Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. F. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino iš dalies, parodė, kad įvykio dieną jis su dviem draugėmis V. ir J. vyko miesto autobusu nuo jūros. Jis tą dieną kartu su minėtomis draugėmis buvo išgėrę po vieną bokalą alaus. Kaltinamųjų J. K. ir I. Š. jis įvykio metu nepažinojo. Jie, kiek atsimena, į autobusą įlipo toje pačioje stotelėje, kaip ir jis su draugėmis. Autobuse tiek jis su draugėmis, tiek ir minėti vaikinai sėdėjo gale, visi kartu bendravo, juokėsi, triukšmavo. Ar dėl keliamo triukšmo jiems kas nors pareiškė pastabas, neatsimena. Tačiau autobuso priekyje sėdėjęs nukentėjusysis A. M. grasindamas pradėjo juos raminti. Tada autobusas sustojo Turgaus stotelėje, vairuotojas užgesino variklį ir atidarė abejas autobuso duris. Nežino, kodėl autobuso vairuotojas taip pasielgė, mano, kad dėl jų keliamo triukšmo. Nematė, ar autobuso vairuotojas išlipo iš autobuso. Tada pamatė, kaip į autobusą įlipo benamis, jis kažką pasakęs ir pamojavęs rankomis išlipo lauk. Nors tai nebuvo skirta A. M., tačiau, matyt, jam tai nepatiko, ir jis, išlipęs pro priekines autobuso duris, pačiupo tą benamį už striukės ir kelis kartus kumščiu trenkė jam į veidą. Nukentėjusysis buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Nuo smūgio benamis nukrito ant žemės. Norėdamas apginti tą benamį, jis (A. F.) iškišo galvą pro autobuso vidurines duris ir paklausė nukentėjusiojo, ką jis čia daro. Tada nukentėjusysis atsisukęs pasiūlė ir jam suduoti, įlipęs į autobusą, čiupo jam už marškinėlių ir pradėjo jį tempti lauk iš autobuso. Nuo tempimo jam suplyšo marškinėlių apykaklė. Tada A. M. išlipo iš autobuso, jis (A. F.) buvo supykęs dėl suplėšytų marškinėlių, todėl taip pat išlipo iš autobuso. Išlipo, nes norėjo išsiaiškinti, kodėl nukentėjusysis taip elgiasi. Išlipęs iš autobuso, pradėjo eiti link A. M., sakydamas, kad šis sustotų. Jie abu tarpusavyje susistumdė, vienas kitam sudavė po kelis smūgius. Neatsimena, kuris pirmas sudavė smūgius. Jis pats sudavė nukentėjusiajam gal du smūgius į krūtinės sritį. Tada pamatė, kaip iš autobuso išlipo du vaikinai (kiti kaltinamieji), o A. M., pamatęs juos, pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini) namo. Tada minėti vaikinai pradėjo vytis nukentėjusįjį. Jis, norėdamas viską išsiaiškinti iki galo (kodėl trenkė benamiui ir suplėšė marškinėlius), taip pat vijosi A. M., tačiau greit nepabėgo, nes buvo su pliažinėmis šlepetėmis. Matė, kaip bėgančiam nukentėjusiajam pradėjo smukti kelnės ir jis pargriuvo ant žemės. Mano, kad nukentėjusysis griūdamas ir patyrė kaltinime nurodytus sužalojimus. Jam pačiam pribėgus prie A. M., šis staigiai pakilo nuo žemės ir pasislėpė už savo motinos bei dar vienos moters, pradėjo jiems grasinti, kad juos visus užmuš. Moterys užstojo A. M.. Tuo metu dėl grasinimų jis buvo labai susinervinęs, todėl norėjo apeiti minėtas moteris ir suduoti A. M., tačiau smūgio metu nukentėjusiojo mama pasisuko, ir jis netyčia pataikė vieną smūgį jai į dešinę galvos pusę, nors norėjo suduoti A. M.. Ką tuo metu darė kiti vaikinai, neatsimena, buvo labai susinervinęs. Sudavęs smūgį V. M., jis apsisuko ir nuėjo atgal link stotelės, laukė kito autobuso. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė iš autobuso išlipusius ir prie jų pribėgusius vaikinus. Jis nuėjo prie policijos pareigūnų, nurodė jiems, kad šie vaikinai nieko nepadarė. Tada policijos pareigūnai šiuos vaikinus paleido ir sulaikė jį bei jo drauges. Matė, kaip prie policijos pareigūnų priėjo anksčiau minėtas benamis, jis policijos pareigūnams nurodė, kad A. M. jam trenkė, tačiau policijos pareigūnai į tai nekreipė dėmesio, liepė jam eiti lauk. Nors mano, kad byloje pareikštas civilinis ieškinys nepagrįstas, tačiau jį pripažįsta. Atsiprašo nukentėjusiųjų.

Kaltinamasis J. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino iš dalies, parodė, kad įvykio dieną su savo draugais I. (kitu kaltinamuoju), A., L. ir merginomis važiavo berods 6 maršruto autobusu. Prie jų sėdėjo ir kita trijų asmenų kompanija. Važiuodami autobusu bendravo, garsiai juokėsi. Dėl keliamo triukšmo autobuso vairuotojas pradėjo juos raminti. Ar autobuso keleiviai juos ramino, neatsimena. Tačiau jie nenurimo, pradėjo juoktis dar garsiau, todėl autobuso vairuotojas sustojo Turgaus stotelėje ir išjungęs autobuso variklį pasakė, kad kol jie neišlips lauk, tol autobusas niekur nebevažiuos. Tuo metu į autobusą įlipo benamis ir sušaukė jiems: „Už jumis, vyrai“. Tada prie šio asmens iš autobuso priekio priėjo A. M. ir trenkė jam. Vėliau matė, kaip nukentėjusysis bandė iš autobuso ištempti A. F.. A. F. ir nukentėjusiajam išlipus iš autobuso, matė, kaip jie vienas kitam sudavė smūgius, jis norėjo padėti A. F., nes nukentėjusysis buvo žymiai didesnis už jį, be to, nukentėjusysis sudavė už nieką į autobusą įlipusiam benamiui, todėl pribėgo ir trenkė vieną kartą nukentėjusiajam į pakaušį. Ar tuo metu I. Š. dalyvavo konflikte, neatsimena. Tada prie jų pribėgo kiti jo draugai, ir nukentėjusysis pradėjo bėgti. Jie pradėjo vytis jį, kodėl vijosi, nežino, negali pasakyti. Matė, kaip bėgančiam nukentėjusiajam smuko kelnės, jis bandė viena ranka jas pasikelti, tačiau kažkur užkliuvo ir pargriuvo ant žemės. Prie gulinčio nukentėjusiojo pirmas pribėgo L. ir A., o po to jis ir galiausiai I. Š.. Matė, kaip gulinčiam A. M. jo draugas L. sudavė smūgį. Kai jis pats pribėgo prie nukentėjusiojo A. M., šis jau buvo spėjęs atsistoti. Nukentėjusysis pradėjo grasinti, kad juos užmuš. Aišku, jie nepatikėjo tuo. Tada jis bandė dar kartą suduoti A. M., tačiau jam nepavyko, nes A. M. pavyko išvengti smūgio. Ką tuo metu darė kiti jo draugai, tiksliai pasakyti negali, nematė. Gulinčiam nukentėjusiajam jis jokių smūgių nesudavė. Taip pat matė, kaip A. F. bandė suduoti atsistojusiam nukentėjusiajam, tačiau pataikė jį užstojusiai moteriškei. Nematė, kad I. Š. būtų sudavęs kokius nors smūgius A. M.. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai netikslūs, nes apklausos metu jam buvo daromas spaudimas. Byloje pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta. Atsiprašo nukentėjusiojo.

