- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-21
- Bylos Nr.
- I-3847-428/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01351-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
į teismo posėdį neatvykus pareiškėjui V. K. , atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų 4’000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde (b.l. 3, 17) nurodė, kad Marijampolės pataisos namuose jam buvo neteisėtai skirta nuobauda, dėl to, jog jis atsisakė filmuotis nuogas duše. Be to, pareiškėjui nebuvo leista paskambinti prokuratūrai, susipažinti su kaltinimais, teikti atsikirtimus, dėl to pareiškėjui kilo neturtinė žala, kurią jis vertina 4’000 000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b.l. 32) nurodė, jog Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2015 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. 1002, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta nuobauda, nėra panaikinta aukštesnės institucijos, todėl negalima vertinti, jog tai buvo pareiškėjo neteisėtas baudimas. Pareiškėjo skundą vertina kaip nepagrįstą, prašo jį atmesti.
Visos bylos šalys apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotos tinkamai – įteikiant šaukimas. Tiek pareiškėjas, tiek atsakovas nurodė jog pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė, dėl jo neteisėto baudimo, bei neleidimo paskambinti prokuratūrai, taip pat jam nebuvo suteikta galimybė teikti atsikirtimus į nuobaudą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos institucijos (nagrinėjamu atveju – Marijampolės pataisos namų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Marijampolės pataisos namai arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Dėl pareiškėjo neteisėto baudimo.
Pareiškėjas skunde nurodė jog jis buvo baudžiamas dėl to, jog atsisakė nuogas filmuotis duše. Atsakovas su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis nesutiko, pateikė duomenis, kurie paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Pataisos namų direktoriaus 2015 m. gegužės 19 d. nutarime nuteistajam skirti papeikimą nurodyta, jog pareiškėjui skiriama nuobauda, dėl to jog pareiškėjas nesilaikė pataisos įstaigos tvarkos ir nevykdė pataisos namų administracijos reikalavimų (b.l. 40). Į bylą pateiktoje Marijampolės pataisos namų direktoriaus nutarime (b.l. 40), Marijampolės pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojų tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 41-42), Marijampolės pataisos namų direktoriaus budinčiojo padėjėjo (toliau – PNDBP) tarnybiniame pranešime (b.l. 43) nurodyta, jog pasibaigus dušu naudojimosi laikui nuteistiesiems buvo nurodyta palikti dušo patalpą ir eiti į jiems paskirtą administracijos kamerą, tačiau pareiškėjas pradėjo šaukti, kad nespėjo nusiprausti, nors jiems buvo suteikta papildomai 10 minučių tam atlikti, atsisakė vykdyti prižiūrėtojų nurodymus ir reikalavo iškviesti PNDBP. Duomenų, jog pareiškėjui buvo nurodyta filmuotis nuogam nėra, tai pat, iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas jam paskirtą nuobaudą skundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuri išnagrinėjusi pareiškėjo skundą nustatė jog pareiškėjas nuogas nebuvo filmuojamas, jokių vaizdo įrašų tai patvirtinančių nėra (b.l. 4-5). Taigi byloje įvertinus šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, pareiškėjo nurodyti argumentai, dėl jo neteisėto baudimo yra atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių jog jis negalėjo susipažinti su jam skiriama nuobauda ir pateikti atsikirtimus.
Atsakovas į bylą pateikė protokolą, kuriame yra užfiksuota, jog pareiškėjas pateiks pasiaiškinimą būrio viršininkui kai turės tarnybinį pranešimą (b.l. 40). 2015 m. gegužės 18 d. pareiškėjas direktoriui pateikė skundą, kuriame nurodė, jog jis buvo filmuojamas nuogas, išreiškė savo nuomonę apie pataisos namuose dirbančių pareigūnų intelektą ir sugebėjimus, bei nurodė, jog pageidauja traukti apkaltai kaltus asmenis (b.l. 47-48). Pareiškėjui į minėtą skundą buvo atsakyta, jog jam atsakyta nebus, kadangi pagal tokį patį skundą yra pradėtas tyrimas Marijampolės kriminalinės policijos skyriuje (b.l. 49). Atsakovas taip pat pateikė duomenis Marijampolės kriminalinės policijos nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 52-53). Kadangi pareiškėjas neturtinės žalos nekildina iš to, jog pataisos namai netinkamai jam atsakė į jo skundą (b.l. 47-48), teismas atsakovo pateikto atsakymo (b.l. 49) nevertina.
Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjui pateikti savo poziciją prieš jam skiriant nuobaudą buvo suteikta net tris kartus (b.l. 44-46), be to pareiškėjas prieš jam skiriant nuobaudą pateikė direktoriui skundą, kuriame nurodė savo versiją apie įvykį (b.l. 47-48). Pareiškėjo atžvilgiu nutarimas skirti nuobaudą buvo priimtas diena vėliau, nei jis pateikė skundą ir atsisakymus teikti paaiškinimus (nutarimas priimtas 2015 m. gegužės 19 d.). Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, pareiškėjo argumentai, jog jam nebuvo suteikta galimybė teikti atsikirtimus yra atmestini, pareiškėjui buvo siūloma teikti paaiškinimus, jis pateikė skundą nurodydamas įvykio aplinkybes. Be to, direktoriaus skirta nuobauda gali būti skundžiama, ką pareiškėjas ir padarė, tai patvirtina į bylą pateikta Kalėjimo departamento prie teisingumo ministerijos atsakymas, kuriame, vertinant pareiškėjo skundžiamas aplinkybes, neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu nenustatyta (b.l. 4-5).
Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog jam nebuvo suteikta galimybė paskambinti prokuratūrai.
Pagal BVK 75 str. 3 p. nuteistiesiems atliekantiems bausmę drausmės grupėje yra suteikiama vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu.
Pataisos įstaigos direktorius turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti nuteistajam, jeigu jis to prašo dėl svarbių aplinkybių. Nuteistajam tokiu atveju leidžiama paskambinti jeigu jis yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas buvo išnaudojęs to mėnesio skambutį, pridėjo tai patvirtinančią nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelę, kurioje matyti, jog 2015 m. gegužės 12 d. pareiškėjas skambino, tai patvirtino savo parašo (b.l. 50-51). Atsakovas nurodė, jog Marijampolės pataisos namai negavo iš pareiškėjo prašymo suteikti jam papildomą skambutį. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo argumentai, jog atsakovas pažeidė jo teises, kadangi jam nebuvo leista paskambinti, yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Dėl neturtinės žalos priteisimo.
Pareiškėjas prašo priteisti 4‘000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., 2009 m. vasario 20 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 - 95/2009).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.