- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-22
- Bylos Nr.
- 1A-59-360-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00155-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas (pirm.), Eduardas Maškevičius, Valentinas Janonis
- Nuteistasis
- V. U., M. Š., D. B., ir D
- Advokatai
- Antanas Jonušas
Teisėja Z. Romanovaitė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00155-2010-9
2013 m. kovo 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. U. ir M. Š. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-25 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 1 metai ir 5 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.
M. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 64 MGL (8320 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 str., 65 str. 1 d. į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2010-03-27 iki 2010-03-29 (dvi paros) ir paskirta galutinė bausmė - 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda.
Nuosprendžiu nuteistas ir D. B., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Š. nuteistas už tai, kad jis, kartu su D. B. ir A. B., kurio atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas, veikdami bendrininkų grupe, įgijo ir laikė techninę įrangą bei kitokias priemones tiesiogiai skirtas ir pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ir jų dalims gaminti bei tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti ir pagamino 2 netikras elektronines mokėjimo priemones. 2010 m. kovo 27 d. tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, M. Š. ir A. B. susitarė, kad A. B. suras jam reikalingą įgyti techninę įrangą, tiesiogiai skirtą netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ir jų dalims gaminti bei tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti ir asmenį galintį šią įrangą išbandyti. A. B. 2010 m. kovo mėn., tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, pasinaudodamas kompiuteriu, internetiniame tinklalapyje, kurio tikslūs duomenys ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, surado skelbimą dėl techninės įrangos, skirtos elektroninėms mokėjimo priemonėms gaminti pardavimo ir susisiekęs su minėtos įrangos pardavėju V. U. susitarė dėl susitikimo. A. B., vykdant bendrą susitarimą su M. Š. 2010 m. kovo mėn., tikslus laikas ir vieta tyrimo nenustatyta, suradus D. B., kuris sutiko patikrinti ir išbandyti M. Š. įsigyjamos techninės įrangos, skirtos netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ir tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti, veikimą, M. Š., A. B. ir D. B., 2010 m. kovo 27 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į Klaipėdą, prie parduotuvės „Rimi“, esančios (duomenys neskelbtini), susitikti su įrangos pardavėju V. U. D. B., M. Š. ir A. B. užėjo į V. U. gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kur apžiūrėjo parduodamą techninę įrangą, tiesiogiai skirtą netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ir tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti, tai yra: iškiliosios spaudos ženklų išmušėją, įspaudėją (emboseris) „Guangfu G7-A“, skirtą plastikinių kortelių personalizavimui, plastikinių kortelių spausdintuvą Evolis Pebbie, serija Nr. P51825242, skirtą kortelių apipavidalinimui, duomenų kortelių įrašymo įrenginį MSR206-3HL, skirtą ant kortelių esančių magnetinių juostelių kodavimui (informacijos įrašymui) ir nuskaitymui, kurių veikimą pagal išankstinį susitarimą išbandė D. B. Bandant techninę įrangą tiesiogiai skirtą netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ir tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti, D. B. kartu su V. U., M. Š. ir A. B. pagamino 2 netikras elektronines mokėjimo priemones: „Citibank VISA“ (duomenys neskelbtini), K. D. vardu ir „Citibank VISA“ (duomenys neskelbtini). Tai yra: pasinaudojo įspaudėju (emboseris) „Guangfu G7-A“, su kuriuo netikrose elektroninėse mokėjimo priemonėse įspaudė reljefinius užrašus, tai yra: ant vienos elektroninės mokėjimo priemonės „Citibank VISA“ numerį „(duomenys neskelbtini)“, kortelės galiojimo datą „(duomenys neskelbtini)“, vardą ir pavardę „K. D.“, o ant antros elektroninės mokėjimo priemonės „Citibank VISA“ numerį „(duomenys neskelbtini)“, virš kurio yra trys pavieniai įspausti skaitmenys „(duomenys neskelbtini)“, kortelės galiojimo datą „(duomenys neskelbtini)“ įspaudė ant numerio, vardo vietoje įspaudė ženklus „LQQQQ“ ir duomenų kortelių įrašymo įrenginiu MSR206-3HL magnetinių juostelių įrašus perkėlė nuo Hansa banko mokėjimo kortelės „VISA ELECTRON“ Nr. (duomenys neskelbtini) išduotos K. D. vardu ant kortelių „Citibank VISA“ (duomenys neskelbtini) K. D. vardu ir „Citibank VISA“ (duomenys neskelbtini).
Tokiu būdu M. Š., D. B. ir A. B., įgijo ir laikė techninę įrangą, tiesiogiai skirtą netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ir tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti, tai yra: iškiliosios spaudos ženklų išmušėją, įspaudėją (emboseris) „Guangfu G7-A“, plastikinių kortelių spausdintuvą Evolis Pebbie, serija Nr. P51825242, duomenų kortelių įrašymo įrenginį MSR206-3HL ir pagamino 2 netikras elektronines mokėjimo priemones, tai yra: „Citibank VISA“ (duomenys neskelbtini) K. D. vardu ir „Citibank VISA“ (duomenys neskelbtini).