Kaltinamasis I. Š. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino iš dalies, parodė, kad jis kartu su savo draugais J., L., A. ir dviem panelėmis įlipo į autobusą Melnragės stotelėje. Visi susėdo autobuso gale. Ten jau sėdėjo A. F. su savo draugėmis (šių asmenų anksčiau nepažinojo). Jie visi pradėjo bendrauti, gal per daug įsijautė, pradėjo juoktis. Dėl keliamo triukšmo autobuso vairuotojas juos vieną kartą įspėjo. Autobuso keleiviai jiems nieko nesakė. Atvykus į Senojo turgaus stotelę, autobuso vairuotojas išjungė autobuso variklį ir paprašė jų išlipti iš autobuso. Jiems besiruošiant išlipti lauk, pro autobuso galines duris įlipo benamis, pasižiūrėjo į juos, pamojavo, kažką pasakė. Tada A. M., priėjęs prie šio asmens, smogė jam, ir šis nugriuvo. Po šio smūgio A. M. atsisuko į juos ir kažką pasakė. Matė, kaip A. M. pradėjo stumdytis su A. F., nukentėjusysis bandė ištempti A. F. iš autobuso, suplėšė jam marškinėlius, tačiau jam nepavyko to padaryti. Tada A. M. pats išlipo iš autobuso ir norėjo eiti tolyn. A. F. išlipo iš paskos ir autobusų stotelėje tarp jo bei A. M. kilo konfliktas. Tuo metu iš autobuso išlipo ir jis (I. Š.) su draugais. A. F. jiems nesiūlė išlipti iš autobuso ir sumušti nukentėjusįjį. Išlipęs iš autobuso, jis A. M. sudavė vieną smūgį į pakaušį. Paskui nukentėjusysis jiems pagrasino ir pradėjo bėgti, matyt, jų išsigandęs. Jie pradėjo vytis nukentėjusįjį, vijosi todėl, kad norėjo išsiaiškinti, kodėl šis trenkė benamiui, be to, jis jiems grasino. Tuo metu J. bėgo link nukentėjusiojo, o jis bėgo jam iš paskos. Matė, kaip bėgančiam nukentėjusiajam pradėjo smukti kelnės, jis bandė jas pasikelti, tačiau kažkur užkliuvo ir nugriuvo ant žemės. Gulinčiam nukentėjusiajam jokių smūgių nesudavė, kai jie pribėgo, nukentėjusysis jau buvo spėjęs atsistoti. Tada jis nukentėjusiajam vėl trenkė kumščiu į pakaušį, tačiau jam praslydo ranka, ir nukentėjusysis jo smūgio net nepajuto. Tvirtina, kad akistatos su J. K. metu davė teisingus parodymus. Jis nematė, ar kas nors spyrė A. M., tačiau girdėjo spyrio garsą. Byloje pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta, nes jis nepagrįstas.

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad jam vykstant autobusu iš Girulių (jis važiavo kartu su mama ir teta), Melnragės stotelėje į autobusą įlipo vaikinai ir merginos. Jis jų nepažinojo. Sėdėdami autobuso gale, jie labai triukšmavo, vartojo necenzūrinius žodžius, konfliktavo su žmonėmis. Autobusui sustojus Turgaus stotelėje, autobuso vairuotojas paprašė šių vaikinų ir merginų išlipti lauk iš autobuso, perspėjo, kad jiems neišlipus, autobusas toliau nebevažiuos. Jis (A. M.), priėjęs prie autobuso vidurinių durų, taip pat paragino jaunuolius išlipti lauk. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, todėl pamatęs, kad čia geruoju nesibaigs, nusprendė eiti pėsčiomis iki namų. Išlipdamas iš autobuso, jis užkliuvo už benamio, jį netyčia stumtelėjo, tačiau už tai jo atsiprašė, tuo viskas ir baigėsi. Dėl to, kad jis užkliudė benamį, nei vienas iš kaltinamųjų tuo metu jam nepareiškė jokių pretenzijų. Išlipant iš autobuso, tarp jo ir vieno iš jaunuolių kilo konfliktas. Jie apsistumdė, jis sugriebė jam už apykaklės, ir ji nuplyšo. Tada jis išlipo iš autobuso ir pradėjo eiti link tetos, link (duomenys neskelbtini). Tuo metu išgirdo tetą šaukiant, kad jis bėgtų, ir tuo pat metu iš galo pajuto smūgį koja į nugarą. Jis nuo smūgio nukrito ant kelių ir pajuto smūgius rankomis ir spyrius kojomis. Daugiausia smūgiai buvo suduodami kojomis. Jis bandė dengtis galvą rankomis. Kas konkrečiai kokius smūgius jam sudavė, pasakyti negali, tik žino, kad tai darė tie patys asmenys, kurie triukšmavo autobuse. Vienu metu išgirdo šaukiančią moterį: „ką jūs darot?“, tada vaikinai lyg ir apsiramino. Jis atsistojo. Vaikinai dar bandė kažką aiškintis, šūkavo, vienas iš jų šūkaudamas trenkė jam dar kartą į veidą. Be to, matė, kaip vienas iš vaikinų, kuris buvo su šortais ir pliažinėmis šlepetėmis, vis konfliktavo ir vienu metu trenkė jo mamai. Jis tuo metu stovėjo šalia savo mamos. Netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Tą dieną prieš įvykį jis vartojo alkoholį, buvo jo gimtadienis, tačiau įvykio aplinkybes atsimena. Byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 200 Eur turtinės žalos ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, vėliau pateikė patikslintą ieškinį ir prašo iš kaltinamųjų priteisti tik 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 500 Eur turėtų išlaidų už teisines paslaugas (ieškinio parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose). Prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumą sudaro visos jo patirtos išlaidos nuskausminamiesiems vaistams, tepalams. Nežino, ar yra išsaugojęs tai patvirtinančius kvitus, šiuo metu yra Olandijoje. Jis dirba Lietuvos įmonėje apdailininku, dirba įvairiose Europos valstybėse, dėl patirtų sužalojimų jis negalėjo dirbti, jo abi rankos buvo sugipsuotos (vienos rankos buvo sugipsuoti du pirštai, o kita ranka sugipsuota per alkūnę statmenai 90 laipsnių kampu) 6 savaites, jis negalėjo savęs apsitarnauti, buvo apribota jo judėjimo laisvė. Pats negalėdamas savimi pasirūpinti, vyko į Italiją pas draugę, kad ji jam padėtų buityje. Tuo metu gyveno iš savo ir draugės santaupų. Nedarbingumo neėmė, nes šalyje buvo paskelbtas karantinas, nebuvo galima išvykti iš šalies, todėl jis nedirbo. Birželio 16 d. atidarius valstybės sienas, jis gavo darbo pasiūlymų, tačiau dėl patirtų sužalojimų negalėjo dirbti. Išvyko dirbti tik praėjus 7 savaitėms po įvykio. Šiuo metu vis dar jaučia liekamuosius traumos reiškinius – dešinės rankos skausmus. Jaučia, kad šiai rankai buvo reikalinga reabilitacija, tačiau jis negalėjo sau to leisti, reikėjo pinigų, todėl po gipso nuėmimo praėjus savaitei išvyko dirbti. Kitokių patirtos traumos liekamųjų reiškinių nejaučia.

