Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-09-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2110-88/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-09-12
Bylos Nr.
1-2110-88/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Antanas Virbalas
Nukentėjusysis
M. S.
Kaltinamasis
J. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2110-88/2013Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01669-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.3.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2013 m. rugsėjo 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Antanas Virbalas,sekretoriaujant Vaidai Skinulytei,dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei,nukentėjusiajai M. S.,gynėjui adv. R. L.,vertėjai Olgai Macijauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 6 kartus:

2006-03-15 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. - 20 parų arešto;2006-03-20 Vilniaus miesto 2- apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 3 d.- trims mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo;2007-01-15 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. – šešiems mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo;2008-06-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. -3 epizodai, 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. – metams ir trims mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo;2008-06-30 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – vieneriems metams terminuoto laisvės atėmimo;2008-12-22 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nusprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. - vieneriems metams ir šešiems mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo, 2010-07-08 paleistas iš Alytaus PN, atlikus bausmę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.,Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2011-10-05 apie 15. 04 val. Vilniuje, Kauno g. 5, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, priėjo prie mažamečių A. S. ir G. S., paėmę A. S. už striukės, o G. S. už megztinio, nutempė juos už krūmų, po ko J. S. paguldė A. S. ant žemės ir alkūne ties pilvo prispaudė prie žemės, o tyrimo metu nenustatytas asmuo paguldė ant žemės G. S., koja užminė ant pilvo ir prispaudė prie žemės, tokiu būdu J. S. veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, panaudojo fizinį smurtą ir atėmė iš nepilnamečių A. S. ir G. S. galimybę priešintis, po ko J. S. patikrino A. S. ir G. S. kišenes, ir iš mažamečio A. S. kairės kelnių kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną ‚Nokia 6500“ 250 Lt vertės, tokiais savo bendrais veiksmais pagrobė M. S. priklausantį 250 litų vertės turtą.

Šiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Apklaustas teisiamajame posėdyje J. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pavogė telefoną, tačiau vaikų nemušė. Stotyje įlipo į autobusą, jame buvo vaikai. Su draugu atsisėdo priešais vaikus, šalia vieno berniuko, kurio paprašė parodyti telefoną. Vaikas telefoną davė. Stotelėje atsidarė durys ir jie, t. y. J. S. su draugu, išlipo ir grįžo į stotį, kur pardavė telefoną už 50 Lt. Vidury dienos jis negalėjo mušti vaikų, nes psichologiškai sunku vidury dienos kažką mušti. Telefoną jis tiesiog paėmė. Pinigus už telefoną jis išleido maistui.

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji M. S. parodė, kad buvo ruduo, ji ėjo į darbą, pamatė, kad atbėgo verkdamas sūnus su draugu, pasakė, kad iš jo pavogė telefoną. Ji paskambino dukrai, apsakė, kad eitų su sūnumi į policiją. Po to paskambino dukra ir pasakė, kad parašė pareiškimą. Sūnus sakė, kad autobusas sugedo, išlipant stotelėje prie jo priėjo vaikinai, paėmė už drabužių, nusitempė į krūmus, pargriovė, prispaudė prie žemės alkūne, apieškojo striukes ir paėmė telefoną. Žmonės nieko nedarė, nors matė, kas vyksta. Sūnus labai išsigando. Sūnus atpažino vaikiną iš nuotraukų policijoje.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja V. S. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2011-10-05 apie 15. 25 val. jo brolis A. S. papasakojo, kad 2011-10-05 apie 15. 04 val. važiavo autobusu nr. 41 nuo stoties link Naujininkų, Vilniuje, Kauno g. Aguonų stotelėje autobusas sustojo, vairuotojas paprašė, kad visi išliptų iš autobuso, kadangi autobusas sugedo. A. S. buvo kartu su G. S.. Jie kartu išlipo iš autobuso ir atsisėdo Aguonų stotelėj ant suoliuko. Prie jų priėjo du nepažįstami romos tautybės piliečiai, kurie už drabužių A. S. ir G. S. ir nutempė į krūmus, esančius Vilniuje, Kauno g. 5. A. S. vienas pilietis pargriovė ant žemės ir su alkūne prispaudė pilvą ir tuo momentu kažką neaiškia kalba pasakė savo pažįstamam. G. S. kitas pilietis irgi pargriovė ant žemės ir su koja prispaudė pilvą. Pilietis, kuris pargriovė A. S. pasakė, jis atiduotų mobiliojo ryšio telefoną, V. S. brolis atsakė, kad neturi jokio telefono, bet pilietis patikrino A. S. kišenes ir iš kairės pusės kelnių kišenės paėmė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6500 White“. Paėmus telefoną piliečiai iškarto pabėgo. Vienas piliečių, kuris paėmė telefoną, buvo trumpai kirptas, juodos spalvos plaukai, ūgis apie 160 cm., liekno kūno sudėjimo, sportiškas, ant kairės rankos turėjo tatuiruotę „1 2 3 5“ ir ant kažkurio piršto buvo ženklas “ *“. Ant veido, iš kurios tiksliai pusės, jos brolis neprisimena, matė randą. Apsirengęs buvo juodos spalvos striuke ir sportinėmis kelnėmis, juodos spalvos. Ant striukės rankovių buvo dvi žalios spalvos juostos. Vyriškis su savimi turėjo kuprinę, juodos spalvos, oranžinės ir raudonos spalvos. Kito vyriškio A. S. nematė ir jo apibūdinti negali. Vyrui, kuris apiplėšė A. S. apie 30 metų, o kitam vyriškiui apie 20 metų. Mobiliojo ryšio telefone buvo įdėta Tele 2 „Pildyk“ Sim kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 44-46).