V. U. nuteistas už tai, kad laikė ir realizavo techninę įrangą ir kitokias priemones tiesiogiai skirtas ir pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ir jų dalims gaminti bei tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti ir pagamino 2 netikras elektronines mokėjimo priemones. Jis, 2010 m. kovo mėn., tikslus laikas ir vieta tyrimo metu nenustatyti, susitarė su A. B., kurio atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas, dėl susitikimo Klaipėdoje ir techninės įrangos, skirtos elektroninėms mokėjimo priemonėms gaminti, pardavimo ir tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2010 m. kovo 27 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, pagal susitarimą su A. B., prie parduotuvės „RIMI“, esančios (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, susitiko su A. B., M. Š. ir D. B., kurie atvyko, automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir į susitikimo vietą atnešė parduodamą techninę įrangą, tiesiogiai skirtą netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ir tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti, tai yra: iškiliosios spaudos ženklų išmušėją, įspaudėją (emboseris) „Guangfu G7-A“, skirtą plastikinių kortelių personalizavimui, plastikinių kortelių spausdintuvą Evolis Pebble, serija Nr. P51825242, skirtą kortelių apipavidalinimui, duomenų kortelių įrašymo įrenginį MSR206-3HL, skirtą ant kortelių esančių magnetinių juostelių kodavimui (informacijos įrašymui) ir nuskaitymui, kurių veikimą išbandė nuvykęs kartu su D. B., M. Š. ir A. B., pas jį (V. U.) į gyvenamas patalpas, (duomenys neskelbtini) Klaipėda. Tikrinant techninės įrangos, tiesiogiai skirtos netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ir tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti, veikimą V. U. kartu su D. B., M. Š. ir A. B., pagamino 2 netikras elektronines mokėjimo priemones: „Citibank VISA“ (duomenys neskelbtini) K. D. vardu ir „Citibank VISA“ (duomenys neskelbtini). Tai yra: pasinaudojo įspaudėju (emboseris) „Guangfu G7-A“, su kuriuo netikrose elektroninėse mokėjimo priemonėse įspaudė reljefinius užrašus, tai yra: ant vienos elektroninės mokėjimo priemonės „Citibank VISA“ numerį ,,(duomenys neskelbtini)“, kortelės galiojimo datą „(duomenys neskelbtini)“, vardą ir pavardę ,,K. D.“, o ant antros elektroninės mokėjimo priemonės „Citibank VISA“ numerį „(duomenys neskelbtini)“, virš kurio yra trys pavieniai įspausti skaitmenys „2“, korteles galiojimo datą „(duomenys neskelbtini)“ įspaudė ant numerio, vardo vietoje įspaudė ženklus ,,LQQQQQ“ ir duomenų kortelių įrašymo įrenginiu MSR206-3HL, magnetinių juostelių įrašus perkėlė nuo Hansa banko mokėjimo korteles „VISA ELECTRON“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos K. D. vardu, ant kortelių „citibank VISA“ (duomenys neskelbtini) K. D. vardu ir „Citibank VISA“ (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu išbandžius techninę įrangą ir pagaminus 2 netikras elektronines mokėjimo priemones V. U. pardavė M. Š., D. B. ir A. B., kurio atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas, už tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą techninę įrangą, tiesiogiai skirtą netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ir tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti, tai yra: iškiliosios spaudos ženklų išmušėją, įspaudėją (emboseris) „Guangfu G7-A“, plastikinių kortelių spausdintuvą Evolis Pebble, serija Nr. P51825242, duomenų kortelių įrašymo įrenginį MSR206-3HL ir pagamino 2 netikras elektronines mokėjimo priemones, tai yra: „Citibank VISA“ (duomenys neskelbtini) K. D. vardu ir „Citibank VISA“ (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Nuteistasis V. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį. Nurodo, jog su teismo nuosprendžiu nesutinka, kadangi yra nekaltas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Pasak apelianto, teismas neįsigilino į byloje esančius duomenis ir nesilaikė baudžiamojo proceso reikalavimų. Nors teismas padarė išvadą, jog jo parodymai nenuoseklūs, tačiau nuteistojo teigimu, jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su A. B. ir M. Š. trise nuėjo pas jį į namus, o teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad jam A. B. rodė įsigytą kortelių gaminimo aparatūrą, automobilio bagažinėje prie jo namų. Būtent todėl teismas ir padarė išvadą, kad jis pakeitė parodymus po to, kai sužinojo, jog 2010-05-12 specialisto išvadoje nustatyta, kad ant duomenų kortelių įrašymo įrenginio MSR206-3HL yra jo kairės rankos nykščio piršto pėdsakas, taip pat jo pirštų pėdsakai ant disko „USB to SERIAL“. Apelianto teigimu, faktiškai jis parodymų nekeitė, nes visi trys buvo prie jo namų ir jis automobilio bagažinėje apžiūrinėjo įsigytą kortelių gaminimo įrangą.
Be to, teismas padarė išvadą, kad M. Š. automobilyje ant kortelių gaminimo įrangos surasti M. Š. ir jo pirštų pėdsakai, kas neabejotinai įrodo, jog jis demonstravo, kaip veikia įranga ir dalyvavo gaminant banko korteles. Nuteistojo manymu, tai visiškai neįrodo, kad jis dalyvavo gaminant banko korteles. 2010-03-29 pas jį namuose buvo atlikta krata, neradus jokios banko kortelių gaminimo įrangos buvo paimtas procesorius „Astron Computers“. Iš 2010-04-14 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus procesorių „Astron Computers“, nerasta tyrimui reikšmingų failų. Tai reiškia, kad jo kompiuteryje nebuvo įdiegta programinė įranga, naudojama kortelių gamybai ir kompiuterio kietajame diske nebuvo saugomi banko kortelių duomenys. 2010-07-23 specialisto išvadoje nustatyta, kad tikėtina, jog magnetiniai takeliai tiriamosiose kortelėse Nr. 1, Nr. 3 yra įrašyti pateiktu tyrimui aparatu „MSR206-3HL“ s/n P51825242. Tikėtinas išvados teiginys, nereiškia, kad tikrai minėtu aparatu magnetiniai takeliai buvo įrašyti tiriamosiose kortelėse Nr. 1, Nr. 3. Šie faktai, apelianto įsitikinimu, patvirtina, kad jis negalėjo pagaminti 2 netikras elektronines mokėjimo priemones. Teismas teisingai pabrėžė, kad kaltinime nenurodyta, kokius konkrečiai veiksmus jis atliko gaminant kaltinime nurodytas banko korteles. Tai dar kartą patvirtina, kad jis nedalyvavo gaminant banko korteles.
