaiko motinos, jis nekaltas, jog O. A. nenori, jog jis dalyvautų sūnaus gyvenime.
G. S. 2017-01-02 Klaipėdos miesto PK VPS PPN apklaustas liudytoju nurodė, kad 2016-12-20, apie 12.00 val., jis pasiėmė savo sūnų K. iš darželio, nes pagal teismo sprendimą tą dieną sūnų galėjo pasiimti. Su sūnumi buvo mieste ir pas jį namuose. Apie 20.00 val. sūnų parvežė namo, sūnų paleido prie namo laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), kurioje sūnus gyvena su motina. Su sūnumi atsisveikino ir šis išėjo namo. Jis sūnaus rūbų nepjaustė ir jokio peilio su savimi neturėjo. Sūnaus kelnės jau buvo prairusios per šonus, o striukė buvo „sveika“. Sūnaus motina, apkaltindama jį rūbų sunaikinimu, norėjo iš jo gauti pinigų. Jis jokių sūnaus rūbelių nesugadino, t.y. nesupjaustė (b.l. 14-15).
Šalies argumentai
G. S. savo 2017-02-27 paaiškinime administracinio nusižengimo protokole nurodė, jog vaikui rūbų nesugadino, nepjaustė, jam pats vaikas vėliau pasakė, kad bijodamas piktos motinos, jai pasakė, kad rūbus sugadino jis (G. S.). Vaiko rūbai tą dieną buvo sugadinti, t. y. prairę per siūles. Sūnaus išlaikymui jis pastoviai moka paskirtus alimentus, taip pat papildomai rengia sūnų. Mano, kad čia eilinį kartą buvusi sutuoktinė O. A. nori išsireikalauti daugiau pinigų (b.l. 3).
Nukentėjusioji O. A. teisme parodė, kad jokių santykių su vaiko tėčiu nepalaiko, bendrauja SMS žinutėmis, kuriomis vaiko tėvas informuoja ją dėl vaiko buvimo vietos susitikimų metu. Teismas yra nustatęs tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Kartkartėmis tarp jos ir vaiko tėčio kyla konfliktų dėl to, kad tėvas ne laiku parveža vaiką namo, arba kad ji kokį kartą neleido vaikui susitikti su tėvu. 2016-12-20 buvo ta diena, kuomet jos sūnus turėjo susitikti su tėvu, nes buvo G. S. gimtadienis. Tėvas vaiką pasiėmė iš darželio ir turėjo parvežti vakare. Tą rytą ji vaiką aprengė juodomis kelnėmis, megztiniu, striuke, t.y. rūbais, kurie yra nufotografuoti ir pateikti teismui kompaktinėje plokštelėje. Tą rytą nei kelnės, nei striukė nebuvo prairę, vaikas buvo išleistas į vaikų darželį tvarkingas, jokių nusiskundimų dėl vaiko išvaizdos tą rytą iš darželio auklėtojų nebuvo. Apie 20.00 val. K. T. S. grįžo namo, su savimi turėjo advento kalendorių, kurį nupirko tėvas. Vaikas kalendoriumi buvo prisidengęs rūbus, atitraukus kalendorių ji pamatė, jog vaiko rūbai akivaizdžiai suplėšyti, vaikas buvo neramus, vos neverkė. Ji paklausė, kas nutiko, vaikas papasakojo, jog tėvas su peiliu „prapjovė“ rūbus, kai vaikas išlipo iš mašinos, nes tėvui nepatiko, kaip vaikas buvo apsirengęs. Ji nuramino apsiverkusį vaiką, parvedė namo ir kitą dieną kreipėsi į policiją. Jos manymu, vaikas nelinkęs meluoti, nes ji teiravosi vaiko, kad gal tėvas ranka sudraskė rūbus, bet vaikas paaiškino, kad peiliu, nes tėvas turi automobilyje tokį „iššokantį“ peilį. Vaikas to negalėjo prisigalvoti, nes pas juos namuose tokių peilių nėra. Ji su vaiko tėvu apie tai nekalbėjo, nes nėra prasmės. Nežino, ką jos sūnus kalbėjo vaiko teisių apsaugos specialistams, kai buvo apklausiamas, nes nenorėjo traumuoti vaiko. Rūbai buvo pirkti turguje, todėl kvito pateikti negali. Ji palaiko prašymą, kad būtų atlyginta 60 EUR turtinė žala, nesipriešina, jog G. S. bendrautų su sūnumi.