Iš teisiamajame posėdyje pagarsintų mažamečio nukentėjusiojo A. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2011-10-05 apie 15. 00 val. jis išėjo iš namų Vilniuje, Daukšos g. 5 norėdamas nuvažiuoti į Naujininkus. Ten lanko sporto būrelį ir po treniruotės pamiršo striukę salėje. Todėl jam reikėjo sugrįžti. Nuo stoties jis važiavo autobusu, bet Kauno gatvėje ties pastato, ant kurio yra užkabintas didelis geležinis kablys, autobusas sugedo ir visiems keleiviams teko išlipti toje stotelėje (tai pirmoji stotelė važiuojant nuo stoties). A. S. kartu su draugu G. S. (jis mokosi toje pačioje mokykloje kaip ir A. S.) atsisėdo ant suoliuko stotelės paviljone. Netrukus prie jų priėjo du nepažįstami vyrai. Jie tuo pačiu autobusu kaip ir A. S. su G. S. atvažiavo į šią stotelę. Vienas iš jų paėmė A. S. už striukės, o kitas paėmė G. už megztinio ir nutempė juos už krūmus esančius netoliese. A. S. ir G. šaukė, kad juos paleistų, šaukėsi pagalbos, bet niekas jų neužstojo. Visi žmonės ėjo pro šalį. Kai tie vyrai nutempė juos už krūmus tai vienas vyras paguldė A. S. ant žemės ir alkūne ties pilvo prispaudė jį prie žemės, o kitas vyras paguldė G. ant žemės ir koja užminės jam ant pilvo prispaudė prie žemės. Paskui vienas iš jų patikrino jų kišenes ir iš A. S. kairiojo kelnių kišenių ištraukęs jo telefoną (Nokia“) pasiėmė ir įsidėjo į savo kišenę. Pas G. jis nieko nerado. Paskui vyrai tarpusavyje pakalbėjo nesuprantama kalba (tikriausiai tai buvo čigonų kalba, nes vyrai atrodė kaip čigonai), po ko paleido juo ir pabėgo. Vienas vyras nubėgo Aguonų gatve, o kitas vyras apibėgo pastatą ant kurio kaba geležinis kablys ir nubėgo kur aikštelė. Pirmiau jie bandėm jų vytis, bet kai jie išsiskirstė, jie nustojome vytis jų. A. S. galėtų atpažinti tik vieną vyrą. Kito atpažinti negali, nes jis buvo užsidėjęs gaubtą ant galvos ir jo veido A. S. nematė. Vyras, kurį jis galėtų atpažinti, bei kuris iš jo kišenės ištraukė telefoną atrodė taip: apie 160 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, tamsaus gymio, plaukai tamsūs vidutinio ilgio, turėjo trumpus ūsus, vilkėjo sportinę striukę, sportines kelnes ir sportbačius – viskas juodos spalvos, rankose turėjo juodai-oranžinės-ružavos spalvos kuprinę su piešinuku (piešinuko neatsimena). Ant kairės rankos plaštakos ant pirštų 3 falangos buvo tatuiruotės – skaičiai (tiksliai negali nurodyti kokie, gal būt 3-2-1, ir „žvaigždutė“). „Žvaigždutę“ jis gerai atsimena, nes tas vyras su dešine ranka buvo jį prispaudęs prie žemės, o su kaire ranka tikrino jo kišenes ir A. S. matė šią ranką. A. S. mano, kad antras vyras taip pat buvo čigonas. Šitie vyrai jų nemušė ir negrasino sumušti (t. 1, b. l. 30-31).

Iš nukentėjusiojo apklausos protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. S. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją patvirtino savo ankščiau duotus parodymus (t. 1, b. l. 41-43).

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų 2011-10-21 protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. S. atpažino J. S. (t. 1, b. l. 32-33).