Žemesnės instancijos teismas
Teigia, kad teismas vadovavosi faktiškai tik kaltinamųjų parodymais, nors jų parodymai yra prieštaringi. Be to, A. B. teismo posėdžiuose išvis nedalyvavo, todėl jis neturėjo galimybės užduoti jam reikiamus klausimus, o tai yra BPK pažeidimas. Todėl nuteistasis daro išvadą, kad neįrodyta, jog jis laikė ir realizavo 2 netikras elektronines mokėjimo priemones, nes jokių pėdsakų, kad techninė įranga, skirta elektroninėms mokėjimo priemonėms gaminti, buvo jo bute, nerasta. Byloje taip pat nėra jokių duomenų už kokią sumą ir kada jis realizavo techninę įrangą.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. Š. apeliaciniu skundu prašo atnaujinti įrodymų tyrimą: į teismo posėdį iškviesti specialistus, pateikusius 2010-07-23 išvadą ir apklausti juos, bei priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, jog apylinkės teismas netinkamai ištyrė baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nevertino ir neatsižvelgė į dalį įrodymų bei aplinkybių, patvirtinančių nusikalstamos veikos sudėties jo veiksmuose nebuvimą, ir tokiu būdu padarė esminių BPK pažeidimų. Pasak apelianto, teismas nuosprendį iš esmės grindė tik kaltinimui palankią, įrodymų dalimi, visiškai neatsižvelgdamas ir nevertindamas ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu tirtų įrodymų visumos, o palankius duomenis vertino netinkamai, tai yra nepalankiai kaltinamajam. Teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje tik vienas po kito išdėstė surinktus įrodymus byloje, tačiau nepateikė jokių išvadų ir motyvų kuris iš įrodymų patvirtina ar paneigia nusikalstamos veikos sudėties buvimą, nepateikė nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų.
Nuteistojo manymu, teismas priimdamas nuosprendį vadovavosi iš esmės vien tik prielaidomis, išvadomis, kurias padarė remdamasis visiškai neobjektyviais bylos duomenimis. Be to, jo parodymus teisme pateikė visiškai neteisingai, kas iš esmės iškraipė jo atliktų veiksmų eigą, tikslus ir pan.
Anot apelianto, teismas be jokio pagrindo teigia, kad „...tai, kad M. Š. minėtą įrangą įsigijo ir ją laikė, patvirtina 2010-03-27 apžiūros akto duomenys, jog automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje buvo rasta įranga skirta kortelėms gaminti bei kortelių ruošiniai, taip pat paties M. Š. parodymai, jog jis turėjo grynųjų pinigų ir papildomai vežėsi K. D. banko kortelę, jeigu jų pritrūktų perkamai įrangai įsigyti“. M. Š. manymu, tai, kad jo automobilyje buvo surasta įranga, visiškai neįrodo to fakto, kad ji priklausė jam ar kad jis ją buvo įsigijęs iš pardavėjo. Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisme jis nurodė, kad įrengimo jis nepirko, nes jis neveikė, o jį pasiėmė A. B., žadėdamas sutvarkyti taip, kad veiktų ir galima būtų naudoti pagal paskirtį t.y. gaminti nuolaidų korteles. Tai, kad jis su savimi turėjo pasiėmęs pinigų bei K. D. banko kortelę ketindamas atsiskaityti už perkamą daiktą, nepatvirtina to fakto, kad aparatą jis pirko. Nuteistojo įsitikinimu, šie duomenys tik parodo jo ketinimus, kurie taip ir liko neįgyvendinti. Tai yra nors jis ir ketino pirkti įrenginį gaminti nuolaidų korteles, tačiau įsitikinęs, kad jis neveikia, šių ketinimų atsisakė.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, jog įgijimas traktuotinas įvykusiu faktu tik tuomet, kai daiktas, kurį ketinama įsigyti, yra perduodamas įgijėjui, už jį yra sumokami pinigai ar atsiskaitoma kitais būdais. Nagrinėjamu atveju, jis nebuvo įgijęs turto, nebuvo už jį sumokėjęs pinigų, nes jis jam nebuvo reikalingas toks, koks buvo t. y. negalintis atlikti tų funkcijų, kurioms atlikti jam reikėjo įrenginio. Įrenginį pasiėmė D. B. ir jis pats planavo jį suremontuoti ir tik tuomet būtų buvusi kalba apie pirkimą. Tai, kad jis nebuvo įsigijęs įrenginio ir netapo faktiniu jo valdytoju bei savininku, patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurių teismas, nuteistojo nuomone, nepagrįstai nevertino ir jais nesirėmė. Tai yra liudytojo A. S. parodymais, liudytojas paaiškino, kad atvykus į Klaipėdą pirkti įrenginio nuolaidų kortelėms gaminti, pastarasis neveikė, todėl jis nutarė jo nepirkti. D. B. taip pat patvirtino jo parodymus apie tai, kad aparatas kortelėms gaminti neveikė, tačiau vis tiek buvo nuneštas į automobilio bagažinę. Kas ką kalbėjo dėl įgijimo jis teigė negirdėjęs, tačiau jo parodymai dėl įrenginio neveikimo patvirtina jo parodymus. Tačiau teismas į tai visiškai neatsižvelgė.