Nukentėjusioji V. M. parodė, kad įvykio dieną šventė jos sūnaus A. M. gimtadienį, ta proga buvo nuvykę prie jūros išsimaudyti. Grįžtant autobusu namo, Melnragės stotelėje įlipo jauni žmonės, kurie jau iškart buvo nusiteikę agresyviai. Važiuojant autobusu, iš jų pusės girdėjosi vien keiksmažodžiai. Autobuso vairuotojas jau nuo Parko stotelės reikalavo, kad jaunuoliai išliptų lauk, tačiau jie jo neklausė. Tada autobuso vairuotojui trūko kantrybė, ir sustojęs Senojo turgaus stotelėje jis pasakė, kad niekur nebevažiuos, kol jaunuoliai neišlips iš autobuso. Jos sūnus taip pat pradėjo raginti jaunuolius lipti lauk, su jais pradėjo konfliktuoti, todėl ji kartu su seserimi pamačiusios, kad čia geruoju nesibaigs, nusprendė namo eiti pėsčiomis. Išlipdamas iš autobuso jos sūnus netyčia stumtelėjo į autobusą besiveržusį vyrą, tačiau jie dėl to atsiprašė jo, ir tiek. Jos sūnus, išlipdamas iš autobuso, jokio vaikino nebandė išsitempti lauk. Ji jam ėjo iš paskos, todėl net nebūtų leidusi to daryti. Išlipę iš autobuso, jie (ji, jos sesuo ir sūnus) pradėjo eiti link Sausio 15-osios stotelės ir išgirdo kažkokį triukšmą, atsisukę pamatė link jų atbėgančius jaunuolius, kurie triukšmavo autobuse. Sūnui pasakė, kad jis jau geriau bėgtų. Tada jos sūnus paspartino žingsnį. Matė, kaip prie sūnaus pribėgo du vaikinai, jie abu spyrė A. į kulkšnis. Vienas iš pribėgusiųjų buvo apsirengęs džinsus, o kitas buvo su šortais bei pliažinėmis šlepetėmis. Nuo spyrių jos sūnus nugara nugriuvo ant žemės. Tada jie ir dar pribėgę kiti trys vaikinai pradėjo ant nugaros gulintį jos sūnų spardyti kojomis, smūgiai buvo suduodami tiesiai sūnui į galvą, kitas kūno vietas, buvo matyti, kad vaikinai labai agresyviai nusiteikę. Kuris vaikinas kokius smūgius sudavė sūnui, pasakyti negali, neatsimena, buvo labai išsigandusi. Jos sūnų apstojusios buvo ir su jaunuoliais autobuse buvusios merginos, tačiau jos nemušė jos sūnaus, tik stovėdamos tyčiojosi. Matė, kaip gindamasis A. rankomis užčiupo vienam vaikinui už apykaklės, kuri nuplyšo. Tas pats vaikinas trenkė ir jai du smūgius į galvos sritį. Kiti jaunuoliai jai smūgių nesudavė. Tada prie jų pripuolė pro šalį ėję vaikinai, kurie apgynė tiek jos sūnų, tiek ir ją pačią. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jie yra teisingi.

