Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. R. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2014 m. spalio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo M. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. nuteistas pagal Švedijos Karalystės Blekinge apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendį pagal Švedijos Karalystės Baudžiamojo kontrabandos įstatymo (2000:1225) 3 § 1 d., 6 § 3 d., paskirta 10 m. laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 str. 2 d, palikta ta pati 10 m. laisvės atėmimo bausmė.

Anksčiau teistas: Marijampolės r. apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 24 str. 6 d., 181 str. 1 d., 24 str. 6 d., 300 str. 2 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. skirta galutinė subendrinta bausmė – 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn. Marijampolės r. apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartimi nuo Marijampolės r. apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atleistas.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2008-12-02, pabaiga – 2018-02-25, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 m. 4 mėn. 9 d. (Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2014-10-16).

Pravieniškių pataisos namai - atviroji kolonija pateikė teismui tvirtinti Komisijos 2014-10-21 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d. Komisijos teigimu, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi, apylinkės teismo teigimu, šiuo metu nuteistąjį M. R. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis M. R. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Nuteistasis M. R. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą jo atžvilgiu. Skunde nuteistasis pateikia Komisijos nutarimo bei apylinkės teismo nutarties analizes lentelėse. Taip pat nurodo, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorė nenurodė motyvo, kuriais remiantis nepritarė Komisijos išvadai. Nežinodama prokurorės motyvų, nuteistasis teigia, kad negali pateikti argumentuoto skundo, todėl, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 13 str., nurodo, kad negali įgyvendinti teisės į teisingą teismą ir teisingumą. Skunde nuteistasis nesutinka su teismo argumentu, jog neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė. Taip pat M. R. nurodo, kad buvo teistas vieną kartą, todėl teismas suklydo padaręs išvadą, jog nuteistasis nedaro išvadų dėl ankstesnių teistumų.

Skunde taip pat teigiama, kad teismas visiškai neįvertino šešių paskatinimų, kad nuteistasis daugiau nei du metus elgiasi nepriekaištingai, pažymi, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra itin žema.

Nuteistasis savo skunde pateikia ištraukas iš keliolikos teisėjos J. K. nutarčių dėl lygtinio paleidimo, teigdamas, kad teisėja pažeidė nuteistųjų lygybės, taikant bausmių vykdymo įstatymus principą. Taip pat skunde pateikiamos ištraukos iš Kauno apygardos teismo nutarčių, kuriose buvo sprendžiamas lygtinio paleidimo klausimas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. R. skundas atmestinas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl teismas, svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, privalo spręsti iš visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio visos bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio ir kt. Lygtinis paleidimas taikomas tik įvertinus paminėtas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, todėl nuteistojo skunde nurodytos nutartys neįpareigoja teismo jomis vadovautis. Teismas kiekvinu konkrečiu atveju vertina byloje esančius duomenis ir sprendžia, ar kiekvienu konkrečiu atveju probacijos tikslai bus pasiekti.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, tinkamai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu taikyti lygtinį paleidimą nėra pagrindo.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, M. R. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas – yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, skatintas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galiojančių nuobaudų neturi, laisvėje ketina dirbti. Vis dėlto šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog įmanoma nuteistojo probacija šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą ir kad probacija gali būti sėkminga.

M. R. yra atlikęs tikrai didelę dalį jam skirtos bausmės – iš skirtosios 10 metų laisvės atėmimo bausmės jam likę atlikti mažiau nei 3 metai 2 mėnesiai, tačiau pažymėtina, jog atlikta įstatyme numatyta bausmės dalis nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius išvadą, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Apie tai sprendžiama iš jau anksčiau nurodytų aplinkybių visumos, todėl teismas pagrįstai įvertino tiek veiką, už kurią M. R. atlieka bausmę, pavojingumą, tiek ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, nuteistojo asmenybę, charakterio savybes. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistasis atlieka bausmę už kontrabandą. Padaryta veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Apygardos teismas pažymi, kad veikos pavojingumą, o kartu ir nuteistojo pavojingumą visuomenei, kurį svarbu įvertinti ir sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, apibūdina padarytos veikos pobūdis – padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas, kas rodo žymiai didesnį nuteistojo pavojingumą.

Vertinant probacijos galimybes taikant lygtinį paleidimą taip pat svarbus ir nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo mąstymas, kurie leidžia spręsti apie nuteistojo vertybes ir požiūrį į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą, apribojimus. Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, M. R. per bausmės atlikimo laiką tris kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, nors nuobaudos nebegalioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai. Apie nuteistojo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, gebėjimą laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų galima spręsti tik įvertinus jo elgesį per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laiką, o ne vertinant tik paskutinio laikotarpio elgesį.

Aukštesnysis teismas taip pat sutinka su apylinkės teismo išvada, jog iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis anksčiau teistas, jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, vėliau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau tai įtakos jo elgesiui nepadarė, nuteistasis pakartotinai padarė nusikaltimą, tai rodo, kad nuteistasis išvadų dėl ankstesnio teistumo nedaro, yra linkęs nusikalsti bei lėšas pragyvenimui gauti nusikalstamu būdu; daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Apygardos teismas taip pat pažymi, ad skunde minima aplinkės teismo padaryta klaida ir vartojama daugiskaita kalbant apie ankstesnį teistumą, vertinama kaip techninis rašymo apsirikimas, nekeičiantis nutarties esmės.

Paminėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių. Toks elgesys, net ir įvertinus tai, kad M. R. atliko iš tiesų nemažą dalį bausmės, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, buvo skatintas, pagrįstai leidžia abejoti tuo, kad nuteistasis, būdamas jau šiuo metu lygtinai paleistas nebenusikals ir laikysis įstatymų. Visos šios aplinkybės svarbios sprendžiant dėl galimybės sėkmingai pasiekti bausmės tikslus taikant lygtinį paleidimą. Apylinkės teismas pagrįstai į jas atsižvelgė bei tinkamai įvertino, kaip šiuo metu trukdančias pagrįstai manyti, kad nuteistojo probacija taikant lygtinį paleidimą gali būti sėkminga.

Visos aptartos aplinkybės, jų visuma, t.y. tai, kad: bausmę M. R. atlieka už labai sunkų tyčinį nusikaltimą; nors pataisos namuose jis užsiėmė savišvieta, skatintas, tačiau bausmės atlikimo metu jo elgesys nebuvo nepriekaištingas, todėl net įvertinus didelę atliktos bausmės dalį, paskatinimų skaičių bei pobūdį, aukščiau išvardintos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirtoji bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra.

Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus M. R. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo, nepaisant to, jog procedūrinių pažeidimų priimant nutarimą nepadaryta, Komisijos nariai vienbalsiai pritarė nuteistojo lygtiniam.

Taip pat pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustas ilgalaikiu laisvės atėmimu.

Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, jog teismas nepažeidė įstatymų reikalavimų tikrinant Komisijos nutarimo pagrįstumą, tinkamai įvertino visas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo M. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.