Bylos duomenys dėl jo tariamai padarytos nusikalstamos veikos yra prieštaringi, todėl remiantis tokiais įrodymais jo atžvilgiu negalėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pažymi, kad nors jo parodymai jau ikiteisminio tyrimo pradžioje iš esmės nesutapo su D. B. parodymais dalyje dėl įrangos įgijimo, be to ir dėl pačios įrangos paskirties, nes jis visada teigė, kad norėjo įsigyti nuolaidų kortelių spausdinimo įrenginį, tačiau šie esminiai prieštaravimai nebuvo šalinami tikslinant apklausas ar atliekant akistatas. Taip pat nebuvo pašalinti prieštaravimai byloje, dėl D. B., kadangi jo atžvilgiu byla buvo išskirta į atskirą bylą ir baigta baudžiamuoju įsakymu, tokiu būdu iš esmės pašalinant bet kokią galimybę išspręsti ginčytinus klausimus. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog D. B. yra nurodęs, jog būtent jis pirko įrenginį kortelių gamybai, nors faktinės aplinkybės rodo priešingai. Be to, D. B. apklausose nebuvo užfiksuotas ir dar vienas esminis momentas t.y., kad jis (M. Š.) ketino įsigyti įrenginį nuolaidų kortelių, o ne banko kortelių gamybai. Tačiau eliminavus D. B. iš bylos ir nepavykus jo kaip liudytojo apklausti teisme, šie klausimai nebuvo išnagrinėti, prieštaravimai pašalinti, tačiau teismas vis tiek tai traktavo ne teisiamojo naudai. Teismas D. B. neinformatyvius parodymus, vertindamas bendrame kontekste su kitais bylos duomenimis, kažkodėl vertino kaltinimo naudai, t.y. nors D. B. nei vienoje apklausoje nenurodė apie kokias korteles ėjo kalba, tačiau tai teismas traktavo kaip įrodymą, jog jam reikėjo aparato gaminti būtent banko korteles, o ne nuolaidų. Nors šio esminio klausimo neuždavė nei bylą tyręs pareigūnas, nei teismo įsakymą priėmęs teisėjas. Akivaizdu, kad D. B. parodymai turi ir turėjo esminę reikšmę vertinant jo kaltę tiek dalyje dėl įrenginio įgijimo ar neįgijimo, tiek dėl jo paskirties. Tačiau dėl to, kad D. B. buvo eliminuotas iš bylos, išaiškinti šių svarbių aplinkybių galimybė buvo prarasta.
Taigi teismas traktavo, jog įranga skirta būtent banko kortelių, o ne nuolaidų kortelių gamybai, tačiau byloje nebuvo paneigta galimybė su minėta įranga gaminti ir nuolaidų korteles. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas prašymas į teismo posėdį iškviesti specialistą, kuris atliko įrangos tyrimą, kad išaiškinti, ar su rasta aparatūra įmanoma gaminti ir nuolaidų korteles. Tačiau teismas šį prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, jog teismo nuomone, tokia galimybė yra. Šiuo metu nuosprendyje teismas akcentuoja konkrečią įrangos paskirtį - banko kortelių gamybą. Tokia teismo pozicijų kaita kelia abejones dėl nuoseklumo bylos nagrinėjimo procese. Todėl siekiant išsiaiškinti tai, ar su šia įranga galima gaminti nuolaidų korteles, tikslinga tyrimą byloje atnaujinti bei į posėdį iškviesti įrangą tyrusį specialistą.
Kiti duomenys, teismo manymu, patvirtinantys jo kaltę, yra nurodyta tai, jog jo automobilyje rasta kortelės su tradicinių banko mokėjimo kortelių ruošinių su „Citibank“, „Visa“, „Maestro“ užrašais. Tačiau, pasak nuteistojo, tai jo kaltės visiškai neįrodo. Kokie užrašai buvo ant kortelių, jis nematė ir nekreipė dėmesio į juos, kadangi jam tai nebuvo visiškai aktualu, nes nei pati įranga, nei šios kortelės jam nepriklausė, juos pasiėmė D. B. Be to, nors nuosprendyje teigiama, kad jis bendrininkavo suklastojant t. y. pagaminant netikras mokėjimo korteles, tačiau faktiškai jo veiksmų ar įtakos šiam procesui nebuvo. Tuo metu, kai D. B., D. B. bei pardavėjas bandė įrenginį, jis neturėdamas visiškai jokio supratimo apie tai, kokiu principu jis veikia, jis stebėjo jų atliekamus veiksmus. Tuo metu, kai kažkuris paprašė pavyzdžio, jis išsitraukė keletą kortelių, tame tarpe ir banko mokėjimo, iš kurių kažkuris iš bandžiusių asmenų, pasiėmė vieną. Pasak apelianto, jis tuo metu netgi nepastebėjo, kad paėmė banko mokėjimo kortelę, išduotą K. D. vardu. Ką su šia kortele minėti asmenys darė, jis nežino ir nesuprato. Kad tuo metu, kai kortelė buvo paimta iš jo ir ja naudojosi kiti asmenys, iš jos buvo nukopijuoti duomenys ir perkelti į kitą kortelę, to jis visiškai nesuprato ir negalėjo suprasti, kadangi, neturi jokio supratimo kaip įrenginys veikia ir kokius veiksmus su juo galima atlikti. Nesuprato, kad juo galima perkelti duomenis, juos nukopijavus iš vienos kortelės į kitą, todėl jis negali būti traukiamas atsakomybėn už šiuos veiksmus. M. Š. tvirtina, jog jo visišką nesuvokimą atliekamų veiksmų patvirtino ir D. B., kuris apklausiamas teismo posėdžio metu apie tai, kokie buvo M. Š. veiksmai tuo metu, kai buvo bandomas įrenginys pardavėjo bute, paaiškino, kad M. Š. atrodė, kad neturi jokio bendro supratimo apie įrenginį jo veikimą ir galimybes.