Liudytoja S. J. parodė, kad ji yra V. M. sesuo, A. M. yra jos sūnėnas. Birželio 13 d. prie jūros Melnragėje šventė A. M. gimtadienį. Namo važiavo miesto autobusu. I-osios Melnragės stotelėje į autobusą įlipo vaikinai ir merginos, jie atsisėdo autobuso gale. Važiuodami jaunuoliai elgėsi netinkamai, jie (ypač merginos) garsiai šūkavo, keikėsi. Netoli jaunuolių sėdėjo dvi moteriškės, kurios neištvėrusios ėjo pas vairuotoją prašyti, kad jis iškviestų policiją arba juos išlaipintų. Tačiau jaunuoliai nenusiramino, pradėjo kabinėtis prie minėtų moteriškių. Todėl autobuso vairuotojas, sustojęs Turgaus stotelėje, paprašė jaunuolių išlipti iš autobuso. Jaunuoliai pradėjo konfliktuoti, vartoti necenzūrinius žodžius, teiravosi, kodėl jiems reikia išlipti. Jiems patiems buvo likę važiuoti vieną stotelę, todėl ji atsistojusi paprašė jaunuolių, kad šie išliptų ir leistų jiems toliau važiuoti. Tada jaunuoliai dar daugiau pradėjo šūkauti. Tada ji savo seseriai ir sūnėnui pasiūlė patiems išlipti lauk ir pareiti namo pėsčiomis. Jie išlipo iš autobuso pro vidurines duris. Lipdami iš autobuso (A. lipo pirmas, ji antra), netyčia užkliudė žmogų, norėjusį įlipti į autobusą, tačiau jie jo atsiprašė, tuo ir baigėsi. Išlipus iš autobuso, išgirdo šūksnius ir atsisukusi pamatė dvi merginas iš tos pačios kompanijos, jos rodė į juos ir sakė, kad ten jie, kurie juos ramino. Tada visi jaunuoliai (jų buvo apie 6-7) pradėjo bėgti link jų. Ji tik pasakė A., kad šis bėgtų, tačiau jis nespėjo nei žingsnio žengti, kai prie jo pripuolę du vaikinai (vienas iš jų buvo apsirengęs žydrais šortais (teisiamojo posėdžio metu nurodė į A. F.), o kito neatsimena) pašokdami sudavė jam į blauzdas. Tuo metu A. sukosi į besivejančius jaunuolius, todėl nuo smūgių griuvo ant nugaros. Tada prie jų pribėgo dar kiti jaunuoliai, ir jie visi pradėjo A. spardyti į galvą, šonus, krūtinę. Tvirtina, kad tarp jų buvo ir kiti du kaltinamieji. Vienas iš vaikinų su žydrais šortais, kuris buvo agresyviausias, užšoko (užgriuvo) A. ant rankos, tai A. tuo metu nutvėrė jam už apykaklės, ji nuplyšo. Jai šis momentas atrodė pats baisiausias, matė ant žemės sudužusio laikrodžio šukes. Tas vaikinas A. paleido, pradėjo šaukti, kad jam marškinėlius suplėšė. Tada kitoje gatvės pusėje pradėjo šaukti moteris, kaip vėliau sužinojo, vardu R., ir puolė per gatvę link jų. Vaikinas su žydrais šortais, atsitraukęs nuo jos sūnėno, atsisuko į V. M. ir, sugriebęs jai už plaukų, trenkė jai du kartus lyg ir į veidą. Tada prie jų priėjo dar keli pašaliniai vaikinai, kurie pradėjo raminti įsisiautėjusius jaunuolius. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai, ir jaunuoliai išsilakstė į skirtingas puses.

Liudytojas R. V. parodė, kad jis yra 4 maršruto autobuso vairuotojas. Įvykio dieną vykstant iš Girulių, Melnragės stotelėje į autobusą įlipo daug jaunuolių. Būdami autobuse, jie pradėjo labai triukšmauti. Prie jo priėjo viena moteriškė ir paprašė apraminti triukšmaujantį jaunimą. Sustojęs Senamiesčio stotelėje jis paprašė jaunimo apsiraminti arba lipti lauk. Jie lyg ir aprimo, tačiau tik pradėjus judėti, jie vėl pradėjo triukšmauti. Sustojęs Turgaus stotelėje liepė jaunuoliams išlipti lauk iš autobuso. Kilo didelis triukšmas (jaunuoliai tarpusavyje garsiai šnekėjo), ir jaunuoliai staigiai išlipo iš autobuso. Tada jis į autobusą įleido dar kelis keleivius ir, pradėdamas važiuoti, per galinį veidrodėlį pamatė lauke didelį būrį žmonių, iš šūkavimų suprato, kad ten vyksta muštynės, todėl iškart iškvietė policiją. Kas su kuo mušėsi, negali pasakyti, nematė. Autobuse jokių muštynių nebuvo, kad kažkas stumdytųsi autobuse, jis taip pat nematė. Nematė ir jokio asocialaus asmens ar benamio, norėjusio įlipti į autobusą.

Liudytoja V. M. parodė, kad įvykio dieną ji kartu su J. ir A. F. važiavo atrodo 6 maršruto autobusu nuo jūros. Prie jų sėdėjo kita kompanija, kurios jie nepažinojo. Bendraudami jie garsiai kalbėjo. Autobuso vairuotojas juos kelis kartus įspėjo, kad jie apsiramintų, tačiau jie nenurimo, todėl Senojo turgaus stotelėje autobuso vairuotojas jiems liepė išlipti. Jiems ruošiantis išlipti, A. apsižodžiavo su autobuse buvusiu vyriškiu, kuris buvo apsirengęs mėlynos spalvos marškinėliais. Šis vyriškis sugriebė A. už kaklo ir nuplėšė jo marškinėlių apykaklę. Tuo momentu prie autobuso durų stovėjęs senyvo amžiaus vyriškis kažką pasakė tam vyriškiui su mėlynais marškinėliais, todėl šis trenkė ranka tam senukui, ir šis atbulas iškrito iš autobuso. Tada vairuotojas pakartojo, kad jie liptų lauk. Vyriškis su mėlynais marškinėliais dar pabandė tempti A. F. iš autobuso, o po to išlipęs iš autobuso pradėjo bėgti. Matė, kad bėgdamas šis vyriškis nugriuvo. Kodėl nukentėjusysis pradėjo bėgti, negali pasakyti. Taip pat matė, kad kažkas nukentėjusįjį nusivijo, kad jam kažkas spyrė, tačiau kas, nurodyti negali. Neatsimena, ar A. vijosi nukentėjusįjį. Jie visi buvo šalia pargriuvusio nukentėjusiojo. Praėjus apie minutei laiko, į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir juos išsivežė į policijos komisariatą.

Liudytoja J. P. parodė, kad įvykio dieną ji kartu su A. ir V. buvo prie jūros. Važiuodami autobusu namo gal ir per garsiai kalbėjo, tačiau grėsmės dėl to niekam nekėlė. Dėl sukelto triukšmo autobuso vairuotojas paprašė jų išlipti lauk. Jie pradėjo ruoštis lipti lauk, ir ant A. pradėjo pulti kažkoks vyriškis, liepė lipti lauk, pradėjo A. tampyti. Tada jie visi išlipo iš autobuso. Matė, kaip minėtas vyriškis išlipdamas trenkė dar kitam pagyvenusiam vyriškiui. Išlipus iš autobuso, jos su V. niekur nėjo, laukė stotelėje kito autobuso. Tuo metu matė, kad nukentėjusysis pradėjo bėgti ir bėgdamas pargriuvo. Jis pradėjo bėgti, nes jį vijosi kiti jaunuoliai, buvę autobuse. Ar A. F. vijosi nukentėjusįjį, neatsimena. Tada nukentėjusysis greitai atsistojo, matė, kad jam buvo nubrozdinta galva. Su šiuo vyriškiu buvusios moterys ant jos ir V. pradėjo šaukti, pulti, kad jos neva narkomanės.

