- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-30
- Bylos Nr.
- ATP-933-348/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00268-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. D. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarimo J. D. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2015 m. gegužės 21 d. 9.38 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje kelio važiuojamojoje dalyje trukdė eismui bei vykdomiems kelio kasinėjimo darbams, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pasitraukti nuo kelio važiuojamosios dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 31 d. nutarimu J. D. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 str. 2 d. ir paskyrė 90 Eur dydžio baudą.
Šalies argumentai
J. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015-07-31 nutarimą ir bylą nutraukti.
Skunde nurodo, kad teismas pilnai neištyrė ir neobjektyviai vertino įrodymus ir padarė materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus, pažeidė LR Konstitucijos 23 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos ir formuojamos šios kategorijos bylose praktikos, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos dėl teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Apeliantas kategoriškai nesutinka su teismo išvada, kad naudodamas savo nuosavybę - žemės sklypus pagal jų paskirtį ir teisinį statusą savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d.
Apylinkės teismas skundžiamame nutarime visiškai nepasisakė apie Nekilnojamojo turto registro duomenis, t.y. Alytaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. vasario 17 d. sprendimus Nr. 38-3413 ir Nr. 38-3414 nuosavybės teisių atkūrimas į nuosavybės teisėmis valdytą 1,07 ir 2,11 ha žemės plotą atitinka įregistruotą 1,07 ir 2,11 ha plotą; kad žemės patikėjimo teisės nebeturi nei Valstybė, nei savivaldybė, nėra žemės priklausinių iš kito registro, kad nenustatyta jokių servitutų, kad žemės sklypai yra nepadalinti, kad (duomenys neskelbtini)s gatvė, kaip nekilnojamasis daiktas (nei kaip žemės sklypas, nei kaip statinys) Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota. Iš šių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvė, kaip inžinerinis statinys (Kelių įstatymas 2 straipsnis) Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka nesuformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas ir neįrašyta į Nekilnojamojo turto registrą. Taip pat apeliantas pažymi, kad Kelių įstatymo 2 str. 10 p. nurodyta, kas gali būti kelio savininkas, tai valstybė, savivaldybė, juridiniai ar fiziniai asmenys, kuriems kelias priklauso nuosavybės teise. Šiuo konkrečiu atveju (duomenys neskelbtini) gatvė nuosavybės teise niekam nepriklauso. Teismas neturėjo teisinių argumentų Druskininkų savivaldybę įvardinti kelio ((duomenys neskelbtini) g.) savininku, nes jai nepriklauso (nesuteikta ir dokumentaliai teisiškai neįforminta) nuosavybės teisė, o be to, įstatymas numato ir kitus kelio savininkus, bet tam, kad jais taptų, būtina turėti nuosavybės teisę įregistruotą Nekilnojamojo turto registre. Be to, pagal žemės sklypų kadastriniais matavimais suformuotą ir įregistruotą teisinį statusą viešo kelio (nuo 2009 m. (duomenys neskelbtini) gatvė) užimta žemė yra įskaityta į sugrąžintinų žemės sklypų bendrą plotą (1,07 ir 2,11 ha) ir teigti, kad iš jų bendro ploto išminusuota 0,02 ir 0,03 ha plotas, teisiškai ir pagal natūrą yra neteisinga ir nelogiška.
Apelianto įsitikinimu buvo netikslinga laikyti 2013 m. vasario 7 d. Druskininkų m. apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-28-314/2013 galutiniu teisiniu teiginiu, kad grąžinant 1,07 ha ploto ir 2,11 ha ploto žemės sklypus kadastro Nr. 3878/0006:149 ir Nr. 3878/0006:297 natūra buvo neįskaičiuota į grąžinamų žemės sklypų plotą, nes ši byla aukščiausiu lygiu nebuvo išnagrinėta galutinai.
Skundo autoriaus nuomone, teismas neįvertino to fakto, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius 2015 m. gegužės 4 d. sutikimas Nr. 50ST-(14.50.5)-45 tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai (62b.l.) yra neteisėtas ir turintis tikslą apgaulės būdu, ignoruojant įstatymus ir valstybės suteiktas teises, pataikauti Druskininkų savivaldybei ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateisinant jų neteisėtus veiksmus privačioje žemėje. Tokie veiksmai yra baudžiami pagal įstatymą, nes jie yra pagrindas žalai (nusavinti 0,02 ir 0,03 ha privačios žemės) atsirasti tretiesiems asmenims. Taip pat nenurodyta kokiai institucijai išduotas sutikimas. Bendro naudojimo susisiekimo komunikacijų projektavimo ir kapitalinio remonto vieta nurodyta Druskininkų miestas, bet ne Druskininkų savivaldybė, (duomenys neskelbtini) teritorija (įvardintos (duomenys neskelbtini) gatvės - viešo kelio viena dalis randasi Druskininkų miesto teritorijoje, o kita - Druskininkų sav., (duomenys neskelbtini)Pats sutikimas abstraktus ir iš jo neaišku, ar jis išduotas tik projektavimo darbams, ar ir projektavimo bei kapitalinio remonto darbams. Nelogiška suprojektuoti (duomenys neskelbtini) gatvę ir pagal projektą užbaigus jos statybą, iškart kapitališkai remontuoti, net neįregistravus Nekilnojamojo turto registre. Valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, aplamai negalima jokia statyba. Be to, valstybinės žemės sklypų formavimą ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja pati Nacionalinė žemės tarnyba ir tik viešai apsvarsčius Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, patvirtintus žemės sklypų formavimo projektus. Byloje pateikta topografinė medžiaga nėra teisinis dokumentas, bet tik pagalbinė medžiaga žemės sklypų planų sudarymui. Teismas neišreikalavo nei žemės reformos žemėtvarkos projekto, nei specialiojo, nei detaliojo plano iš Teritorijų planavimo duomenų registro, duomenų banko (Teritorijų planavimo įstatymas 28 str., 29 str.).