Apelianto teigimu, jo veiksmai bei tikslas buvo kitas, jis tik siekė įsigyti įrangą nuolaidų kortelėms gaminti, bei pateikė turėtas korteles kaip pavyzdžius, visiškai nesitikėdamas, kad iš pasirinktų kortelių bus paimta bei į netikrą kortelę perkelta K. D. kortelės informacija. Taigi nėra būtinojo nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės požymių, t.y. nusikalstamų veiksmų pobūdžio suvokimo bei siekio taip elgtis. Todėl nesant nusikaltimo sudėties požymių visumos, jo atžvilgiu negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už inkriminuotas veikas.
Atvykdamas į Klaipėdą, jis su savimi turėjo įmonės dokumentus, t.y. sąskaitas faktūras, kurias būtų užpildęs įgydamas įmonei turtą. Nors sumokėti už įrenginį jis planavo savo lėšomis, tačiau grįžęs būtų iš įmonės sąskaitos išsiėmęs grynus pinigus pagal pajamų išdavimo orderį ir tokiu būdu kompensavęs savas išlaidas. Tai, kad jis turėjo savo lagaminą su reikalingais dokumentais, sąskaitomis faktūromis, patvirtina jo automobilio apžiūra, kurios nuotraukose matosi jo lagaminas. Šios aplinkybės patvirtina jo tikslus, t.y. norą įsigyti įmonės reikmėms įrenginį.
Todėl, nuteistojo nuomone, teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, neteisingai vertino bylos duomenis, nepagrįstai atmetė jo poziciją patvirtinančius faktus, o rėmėsi tik prielaidomis, nepagrįstomis išvadomis apie tariamai nusikalstamus tikslus, be to neteisingai vertino nusikalstamos veikos sudėties požymius, nesiaiškino visų svarbių aplinkybių, visas tyrimo eigoje kilusias abejones vertino ne teisiamojo naudai, o priešingai, tuo pažeisdamas bendruosius įrodymų vertinimo principus.
Teismo posėdyje nuteistasis M. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Nuteistasis V. U. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų M. Š. ir V. U. apeliaciniai skundai atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistųjų apeliacinius skundus, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, sprendžia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.
Dėl M. Š. apeliacinio skundo
Nuteistasis pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 214 str. 1 d. Tvirtina, jog nuosprendis nepagrįstas, neteisėtas, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nevertino ir neatsižvelgė į dalį įrodymų bei aplinkybių, patvirtinančių nusikalstamos veikos sudėties jo veiksmuose nebuvimą, ir tokiu būdu padarė esminių BPK pažeidimų, todėl nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis. Taigi nuteistasis skunde tam tikrais teiginiais iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus, pateikdamas byloje surinktų duomenų subjektyvų vertinimą, kurį grindžia, jo nuomone, padarytais pažeidimais t. y. teismas rėmėsi tik prielaidomis, nepagrįstomis išvadomis apie tariamai nusikalstamus tikslus, be to neteisingai vertino nusikalstamos veikos sudėties požymius, nesiaiškino visų svarbių aplinkybių, visas tyrimo eigoje kilusias abejones vertino ne jo naudai, o priešingai, tuo pažeisdamas bendruosius įrodymų vertinimo principus.
Tačiau kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad sprendžiant M. Š. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo. M. Š. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 str. 1 d., pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.
Pažymėtina tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl nuteistojo M. Š. nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes apylinkės teismo sprendimas motyvuotas ir jame nėra esminių prieštaravimų. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu sutinka visiškai.
Ir nors nuteistasis savo apeliaciniame skunde neigia padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas apylinkės teismo nuosprendžiu, ir teigia, kad kortelių gaminimo įranga jam buvo reikalinga nuolaidų kortelių, o ne mokėjimo kortelių gamybai, tačiau bylos duomenys šią nuteistojo versiją paneigia.
Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nesivadovavo nuteistojo M. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir juos teisingai įvertino kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokią išvadą teisėjų kolegijai leidžia daryti tai, jog nuteistojo parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs nesutampantys tarpusavyje, be to nelogiški, todėl negali būti vertinami kaip patikimi. Nors M. Š. apeliaciniame skunde teigia, tai kad jo automobilyje buvo surasta įranga, visiškai neįrodo to fakto, kad ji priklausė jam, ar kad jis ją buvo įsigijęs iš pardavėjo, kadangi jis to įrengimo nepirko, nes jis neveikė, o jį pasiėmė A. B., žadėdamas sutvarkyti taip, kad veiktų ir galima būtų naudoti pagal paskirtį t. y. gaminti nuolaidų korteles, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos ikiteisminio tyrimo metu M. Š. tokių aplinkybių nenurodė. Priešingai, teigė, kad kai įranga buvo išbandyta, A. B. pardavėjui galimai sumokėjo 600 Lt, o dėl likusių pinigų su pardavėju buvo sutarta, kad įrangą jis t. y., M. Š. pasiims išbandyti į namus ir jei ji veiks tuomet sumokės pinigus. Teisiamojo posėdžio metu M. Š. jau vėl teigė, kad už įrangą nemokėjo, nes A. B. garantavo už jį, o įrenginį automobilyje vežėsi, nes norėjo parsivežęs namo išbandyti įrangą pats. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo M. Š. nurodomos skirtingos įvykio aplinkybės, jas vertinant visos bylos kontekste, suteikia pagrindą jo parodymus laikyti nepatikimais.