Liudytoja J. N. parodė, kad įvykio dieną su draugais G., L., A., I. ir J. važiavo autobusu, jame garsiai rėkavo, juokėsi. Tada autobuso vairuotojas sustabdė autobusą autobusų stotelėje ir liepė jiems išlipti. Jiems išlipant, prie jų pristojo stambus vyras, kuris ant jų pradėjo šūkauti. Tada į autobusą įlipo benamis, jam minėtas stambus vyras trenkė, benamis nuo smūgio nugriuvo. Matė, kad iš autobuso dar išlipo suaugusios moterys, dvi merginos ir vaikinas, kurių ji nepažįsta. Stambus vyriškis pradėjo ant jų šaukti, kelti balsą už tai, kad jie triukšmavo, autobuse nedavė ramybės. Išlipus iš autobuso, ji su G. nuėjo į šoną, o vaikinai, su kuriais jos buvo, pradėjo aiškintis su stambiu vyru. Matė, kaip prasidėjo muštynės. Ji visko nematė. Matė tik, kaip vienas vaikinas su žydrais šortais (ji jo nepažįsta) pradėjo šaukti ant minėto stambaus vyro, jis pradėjo stumdyti jį. Tada jos su G. pamatė, kaip nepažįstamas vaikinas su žydrais šortais trenkdamas pastūmė nukentėjusįjį ir jis nukrito ant žemės. Matė, kaip prie jo priėjusios dvi senutės padėjo jam atsikelti. Ji ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta policijoje du kartus. Ten sakė, ką atsiminė. Tuo metu ji geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad vaikinas žydrais šortais spyrė gulinčiam vyrui. Taip pat patvirtina ir tai, kad J. K. spyrė du kartus pargriuvusiam vyrui, o I. spyrė vieną kartą, į kurias vietas spyrė, ji nematė. Tada nukentėjusysis atsikėlė ir vėl pradėjo su jais aiškintis, stumdytis. Su nukentėjusiuoju buvusios senutės ant jų pradėjo rėkauti. Matė, kaip nepažįstamas vaikinas su žydrais šortais norėjo trenkti tam stambiam vyrui, tačiau netyčia trenkė senutei, kuri rankoje laikė rankinę.

Liudytoja G. K. parodė, kad ji kartu su A., L., J., I. ir J. važiavo autobusu. Šalia jų autobuse sėdėjo dvi panelės ir vienas vaikinas, ji jų nepažinojo. Minėtos merginos buvo išgėrusios ir triukšmavo autobuse. Jie patys sėdėjo ramiai, nieko niekam nesakė. Tada vairuotojas sustojo autobusų stotelėje ir paprašė jų išlipti iš autobuso. Jiems besiruošiant išlipti, matė, kaip prie jų artėjo maždaug 40-ties metų vyras. Šis vyras sėdėjo autobuso priekyje su savo mama ir dar viena moterimi. Tuo metu į autobusą įlipo benamis žmogus ir kažką pasakė, o prie jų artėjantis maždaug 40-ties metų vyras jam trenkė per galvą, šis žmogus nugriuvo. Matė, kaip šalia jų sėdėjęs nepažįstamas vaikinas sudavė tam 40-mečiui vyrui. Taip pat matė, kaip tas 40-metis vyras, priėjęs prie vaikino su šortais, prirėmė jį prie lango, o paskui su savo mama ir kita moterimi išlipo lauk iš autobuso. Tada ji su draugais išlipo iš autobuso ir nuėjo link „Akropolio“, daugiau nieko negali papasakoti, nebeatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė tikslesnes įvykio aplinkybes, nes geriau jas atsiminė.

Liudytojas L. Z. parodė, kad jis įvykio dieną kartu su A., J., I., G. ir J. važiavo autobusu, kai juos pradėjo raminti autobuso vairuotojas. Juos taip pat pradėjo raminti ir kažkoks vyriškis su dviem moterimis. Minėtas vyriškis pradėjo raminti vaikiną su žydrais šortais, kuris rėkavo autobuse. Vairuotojui pareikalavus, jie visi išlipo iš autobuso. Tada apie 20 m nuo autobusų stotelės tarp nukentėjusiojo ir vaikino su mėlynais šortais kilo konfliktas. Pradžioje žodinis, o paskui tarp jų įvyko muštynės. Matė, kaip vaikinas su mėlynais šortais sudavė lyg ir ranka tam vyrui, kur pataikė, nepamena. Tada matė, kaip prie vaikino su mėlynais šortais kažkas, lyg ir vienas vaikinas, prisijungė, kas tiksliai, neatsimena, ir nukentėjusysis lyg ir pradėjo bėgti. Jį minėti vaikinai pradėjo gaudyti. Nežino, kodėl jie jį gaudė. Kilo triukšmas, ten buvusios moterys pradėjo šūkauti. Kai viskas aprimo, tada vaikinas mėlynais šortais norėjo trenkti nukentėjusiajam, bet netyčia pataikė moteriai, nes ji užlindo. Daugiau nieko nematė, nes nuėjo toliau. Atsimena, kad įvykyje dalyvavę jo draugai keikėsi, rėkavo, tačiau ar jie sudavė kokius nors smūgius nukentėjusiajam, neatsimena. Tada atvyko policija, visi išsilakstė, o jį pasikvietė. Jis pats nieko nedarė, tiesiog stovėjo ir žiūrėjo. Vienu metu tik bandė raminti ten buvusią močiutę, atstūminėjo ją. Apklaustas policijoje jis nurodė, ką atsiminė, sakė tiesą. Galima remtis parodymais, kuriuos jis davė policijoje, jog bėgantį vyrą vijosi visi. Lyg ir buvo taip, kaip nurodė policijos įstaigoje, kad vaikinas su žydrais šortais pasivijęs smogė nukentėjusiajam, šis nuo smūgio nukrito ir jis girdėjo kritimo garsą. Jis matė, kaip vaikinas su žydrais šortais spyrė gulinčiam vyrui, tačiau tiksliai kiek kartų, nepamena. Ar prie vyro buvo pribėgęs I. bei J., nepamena, gal ir buvo pribėgę, nepamena, ar jie trenkė nukentėjusiajam.