2016-12-21 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog pareiškėja O. A. parodė, kad 2016-12-20, apie 20.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), kai sūnus K. T. S., grįžo namo, jo striukė ir kelnės buvo suplėšyti. Sūnus paaiškino, kad rūbus su peiliu suplėšė jos buvęs vyras (vaiko tėvas) G. S., vaiko nesužalojo. Turtinė žala - 60 EUR. Pareiškėja prašo nubausti G. S. ir atlyginti padarytą žalą. Be to, O. A. nurodė, jog 2016-12-20 apie 12.00 val. sūnų iš darželio pasiėmė jo tėvas G. S., nes buvo buvusio sugyventinio G. S. gimtadienis ir pagal teismo sprendimą jis turi teisę būti su savo vaiku. Grįžęs sūnus paaiškino, kad tėvas po praleistos dienos parvežus sūnų į namus, apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), ir sūnui išlipus iš mašinos, išsitraukęs peilį pradėjo pjaustyti jo rūbus, nes, kaip sūnus paaiškino, G. S. vaiko rūbai –striukė ir kelnės - nepatiko. Kai buvęs vyras pjaustė rūbus, tuo metu jie buvo sūnui ant kūno. Sūnui sužalojimai nebuvo padaryti (b.l. 5-8).
Mažametis K. T. S., gimęs 2010 m., dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei, 2017-01-09 paaiškino, kad gyvena kartu su savo motina O. A.. Jo tėvas - G. S. gyvena atskirai. Tėvas jį lanko trečiadieniais ir išeiginėmis dienomis. Kažkada, kai buvo susitikime su savo tėčiu, ir jie „leido“ fejerverkus, parvažiavus tėčio automobiliu į namo kiemą, kuriame jis gyvena su motina, tėvas nedideliu atlenkiamu peiliuku toje vietoje, kur buvo prairęs striukės užtrauktukas, siūlę toliau išardė. Tą patį padarė ir su prairusia kelnių siūle. Jis dėl to visiškai nebuvo išsigandęs, jo tėvas neužgavo. Tėčio neprašė, kad taip nedarytų, nes prieš tai tėvas buvo sakęs, kad striukę supjaustys. Tėčiui nepatiko, kad jo kelnės buvo suplyšusios, o striukė buvo per vėsi. Eidamas į namus jautėsi blogai, nes bijojo, kad motina supyks dėl rūbų (b.l. 16-17).
2017-01-12 tarnybiniame pranešime nurodyta jog 2016-12-22 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK Viešosios policijos skyriaus Pietinėje policijos nuovadoje buvo gautas O. A. apie tai, kad 2016-12-20 apie 20.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), grįžęs sūnus K. T. S., gim. 2010m., kurio striukė ir kelnės buvo suplėšytos, paaiškino, kad rūbus su peiliu suplėšė jos buvęs vyras (vaiko tėvas) G. S.. Vaiko nesužalojo, padaryta turtinė žala - 60 EUR (b.l. 20).
Šalies argumentai
2017-01-02 pareiškime, pateiktame Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) G. S. konstatavo, jog O. A. neleido jam 2017-01-01 susitikti su sūnumi. Pareiškimu G. S. prašė Vaiko teisių apsaugos skyriaus pagalbos dėl jo, kaip tėvo, teisių į savo sūnų K. T. S., užtikrinimo (b.l. 24).
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-02-03 rašte, adresuotame G. S., nurodyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje užregistruotas G. S. pareiškimas, kuriame teigiama, jog jo sūnaus motina O. A. draudžia jam matytis su sūnumi. Siekiant išnagrinėti pareiškime pateiktą informaciją, O. A. buvo paprašyta pateikti raštišką paaiškinimą. Moteris savo rašte nurodė, jog G. S. pats ne visada laikosi susitarimo, nuteikinėja vaiką prieš ją, be to, prašo iškviesti tėvą pokalbio (b.l. 23).
Kompaktinėje plokštelėje esančiose nuotraukose užfiksuoti apgadinti K. T. S. rūbeliai – striukė ir kelnės (b.l. 25).