Ir nors nuteistasis kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį tvirtina, kad duomenys (tai, kad jis su savimi buvo pasiėmęs pinigų bei K. D. banko kortelę ketindamas atsiskaityti už perkamą daiktą), nepatvirtina to fakto, kad aparatą jis pirko, ir jo įsitikinimu, šie nustatyti duomenys tik parodo jo ketinimus, kurie taip ir liko neįgyvendinti, tai yra, kad jis nors ir ketino pirkti įrenginį gaminti nuolaidų korteles, tačiau įsitikinęs, kad jis neveikia, šių ketinimų atsisakė, tačiau tokie nuteistojo argumentai ne tik nenuoseklūs ir nepagrįsti, tačiau ir nelogiški. Visų pirma, visiškai nelogiški nuteistojo teiginiai, kad jis atsisakė pirkti įrenginį, nes jis neveikė, kadangi minėtas įrenginys, kaip patvirtino ir pats nuteistasis M. Š. ir D. B. buvo išmėgintas dar Klaipėdoje V. U. namuose ir svarbiausia, kad šis įrenginys buvo rastas būtent nuteistojo M. Š. automobilyje. Jei laikyti patikimais šiuos nuteistojo parodymus, kad įrenginys neveikė, todėl jis atsisakė jį pirkti, tuomet kolegijai visiškai neaišku, kokiu tikslu kortelių gaminimo įranga vis dėlto buvo gabenama ir rasta būtent apelianto automobilyje. Be to, M. Š. automobilio bagažinėje buvo rasti ir kortelių ruošiniai, ir priešingai nei teigia nuteistasis, rastos kortelės buvo ne nuolaidų, o tradicinės banko mokėjimo kortelės, ant, kurių užrašyta „Citibank, „Visa“, „Maestro“ ir kt. Visa tai neabejotinai patvirtina nuteistojo tyčios kryptingumą t. y. įsigyti techninę įrangą, tiesiogiai skirtą ir pritaikytą netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ir jų dalims gaminti bei tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.
Tai, kad apeliantas M. Š. įgijo ir laikė techninę įrangą bei kitokias priemones būtent tiesiogiai skirtas ir pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ir jų dalims gaminti bei tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti ir pagamino 2 netikras elektronines mokėjimo priemones patvirtina ir tai, kad jis turėdamas išankstinę tyčią, sąmoningai vežėsi ir savo draugės K. D. banko kortelę, kuria davė įrangos bandymams ir kurios duomenys buvo panaudoti, taigi tokiu būdu kartu su D. B., V. U. ir A. B., M. Š. pagamino dvi netikras mokėjimo korteles. Visiškai pritartina apylinkės teismo pozicijai, jog jeigu nuteistasis M. Š. būtų turėjęs tikslą, kaip jis teigia, įsigyti nuolaidų kortelių gamybos įrangą, jos bandymui, jis būtų ir pateikęs bet kokią nuolaidų kortelę, o ne banko mokėjimo kortelę ir nebūtų pagaminęs 2 netikras elektronines mokėjimo priemones, tai yra: Citibank VISA“ (duomenys neskelbtini) K. D. vardu ir „Citibank VISA“ (duomenys neskelbtini).
Kad M. Š. vairuojamame automobilyje rasta įranga yra skirta būtent mokėjimo kortelių gamybai patvirtina 2010-06-11 specialisto išvada Nr. 11-1494 (10) dėl elektroninių mokėjimo priemonių ir techninės įrangos tyrimo, kurioje konstatuota, jog iškilusios spaudos ženklų išmušėjas, įspaudėjas (emboseris) „Guangu G7-A“, skirtas plastikinių kortelių personalizavimui. Plastikinių kortelių spausdintuvas „Evolis Pebble“ su laidais, skirtas kortelių apipavidalinimui. Skaitytuvas „MSR 206“ su laidais, skirtas ant kortelių, esančių magnetinių juostelių kodavimui (informacijos įrašymui) ir nuskaitymui. Taip pat šioje išvadoje konstatuota, jog didelė tikimybė, kad į tirti pateiktas plastikines korteles, pažymėtas Nr. 1 – Nr. 4 reljefiniai užrašai įspausti tirti pateiktu emboseriu „Guangfu G7-A“, bei 2010-07-23 specialisto išvada Nr. 11-1705 (10),11-1874 (10), kurioje konstatuota, kad įrenginys „MSR206-3HL“ skirtas informacijai skaityti/įrašyti ISO 7811 formatu į plastikinės kortelės magnetinę juostelę. Įrenginys „Evolis Pebble 3“ skirtas plastikinių kortelių spausdinimui ir ženklinimui termosublimaciniu būdu. Taip pat šioje išvadoje nustatyta, kad tikėtina, jog magnetiniai takeliai tiriamosiose kortelėse Nr. 1, Nr. 3 yra įrašyti pateiktu tyrimui aparatu „MSR206-3HL“ s/n P51825242. Be to, konstatuota, kad kortelės pažymėtos Nr. 1 ir Nr. 3 yra padirbtos mokėjimo priemonės. Tyrimui pateiktoje kortelėje Nr. 7 averse esantys skaičiai „5131“ yra išspausdinti termosublimaciniu būdu, tyrimui pateiktu spausdintuvu „Evolis Pebble 3“ s/n P51825242.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti specialistų išvadomis, kuriose padarytos išvados atitinka bylos medžiagą, tarpusavyje neprieštarauja, atliktos kvalifikuotų specialistų.