Liudytojas A. G. parodė, kad tikslių įvykio aplinkybių neatsimena. Atsimena, kad jis kartu su I., J., J., G. ir L. važiavo autobusu. Kitų šalia jų buvusių asmenų vardų nežino. Jie autobuse garsiai juokėsi. Juos ramino nukentėjusysis. O vėliau autobuso vairuotojas sustojo autobusų stotelėje ir liepė jiems išlipti, niekur nebevažiavo. Tada tarp šalia jų sėdėjusio vaikino su mėlynais šortais (teisiamojo posėdžio metu nurodė į kaltinamąjį A. F.) ir nukentėjusiojo kilo konfliktas. Nukentėjusysis pradėjo juos visus varyti lauk iš autobuso. Tuo metu į autobusą įlipo benamis ir kažką pasakė, o nukentėjusysis ir tą benamį išvarė lauk, jam netrenkė. Vaikinas su mėlynais šortais pamatęs, kad nukentėjusysis stumdė tą benamį, išlipo lauk. Jam iš paskos išlipo ir jie visi. Tarp nukentėjusiojo ir minėto vaikino su šortais autobusų stotelėje kilo muštynės. Prie besimušančių nukentėjusiojo ir vaikino su mėlynais šortais pradėjo artintis J. su I., todėl, kiek atsimena, nukentėjusysis pradėjo bėgti. Paskui nukentėjusįjį pradėjo bėgti visi. Arčiausiai nukentėjusiojo bėgo vaikinas su žydrais šortais. Matė, kaip nukentėjusysis bėgdamas pargriuvo (neatsimena, ar jis pats nukrito, ar jį kas pastūmė). Įvykio metu matė, kaip nukentėjusiajam sudavė tiek vaikinas su mėlynais šortais, tiek ir J. su I.. Kiek kartų ir į kurias vietas jie sudavė, neatsimena. Tada nukentėjusysis atsistojo, ir vaikinas su mėlynais šortais norėjo jam trenkti, tačiau netyčia pataikė senyvo amžiaus moteriai. Po to atvyko policija. Jis visada buvo šalia, tačiau pats nieko nedarė. Ikiteisminio tyrimo metu davė tikslesnius parodymus. Gali būti, kad vejantis nukentėjusįjį, arčiausiai jo bėgo vaikinas su mėlynais šortais, J. ir I.. Šiuo metu neatsimena, ar nukentėjusiajam atsistojus, kažkas jam trenkė, atsimena tik tiek, kad tuo metu vaikinas su mėlynais šortais norėjo jam trenkti, tačiau netyčia pataikė senyvo amžiaus moteriai. Prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes šiuo metu daug ko neatsimena.

Liudytojas P. B. parodė, kad jis tikslių įvykio aplinkybių neatsimena. Prisimena tik tiek, kad važiuodamas dviračiu atkreipė dėmesį į šūkavimus kitoje gatvės pusėje. Prie autobusų stotelės buvo susirinkusi grupelė jaunuolių, jie labai šūkavo, elgėsi agresyviai. Jis suprato, kad vyksta užpuolimas. Jis sušuko, ką jie daro, tačiau jaunuoliai nekreipė į tai jokio dėmesio, todėl išsitraukė telefoną ir pradėjo viską filmuoti. Matė, kaip bėgo asmuo, jis nugriuvo, o prie jo pribėgę 3 ar 4 asmenys pradėjo jį stipriai spardyti. Nematė, ar bėgusį nukentėjusįjį kas pastūmė, ar jis pats nugriuvo. Pažįstamų asmenų jaunuolių grupelėje nematė. Filmuotą medžiagą pateikė policijai. Ikiteisminio tyrimo metu davė tikslesnius parodymus, nes buvo apklaustas praėjus vos kelioms dienoms po įvykio.

Liudytoja R. T. parodė, kad įvykio vakarą išvedė į lauką pavedžioti šuniuką. Eidama pro autobusų stotelę, kitoje gatvės pusėje išgirdo šauksmus: „gelbėkite, padėkite“. Priėjusi arčiau pamatė ant žemės gulintį žmogų, kurį apstoję spardė 5-6 berniukai, spardė tiesiai jam į galvą. Šalia buvo dvi moterys, kurios ir šaukėsi pagalbos. Pagriebusi šuniuką, pradėjo bėgti link jų. Matė, kad besimušančiųjų kompanijoje buvo keletas mergaičių, iš kurių vieną gerai įsiminė, nes ji buvo su rožine palaidine. Jos gulinčio žmogaus nespardė, bet elgėsi labai įžūliai. Matė, kaip ši mergaitė stvėrė vienai iš minėtų moteriškių už plaukų ir stūmė į gatvę. Ji (R. T.) atbėgdama šaukė, ką jie daro. Tada berniukai išsigando ir atsitraukė nuo gulinčio vyro. Vyriškis atsikėlė nuo žemės, jis buvo visas kruvinas. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, jie sulaikė dalį berniukų, mušusių gulintį vyrą. Priėjusi prie moteriškių matė, kad vienai iš jų buvo sužalota galva, jai bėgo kraujas. Šią moterį greitoji išvežė į ligoninę. Kita moteris liko įvykio vietoje.

Liudytojas K. V. parodė, kad eidamas senamiesčiu matė, kaip iš autobuso išlipo grupė jaunuolių ir trys vyresni asmenys. Matė, kaip minėti vyresni asmenys, išlipę iš autobuso, pasuko link Senojo turgaus. Girdėjo, kaip grupė jaunuolių pradėjo ginčytis ir agresyviai artintis prie einančių vyresnių asmenų. Matė, kaip jie susistumdė, vyresni asmenys pasuko link prekybos centro „Avitela“. Kadangi tarp vyresnių asmenų buvęs vyriškis buvo stumdomas, jis pradėjo bėgti, ir kažkuris iš jaunuolių jam pakišo koją, todėl jis nukrito ant žemės. Tada visi jaunuoliai puolė jį mušti. Kiek atsimena, pargriuvusį vyriškį mušė jaunuolis, apsirengęs juoda striuke ir užsidėjęs kepurę, kitas buvo akivaizdžiai vyresnis, apsirengęs lyg ir mėlynais šortais. Jis bandė nuraminti jaunuolius, atitraukdamas tai vieną, tai kitą, sakė jiems, ką jie daro. Tada jam pagrasino, kad jis pasitrauktų, nes ir jam bus blogai. Taip pat matė, kaip vienas iš jaunuolių trenkė vienai moteriai, kuris trenkė, šiuo metu tiksliai nebeatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė tikslesnius parodymus, tuo metu tikrai tiksliau atsiminė įvykio aplinkybes. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad vaikinas, vilkėjęs žydros spalvos šortus, buvo aršiausias ir spardė gulintį vyrą. Taip pat tvirtina ir tai, kad gulintį vyriškį spardė ir vaikinas su juodos spalvos striuke bei kepure.