Apeliantas pažymi, kad (duomenys neskelbtini), kaip nekilnojamasis daiktas (nei kaip žemės sklypas, nei kaip statinys) nėra kadastriniais matavimais suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota (2011-01-28 Nr. (1.1.7.)s-372 VĮ Registrų centro pažyma dėl (duomenys neskelbtini)).
Apelianto nuomone, išdėstyti faktai pagrįsti įstatymais ir dokumentais pilnai įrodo, kad nėra teisinio pagrindo viešą kelią (duomenys neskelbtini) g.) laikyti teisės objektu. Tai tik faktas, kad likęs paprastas įvažinėtas (nesuformuotas ir neįteisintas, be nuosavybės teisės) senas kaimo kelias be teisinio statuso ir niekam nesuteiktų daiktinių teisių į jį, teisių juo naudotis, o jo paskirtis - tik privažiuoti prie atskirų nuosavybės objektų , o jo užimta žemė sugrąžinta teisėtiems savininkams, kaip išlikęs nekilnojamasis turtas, kartu su kadastriniais matavimais suformuotais ir įteisintiems žemės sklypais. Tai patvirtina dar ir tai, kad jam nenustatytas kelio servitutas (CK 4.117 - 4.120 straipsniai). Kadangi faktiniu keliu ((duomenys neskelbtini) g.) niekam nesuteikta teisė juo naudotis (važiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis, eiti ar varyti gyvulius), o jo Konstitucinė teisė tai leisti ar neleisti per nuosavą valdą (žemės įstatymas 41 straipsnis 14 d.), nes nuosavybė yra neliečiama (Konstitucijos 23 straipsnis), todėl nėra teisinio pagrindo ir aplinkybių teigti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 187 str. 2 d.
Atsiliepimas
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato viršininkas atsiliepime į J. D. apeliacinį skundą nurodo, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015-07-31 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
J. D. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliaciniame skunde J. D. kritikuodamas pirmosios instancijos atliktą įrodymų vertinimą, ginčija kaltę padarius ATPK 187 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą .
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas J. D., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl J. D. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Apylinkės teismas skundžiamą nutarimą grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus, su kuriais visiškai sutinka ir apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas.
Šiame kontekste pažymima, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde J. D. neneigė aplinkybių susijusių su policijos pareigūnų atvykimu, jų reikalavimų netrukdyti atlikti kasimo darbus nevykdymo, tačiau jis yra įsitikinęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai negalėjo atlikti jokių kasinėjimo darbų, nes ten yra jam nuosavybės teisė priklausantis žemės sklypas. Be to, apelianto įsitikinimu, (duomenys neskelbtini) g., esanti Druskininkų sav., kaip nekilnojamasis daiktas (nei kaip žemės sklypas, nei kaip statinys) nėra kadastriniais matavimais suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teisme ir apeliaciniame skunde apelianto keliami teiginiai yra motyvuotai paneigta skundžiamame nutarime. Apeliantas nenurodė jokių naujų argumentų, kurių nebūtų įvertinęs apylinkės teismas, ar kurie sudarytų pagrindą pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtus įrodymus vertinti iš naujo.
Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutarimą pagrįstai atsižvelgė į 2013 m. vasario 7 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-28-314/2013, nes šis sprendimas yra įsiteisėjęs, jo nepakeitė ir apeliacinės instancijos teismas. Iš minėto sprendimo matyti, kad buvo nustatyta, jog tarp J. D. valdomų žemės sklypų esančios (duomenys neskelbtini) gatvės plotas, kuris viename sklype sudarė 0,02 ha, kitame 0,03 ha, buvo išminusuotas iš A. J. ir A. D. grąžintino žemės ploto. Esant šioms aplinkybėms (duomenys neskelbtini) gatvė esanti tarp J. D. valdomų žemės sklypų yra Druskininkų savivaldybės viešasis vietinės reikšmės kelias (gatvė). Nors minėta (duomenys neskelbtini) gatvė nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tačiau ši aplinkybė nepanaikina J. D. atsakomybės dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Kaip jau buvo minėta ši gatvė ar kelias nėra J. D. nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad J. D. (duomenys neskelbtini) gatvėje kelio važiuojamojoje dalyje trukdė eismui bei vykdomiems kelio kasinėjimo darbams, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pasitraukti nuo kelio važiuojamosios dalies.
Apeliantas skunde mini Lietuvos A. T. nutartį ir akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą turėjo priimti atsižvelgęs į minėta teismo praktiką. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime yra konstatavęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šiuo atveju nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra analogiškos, nes šioje byloje nesprendžiamas servituto nustatymo klausimas. Be to, apeliantas skunde nurodė ir ne tokį Lietuvos A. T. bylos numerį.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 187 str. 2 d. numatytą pažeidimą, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti J. D. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.