Nuteistasis ginčydamas kaltę, savo nekaltumą grindžia ir tuo, kad byloje esanti specialisto išvada neįrodo jo kaltės, kadangi byloje nebuvo paneigta galimybė su minėta įranga gaminti ir nuolaidų korteles. Pasak nuteistojo, teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas prašymas į teismo posėdį iškviesti specialistą, kuris atliko įrangos tyrimą, kad išaiškinti, ar su rasta aparatūra įmanoma gaminti ir nuolaidų korteles, tačiau teismas šį prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, jog teismo nuomone, tokia galimybė yra. Apeliacinės instancijos teismas tenkino šį nuteistojo prašymą ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausė specialistą Audrį Deringą, kuris parodė, jog šia įranga papildomai galima gaminti ir nuolaidų korteles termosublimacijos būdu. Tačiau kolegija sprendžia, jog ta aplinkybė, kad šia įranga papildomai galima gaminti ir nuolaidų korteles, konkrečioje situacijoje, priešingai nei mano M. Š., nepaneigia pastarojo veiksmų neteisėtumo BK 214 straipsnio prasme. Byloje nustatytos aplinkybės, pagrįstai teismui leido nuteistojo veiksmus vertinti, kaip nusikalstamus pagal BK 214 str.1 d.
Apeliantas skunde taip pat akcentuoja tai, kad nebuvo pašalinti prieštaravimai byloje, dėl D. B., kadangi jo atžvilgiu byla buvo išskirta į atskirą bylą ir baigta baudžiamuoju įsakymu, tokiu būdu iš esmės pašalinant bet kokią galimybę išspręsti ginčytinus klausimus. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį, į tai, jog eliminavus D. B. iš bylos ir nepavykus jo kaip liudytojo apklausti teisme, šie klausimai nebuvo išnagrinėti, prieštaravimai pašalinti, tačiau teismas vis tiek tai traktavo ne jo naudai. Teismas D. B. neinformatyvius parodymus, vertindamas bendrame kontekste su kitais bylos duomenimis, kažkodėl vertino kaltinimo naudai, t. y. nors D. B. nei vienoje apklausoje nenurodė apie kokias korteles ėjo kalba, tačiau tai teismas traktavo kaip įrodymą, jog jam reikėjo aparato gaminti būtent banko korteles, o ne nuolaidų. Atsakant į šiuos apeliacinio skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šio asmenų parodymais nesirėmė nustatydamas faktines bylos aplinkybes. Teismas rėmėsi įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu, o D. B. parodymams teismas neskyrė ypatingo dėmesio grindžiant nuteistojo kaltę.
Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių tam, kad apklausti liudytoją D. B., tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos to padaryti nepavyko dėl objektyvių priežasčių. Atkreipiamas dėmesys, kad buvo kreiptasi į prokuratūrą, pakartotinai pavedant prokurorui organizuoti liudytojo A. B. buvimo vietos nustatymą. Buvo nustatyta, kad liudytojas A. B. yra išvykęs į Didžiąją Britaniją. Pirmosios instancijos teismas kreipėsi teisiniu pagalbos prašymu dėl teismo procesinių dokumentų įteikimo liudytojui, jog užtikrinti šio asmens dalyvavimą teismo posėdyje, tačiau šios priemonės buvo nerezultatyvios. Apeliacinės instancijos teismas atlikęs įrodymų tyrimą taip pat bandė apklausti šį liudytoją, tačiau to padaryti nepavyko. Taigi apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, laiko nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai neapklausęs šio asmens teisme, pažeidė kaltinamojo teisę į gynybą ir teisingą procesą. Būtina pažymėti ir tai, jog teisme tiesiogiai neapklausto vieno liudytojo parodymai nebuvo vieninteliai apelianto nuteisimo pagrindai.
Pažymėtina, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį nuteistojo atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas priešingai nei teigia apeliantas, rėmėsi visais aptartais, apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtais ir nuosprendyje aptartais duomenimis, t. y. liudytojų parodymais, apžiūros protokolu, specialisto išvadomis ir kita rašytine bylos medžiaga, t. y. apylinkės teismas grįsdamas nuteistojo kaltę rėmėsi ištirtų ir išnagrinėtų duomenų visuma, kuri bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.
Byloje surinktų įrodymų, nusikalstamų veikų sudėties (objektyvinė – nuteistojo veiksmai ir subjektyvinė pusė – kaltė, tyčia) analizė nuosprendyje yra pakankama, o tai, jog nuteistasis deklaratyviai teigia, jog jo veiksmuose nėra būtinojo nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės požymių, t. y. nusikalstamų veiksmų pobūdžio suvokimo bei siekio taip elgtis, atvirkščiai nei teigia apeliantas, kolegijos nuomone, neleidžia daryti išvados, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties požymių.
Iš aukščiau aptartų nuteistojo M. Š. parodymų bei apeliacinio skundo argumentų matyti, jog nuteistasis kategoriškai neigia jo veiksmuose buvus tyčią darant nusikalstamą veiką, tačiau tokiais jo parodymais ir jo teikiama versija, kad nesuprato savo atliekamų veiksmų pavojingumo, apeliacinis instancijos teismas netiki.
Vien tai, kad nuteistasis M. Š. nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais. Taigi, remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog M. Š. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą ir jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetu, bei teisingai M. Š. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 214 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų nenustatė.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nepaneigia M. Š. kaltės ir nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nuosprendį vertinti kitaip.
Dėl V. U. apeliacinio skundo
Nuteistasis V. U. apeliaciniame skunde taip pat ginčija savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 214 str. 1 d. padarymo, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad jo kaltė padarius šį nusikaltimą yra įrodyta. Be to, teismas vadovavosi faktiškai tik kaltinamųjų parodymais, nors jų parodymai yra prieštaringi.