Iš teisiamajame posėdyje pagarsintų mažamečio nukentėjusiojo G. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2011 m. spalio pradžioje jis kartu su draugu Aleksandru (pavardės nežino, nes mokosi viename pastate Vilniuje, Daukšos g. 7)-tikslios įvykio datos neatsimena, važiavo autobusu nuo stoties. Pirmoje stotelėje nuo stoties, Kauno gatvėje (kur „geležinis kablys“) sugedo autobusas, visi išėjo. Tuomet du vyrai priėjo prie jų iš nugaros. Vienas vyras paėmė A., o kitas sugriebė ranka G. S. už striukę ties kaklo ir nutempė juos į krūmus, esančius šalia stotelės. Vienas vyras su alkūne prispaudė A. prie žemės, prieš tai paguldęs jį. O kitas vyras paguldė G. S. ant žemės ir su keliu prispaudė jį ties krūtinės prie žemės. Abu nepažįstami vyrai įkišo savo rankas į jų kišenes ir patikrino jas. Kadangi G. S. nieko neturėjo, tai iš jo nieko nepaėmė, o iš A. pavogė telefoną. Šį telefoną važiuojant autobusu A. buvo ištraukęs, todėl užpuolikai tikriausiai pamatė šį telefoną ir paskui užpuolė juos. Paskui, kai tie vyrai paėmė Aleksandro telefoną, jie paleido juos ir išėjo. Į kurią pusę jie išėjo G. S. neįsidėmėjo, nes buvo išsigandęs. Minėtu vyrai jų nemušė, tik tempė ir buvo prispaudę prie žemės. Vienas vyras buvo su juoda striuke, apie 166 cm. ūgio, tamsus plaukai, lieso kūno sudėjimo, atrodė kaip čigonas, pas jį ant pirštų flangų (dešinės rankos) buvo tatuiruotės-skaičiai ir raidė „S“ ant didelio piršto. Antrojo vyro neįsidėmėjo, bet jis irgi čigonas. G. S. prie žemės buvo prispaudęs vyras su tatuiruotėmis ir tas pats vyras paėmė A. telefoną. Pamatęs vyrą su tatuiruotėmis gyvai atpažinti galėtų. Antrojo vyro visai neatsimena, todėl atpažinti negalėtų (t. 1, b. l. 47).

Iš teisiamajame posėdyje pagarsintų liudytojos D. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad šiuo metu ji gyvena Anglijoje, kartu su ja išvyko gyventi ir jos sūnus G. S.. 2013-03-03 ji atvyko į Lietuvą, sūnus liko Anglijoje, kadangi jam yra mokslo metai. Dėl 2011-10-05 įvykio prašo pripažinti jos sūnų G. nukentėjusiuoju dėl fizinės žalos. Kadangi iš jos sūnaus nieko nepavogė, civilinio ieškinio nereikš. Artimiausiu metu grįžti į Lietuvą neplanuoja, todėl teismo posėdyje dalyvauti negalės nei ji, nei jos sūnus G. S.. Prašo vadovautis jos sūnaus anksčiau duotais parodymais. Iš Lietuvos išvyksta 2013-03-09, kada dar grįš į Lietuvą nežino. Procesinius dokumentus sutinka gauti elektroniniu paštu. Su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažinti nepageidauja (t. 1, b. l. 52-53).

J. S. kaltu prisipažino iš dalies, nurodė, jog telefoną pavogė, bet vaikų nemušė, paprašė berniuko parodyti telefoną, berniukas telefoną davė, ir jis, t. y. J. S., išlipo iš autobuso, tačiau teismas šiuos jo parodymus vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš nukentėjusiųjų A. S. ir G. S. parodymų matyti, kad prie jų priėjo du vyrai, vienas paėmė A. S., kitas – G. S., ir nutempė į krūmus, vienas vyras alkūne prispaudė A. S. prie žemės, kitas – keliu prispaudė prie žemės G. S., po to paėmė A. S. telefoną ir juos paleido. Netikėti šiais nukentėjusiųjų parodymais nėra pagrindo, byloje nėra jokių duomenų, kad minėti asmenys siektų pakenkti baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl jų parodymus vertina kaip objektyvius.

Šių įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., t. y. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, ir veikos kvalifikacija yra teisinga.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę kaltinamajam J. S. teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat į tai, kad praeityje teistas 6 kartus, kas rodo, kad jis išvadų nedaro, taisytis nenori, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301-305, 307, teismas,

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir skirti jam vienerių metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012-12-21 iki 2012-12-23 (dvi dienas) ir laiką išbūtą suėmime nuo 2012-12-23.

Kardomąją priemonę J. S. – suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Baltarusiškus pinigus, esančius voke su pavadinimu „Priedas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos“: 2 (dvi) kupiūras po 1000 (po vieną tūkstantį rublių) ir 1 (vieną) kupiūrą 50 (penkiasdešimt) rublių nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinto J. S..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas Antanas Virbalas