Iš 2020 m. birželio 14 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. M. kreipėsi į policiją, nurodydamas, jog 2020 m. birželio 13 d., apie 21.50 val., Turgaus autobusų stotelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos mieste, jį sumušė 5-6 vaikinai. Po šio įvykio VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jam buvo nustatyta diagnozė: dešinio stipinkaulio galvos lūžis, kairės plaštakos V piršto proksimalinės falangos lūžis, galvos sumušimas. A. M. nurodė, kad 2020 m. birželio 13 d., apie 21.50 val., jis su savo mama V. M. ir teta S. J. (duomenys neskelbtini) autobusu važiavo iš II-osios Melnragės pajūrio. Tuo pačiu autobusu važiavo grupė jaunuolių (vaikinų ir merginų), jie autobuse triukšmavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Privažiavus Turgaus stotelę, autobuso vairuotojas pareikalavo jaunuolių išlipti iš autobuso, nurodė, kad toliau autobusas nevažiuos. Tada jis (A. M.), stovėdamas autobuse atokiau nuo jaunuolių, pasakė, kad jie išliptų iš autobuso, nes autobusas toliau nevažiuos. Kadangi jaunuoliai į pastabas nereagavo, iš visų šaipėsi, jis priėjo prie vieno vaikino ir pabandė jį iš autobuso išstumti. Jiems su šiuo vaikinu besigrumiant, suplyšo vaikino marškinėliai. Kadangi autobusas toliau nevažiavo, jis su motina ir teta išlipo iš autobuso, ir tada autobuse važiavę vaikinai jį užpuolė ir pradėjo mušti. Kiek jų buvo, pasakyti negali, nes buvo šoko būsenos ir neprisimena. Vaikinai mušė jį kumščiais, spardė kojomis, jam pargriuvus ant žemės, jie toliau jį spardė kojomis. Įsikišus praeiviams, jaunuoliai jį mušti nustojo. Už kelių minučių atvyko policijos pareigūnai. Jį mušdami vaikinai sudaužė jo 200 Eur vertės rankinį „Armani“ laikrodį (1 t., b. l. 1-4).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1134/2020 (03) konstatuota, kad A. M. buvo nustatytas galvos sumušimas, dešinio skruosto odos nubrozdinimas, dešinio stipinkaulio galvos lūžimas, kairės plaštakos penkto piršto pamatinio pirštakaulio lūžimas, abiejų plaštakų odos nubrozdinimai. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, padaryti buka jėga, daugiausia sumušus, galėjo atsirasti spardant – mažiausiai trimis ar keturiais smūgiais. Stipinkaulio galva dažnai lūžta griūnant ant ištiestos rankos su pasuktu į vidų dilbiu. Pirštakaulio lūžis susijęs su tiesiogine trauma. Pirštakaulio lūžis ir plaštakų odos nubrozdinimai galėjo atsirasti A. M. ginantis, prisidengiant galvą nuo spyrių. A. M. padaryti rankų kaulų lūžimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kiti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (1 t., b. l. 145).

Papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog A. M. padaryti rankų kaulų lūžimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pirštakaulio lūžimas, imant atskirai, taip pat vertinamas kaip sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 149).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog V. M. nustatytas galvos ir kairio klubo sumušimas padarytas buka jėga, mažiausiai dviem poveikiais. Galva galėjo būti sumušta sudavus kumščiu, mažiausiai vienu smūgiu. Nustatyti sužalojimai sukėlė V. M. nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 176).

Papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog V. M. padarytas galvos ir klubo sumušimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Vertinant atskirai, galvos sumušimas taip pat yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (1 t., b. l. 180).

Iš 2020 m. lapkričio 6 d. akistatos tarp nukentėjusiosios V. M. ir kaltinamojo A. F. protokolo matyti, kad V. M. patvirtino, jog A. F. yra tas asmuo, kuris vilkėjo žydros spalvos šortus ir kuris kartu su dar dviem vaikinais spardė nugriuvusį ant grindinio jos sūnų. Sūnų ant grindinio pargriovė kiti du asmenys spirdami sūnui į abiejų kojų blauzdas, o A. F. pribėgo vėliau, kai sūnus jau buvo nugriuvęs, spardė sūnų visi trys į įvairias kūno vietas, daugiausiai į galvą, bet kiek kartų kuris spyrė, pasakyti negali, tačiau mano, kad kiekvienas spyrė ne mažiau kaip po penkis kartus, tik spyrė, kumščiais nemušė. Po spyrių į blauzdas sūnus nugriuvo kniūbsčias ant grindinio visa jėga ir ūgiu. Po to pribėgo daugiau vaikinų, tačiau kiti sūnaus nespardė, spardė tik A. F. ir dar du asmenys. Kitų dviejų vaikinų atpažinti negalės, neprisimena, kokius rūbus jie vilkėjo. A. F. įvykio vietoje buvo su nuplėšta marškinėlių apykakle, kas ir kada jam nuplėšė apykaklę, nematė, A. F. apykaklę laikė rankoje. Jai stovint nuo mušamo sūnaus maždaug 2 metrų atstumu, sūnui dar gulint ant grindinio, prie jos priėjo A. F. ir nieko nesakydamas du kartus kumščiu smogė jai į dešinę galvos pusę, nei už rūbų, nei už plaukų jos sugriebęs nebuvo. Po smūgių ji sušuko, už ką jis taip padarė, bet jis nieko nesakęs nubėgo. Kairės kojos klubą ji susižalojo iš inercijos pasisukdama dėl suduotų smūgių. Kaltinamasis A. F. parodė, kad A. M. be jokios priežasties prie autobuso durų smogė asocialiam vyrui į veidą, dėl to jis susinervinęs pribėgo prie A. M. ir paklausė, ką jis daro, ką tas asmuo jam padarė. Tuomet A. M. sušuko: „ar ir tu nori?“ ir ėmė jėga traukti jį iš autobuso. Traukdamas jį, A. M. nuplėšė jo marškinėlių apykaklę, bet jam pavyko išsilaikyti ir A. M. iš autobuso jo neištempė, jis išlipo pats. Tik išlipus, tarp jo ir A. M. įvyko susistumdymas, A. M. puolė jį, šaukė, kad užmuš. Jis stovėjo priešais A. M., konfliktavo su juo ir vienas kitam smūgiavo, mano, kad jis kumščiais A. M. sudavė du smūgius į priekinę viršutinę kūno dalį, į kurias vietas tiksliai, neprisimena, po to prie jų atsirado kiti vaikinai, kartu važiavę autobusu, mano, kad jie tuo momentu taip pat išlipo iš autobuso. Ar tie vaikinai sudavė smūgius A. M., jis nematė. Pamatęs vaikinus, A. M. ėmė bėgti, paskui jį bėgo ir tie vaikinai, matė, kad A. M. nugriuvo, dėl ko nugriuvo, nematė, mano, kad arba dėl to, kad įsipainiojo į nusmukusias kelnes, arba jam sudavė kuris nors iš vaikinų. Gulinčiam A. M. jis nespyrė nei karto. Kai jis pribėgo, A. M. atsistojo, tada jis A. M. klausė, kodėl jis nuplėšė jo marškinėlių apykaklę, o A. M. šaukė, kad juos visus užmuš. Tuomet jis susinervinęs smogė A. M. vieną kartą kumščiu į galvą, bet pataikė ne jam, o jį užstojusiai moteriai, pataikė jai netyčia, sudavė vieną kartą (2 t., b. l. 57-58).