Nors apeliantas V. U. neigia, jog laikė ir realizavo techninę įrangą ir kitokias priemones tiesiogiai skirtas ir pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ir jų dalims gaminti bei tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti ir pagamino 2 netikras elektronines mokėjimo priemones, tačiau jo tokį aiškinimą teisėjų kolegija vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad sprendžiant V. U. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo. V. U. kaltė, padarius jo ginčijamą nusikalstamą veiką, pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.
Nuteistojo V. U. apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kuriais jis neigia savo kaltę, paneigia iš dalies kito nuteistojo M. Š. parodymai, D. B., A. S. parodymai, kurie vienu ar kitu aspektu patvirtina tą faktą, kad įrenginys buvo demonstruojamas būtent nuteistojo V. U. bute, M. Š. patvirtino, kad įrangos pademonstravimui buvo panaudota K. D. vardu išduota banko kortelė, 2010-05-12 specialisto išvada Nr. 315, kurioje konstatuota, kad ant duomenų kortelių įrašymo įrenginio MSR206-3HL yra V. U. kairės rankos nykščio piršto pėdsakas, ant disko su užrašu „USB TO SERIAL“, kuriame yra programinė įranga skirta darbui su įrenginiu „MSR206-3HL“ rasto kartu su kortelių gaminimo įranga taip pat yra jo kairės rankos bevardžio ir didžiojo pirštų pėdsakai.
Taigi nors nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad nedalyvavo gaminant netikras banko korteles, tačiau tokius jo teiginius paneigia ant M. Š. automobilyje buvusios kortelių gaminimo įrangos surasti V. U. pirštų pėdsakai, kas akivaizdžiai patvirtiną faktą, jog nuteistasis demonstravo, kaip veikia įranga ir dalyvavo gaminant banko korteles. Sutiktina su apylinkės teismo pozicija, kad nors kaltinime ir nenurodyta, kokius konkrečius veiksmus atliko V. U. gaminant kaltinime nurodytas banko korteles, tačiau atsižvelgiant į tai, jog banko kortelių gaminimo įrangą realizavo būtent jis, banko kortelių gaminimas vyko jo namuose, jam demonstruojant šį procesą, taip pat įvertinus tai, kad nustatyta, jog būtent V. U. namuose įjungė kortelių gaminimo įrangą, taip paruošdamas ją netikros kortelės pagaminimui, laikytina, kad jo dalyvavimas netikro mokėjimo instrumento gaminimo procese yra neabejotinai įrodytas.
Apeliacinio skundo motyvai, kad teismas nepagrįstai vadovavosi vien nenuosekliais kitų nuteistųjų parodymais atmestini. Iš tiesų, byloje yra nemažai vienų kitiems prieštaraujančių duomenų t. y. nuteistųjų parodymų, tačiau teismas visus bylos įrodymus ištyrė, įvertino jų visetą bei kiekvieną atskirai ir rėmėsi tik tais, kurie papildė vieni kitus, atitiko objektyvius rašytinius duomenis, o prieštaringus, nenuoseklius parodymus pagrįstai atmetė kaip neteisingus, prieštaraujančius neabejotiniems faktams. Tarp jų ir paties nuteistojo V. U. parodymus. V. U. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nenuoseklius parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu jis apskritai parodė, kad jokios kortelių gaminimo įrangos, jis neturėjo, niekam jos pirkti nesiūlė, ir apie tai nieko nežino. Teisiamojo posėdžio metu jau teigė, kad A. B. automobilio bagažinėje demonstravo kortelių gaminimo įrangą, tačiau jis nesakė, kur ir iš ko jis ją įsigijo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tokius nenuoseklius nuteistojo parodymus padarė išvadą, kad V. U. parodymus pakeitė po to, kai sužinojo, jog 2010-05-12 specialisto išvadoje Nr. 315 yra nustatyta, kad ant duomenų kortelių įrašymo įrenginio yra jo pirštų pėdsakai. Apygardos teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka su tokia teismo išvada ir atmeta nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kad jis parodymų nekeitė. Apylinkės teismas apelianto V. U. parodymais turėjo pagrindo netikėti, nes jo parodymai nepatvirtinti jokiais byloje esančiais įrodymais, o priešingai – jie paneigti, todėl jo parodymus pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vertino kritiškai kaip neteisingus ir jais nesivadovavo, o laikė juos siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Nors byloje nėra duomenų už kokią sumą buvo realizuota techninė įranga, tačiau tai nepaneigia nuteistojo kaltės. Byloje pakanka duomenų teigti, kad V. U. veiksmai atitiko jam inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, jo veika pagal BK 214 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.
Nuteistasis iš esmės ginčija ir 2010-07-23 specialisto išvadą, kurioje konstatuota, kad tikėtina, jog magnetiniai takeliai tiriamose kortelėse Nr. 1. Nr. 3 yra įrašyti pateiktu tyrimui aparatu „MSR206-3HL“ s/n P51825242. Pasak apelianto, tikėtinas išvados teiginys, nereiškia, jog tikrai minėtu aparatu magnetiniai takeliai buvo įrašyti tiriamosiose kortelėse. Šie nuteistojo skundo argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti, kadangi nors specialisto išvada yra tikėtina, tačiau ji yra logiška ir pagrįsta, todėl teismas ja remtis galėjo visiškai, be to ją patvirtina ir kiti bylos duomenys.
Apeliacinio skundo argumentai susiję su tuo, jog teismo posėdyje nedalyvavo A. B., yra atsakyti anksčiau aptariant M. Š. apeliacinį skundą, todėl iš naujo nebekartojami.
Įvertinęs prieš tai išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl V. U. kaltės, ir, remdamasi šių duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina nuteistojo V. U. kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 str. 1 d. Dėl paminėtų aplinkybių tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas atmestinas.
Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ar keisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistųjų M. Š. ir V. U. apeliacinius skundus atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.