Nors G. S. neprisipažino padaręs nusižengimų, aiškino, kad jis vaiko rūbų nepjaustė, juos galimai supjaustė ir sugadino pati vaiko motina O. A., su kuria nesutaria, ir kuri taip galimai nori iš jo gauti daugiau pinigų, tačiau tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai prieštarauja bylos medžiagai, todėl vertintini kritiškai, kaip pasirinkta gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Paties G. S. parodymai dėl įvykio nebuvo nuoseklūs ir logiški. 2017-01-02 pirmą kartą apklaustas liudytoju dėl minėto įvykio, jis nurodė, kad kai sūnų atvežė prie jo namų Liubeko g. 21, sūnaus kelnės buvo pačios prairusios per šonus, o striukė buvo sveika, tačiau teikdamas paaiškinimus vėliau – 2017-02-27 bei duodamas parodymus teisme teigė, kad buvo prairusi ir sūnaus striukė. Be to, apklausiamas pirmą kartą 2017-01-02 G. S. apie tai, kad sūnaus rūbus -sugadino pati vaiko motina nieko neužsiminė, apklausiamas 2017-02-27 jau teigė, kad vaikas jam vėliau jam pasakė, kad bijodamas piktos motinos, jai pasakė, kad rūbus sugadino jis (G. S.), o teisme jau aiškino, kad vaikas su išdraskytais rūbais - per siūles prairusia striuke ir kelnėmis - buvo daugiau nei savaitę, rūbus galimai sugadino O. A., kad gautų iš jo daugiau pinigų vaiko išlaikymui, vaikas jam papasakojo, kad kai grįžo namo, motina pradėjo šaukti, dėl to pasakė, kad tėvas suplėšė rūbus. Tokie nelogiški G. S. paaiškinimai (neaišku, kodėl O. A. turėjo pykti ar barti namo grįžusį sūnų, kad šis apkaltintų tėvą rūbų supjaustymu, nors, anot G. S., sūnaus rūbus supjaustė pati) prieštarauja nuosekliems nukentėjusiosios O. A. parodymams, mažamečio K. T. S. paaiškinimams ir kitai bylos medžiagai.
Nukentėjusioji O. A. nuosekliai tiek pareiškime policijai, tiek duodama parodymus teisme, patvirtino, jog kai sūnus K. T. S., grįžo namo, jo striukė ir kelnės buvo suplėšyti. Sūnus jai pasakęs, kad jį namo parvežęs tėvas G. S., išsitraukęs peilį pradėjo pjaustyti jo rūbus, nes, kaip teigė sūnus, tėvui vaiko rūbai nepatiko, dėl įvykio jai padaryta 60 EUR turtinė žala. Mažametis K. T. S. buvo apklaustas dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei, nedalyvaujant tėvams, ir patvirtino, jog kai jį parvežė automobiliu namo, tėtis nedideliu atlenkiamu peiliuku toje vietoje, kur buvo prairęs striukės užtrauktukas, toliau išardė siūlę, tą patį padarė ir su prairusia kelnių siūle, prieš tai tėtis jam buvo sakęs, kad striukę supjaustys, tėčiui nepatiko, kad jo kelnės buvo suplyšusios, o striukė per vėsi, grįžęs namo apie tai papasakojo mamai.
Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais mažamečio K. T. S. paaiškinimais, juolab jie sutampa ir su jo motinos O. A. teisme duotais parodymais. Byloje esančios nuotraukos (b.l. 25) patvirtina, jog tokie mažamečio K. T. S. rūbelių apgadinimai galėjo būti padaryti būtent vaiko nurodytomis aplinkybėmis, nes matyti, jog striukė ir kelnės ne šiaip prairusios, o įpjautos per siūles. Nors O. A. nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių sugadintų rūbų vertę, nes juos pirko turguje, tačiau atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo principus, įvertinus, jog sugadinti du vaikiški žieminiai rūbeliai, darytina išvada, jog prašoma priteisti turtinė žala nėra per didelė.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs visų byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 73 str. 1 d., 115 str., sudėtys, nes jis, bendravimo su sūnumi K.T. S. metu, turėtu nedideliu atlenkiamu peiliuku toje vietoje kur buvo prairęs sūnaus striukės užtrauktukas, toliau išardė siūlę, bei tą patį padarė ir su prairusia kelnių siūle, t.y. panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams, bei tyčia sugadindamas sūnaus K.T. S. rūbus, padarė sūnaus motinai - O. A. 60 EUR materialinę žalą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį ir pavojingumą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę —bedarbis, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Taip pat atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti kaltam asmeniui skiriant sunkesnio iš nusižengimų sankcijoje numatytą minimalią baudą.
Vadovaujantis ANK 664 str. 2 d., G. S. įpareigotinas atlyginti 60 EUR dydžio turtinę žalą O. A..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 32 str. 4 d., 34 str., 38 str., 635 str., 636 str., 637 str., 646 str., 664 str.,-
nutarė:
G. S. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 73 str. 1 d., 115 str., ir jam paskirti:
pagal ANK 73 str. 1 d. - įspėjimą;pagal ANK 115 str.— 30 EUR dydžio baudą.
Vadovaujantis ANK 38 str., paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir G. S. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą — 30 EUR dydžio baudą.
Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant administracinio nusižengimo bylos numerį, ROIK: 17065723466, įmokos kodą 1001.
Vadovaujantis ANK 664 str. 2 d., įpareigoti G. S. atlyginti O. A. padarytą 60 EUR dydžio turtinę žalą.
Byloje esančią kompaktinę plokštelę su fotonuotraukomis, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.