Iš 2020 m. lapkričio 6 d. akistatos tarp liudytojos S. J. ir kaltinamojo A. F. protokolo matyti, kad akistatos metu S. J. patvirtino, jog A. F. įvykio metu vilkėjo pilkos spalvos marškinėlius ir mėlynos spalvos šortus, jis pirmas bėgo paskui sūnėną, o paskui jį bėgo dar vienas vaikinas, kuris ant galvos buvo užsidėjęs juodos spalvos kepurę, kokius rūbus vilkėjo, neprisimena, jo atpažinti negali. Visi kiti būriu bėgo paskui juos. Matė, kaip A. F. spyrė sūnėnui į kažkurios kojos blauzdą, dėl to sūnėnas griuvo ant grindinio, nugriuvusį jį spardė A. F., ar spardė kiti vaikinai, nematė, į kurias kūno vietas A. F. spardė, kiek kartų spyrė, pasakyti negali, nes gulintį sūnėną buvo apstoję visi vaikinai. Dar A. M. gulint ant grindinio, A. F. šaukė, kad jam kažkas suplėšė „maikę“, bet kas suplėšė, ji nematė. Kai ji priėjo prie sūnėno, jis jau kėlėsi nuo grindinio. Kai jis buvo mušamas, nei ji, nei jos sesuo prie pat sūnėno priėjusios nebuvo, jos nuo sūnėno stovėjo maždaug 1,5 metro atstumu. A. M. dar gulint, A. F. be jokios priežasties smogė seseriai V. M. į veido sritį, į kurią vietą tiksliai, nematė, jai asmeniškai smūgių niekas nesudavė. Po seseriai suduoto smūgio A. F. nubėgo. A. M. buvo mušamas vienoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini) daugiaaukščio namo, buvusio „I.“ baro. Kaltinamasis A. F. parodė, kad A. M., išlipęs iš autobuso pro priekines duris, priėjo prie vidurinių durų stovėjusio asocialaus vyro ir smogė jam vieną kartą į veidą. Dėl tokio A. M. elgesio jis susinervino ir pribėgęs prie jo sušuko: „ką tu darai, už ką tu jam?“. Tuomet A. M. sušuko: „ar ir tu nori?“, įlipo į autobusą, sugriebė jį už marškinėlių ir traukė iš autobuso, tačiau jis įsikibo į turėklus ir jo neištraukė, bet nuplėšė marškinėlių apykaklę. Po to A. M. išlipo iš autobuso, o paskui išlipo ir jis. Stotelėje jie susistumdė, mano, kad jis A. M. kumščiais sudavė du smūgius į priekinę viršutinę kūno dalį, į kurias vietas tiksliai, neprisimena. Kartu autobusu važiavę vaikinai pamatę, kad jis ir toliau konfliktuoja su A. M., priėjo prie jo ir A. M., apstojo juos, dėl to A. M. išsigandęs ėmė bėgti, jį vijosi visi autobusu važiavę vaikinai, jis taip pat vijosi, bet paskutinis, nes avėjo pliažines šlepetes ir neįstengė greičiau bėgti. Matė, kad A. M. nugriuvo. Dėl ko jis nugriuvo, nematė, mano, kad dėl to, jog įsipainiojo į nusmukusias kelnes, arba jį kokiu nors būdu galėjo pargriauti kuris nors iš vaikinų. Jis A. M. į kojas nespyrė, nugriuvusiam A. M. taip pat nespyrė, kažkas jį spardė, tačiau kas, nežino ir pasakyti negali, jis tų vaikinų nepažįsta, jų neįsidėmėjo, į kurias kūno vietas spardė, nematė. Kai jis pribėgo, A. M. atsistojo, jis A. M. paklausė, kodėl šis nuplėšė jo marškinėlių apykaklę, o A. M. šaukė: „aš jus visus užmušiu“. Tuomet jis smogė A. M. į galvą, bet tuo momentu jį užstojo pastarojo motina, ir jis netyčia pataikė jai vieną kartą į dešinę galvos pusę, po to pasišalino (2 t., b. l. 61-63).

Iš 2020 m. lapkričio 11 d. akistatos tarp kaltinamųjų J. K. ir I. Š. protokolo matyti, kad akistatos metu J. K. parodė, jog jis nematė ir negali pasakyti, kiek smūgių nukentėjusiajam A. M. sudavė I. Š., matė, kad bėgančiam A. M. kažkas spyrė vieną kartą į nugarą, tačiau kas, nematė. Apklausoje nurodė, kad spyrė I. Š., tačiau to tvirtinti negali, nes tiksliai nematė, taip tik manė, bet netvirtina. I. Š. parodė, kad girdėjo spyrio garsą, todėl suprato, kad A. M. kažkas spyrė, bet spyrio momento nematė ir kas spyrė, pasakyti negali, kokie asmenys tuo momentu buvo už nukentėjusiojo, neprisimena, ar tai buvo A. F. ir J. K., kaip nurodė apklausoje, tvirtinti negali, nes tiksliai nematė, mano, kad nukentėjusysis nugriuvo susipainiojęs smunkančiose kelnėse (2 t., b. l. 136-137).