Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, - Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK, atstovui, išnagrinėjęs

B. D., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, pensininkės, ištekėjusios, neteistos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūnas – Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas P. B. 2008 m. lapkričio 17 d. B. D. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d. (vaiko teisių pažeidimas) už tai, kad B. D. 2008 m. rugsėjo 22 d. ryte, apie 9⁰⁰ val., išsivežė į Vilniaus mieste vykusį susitikimą nepilnamečius N. F., gimusią (duomenys neskelbtini), ir L. K., gimusį (duomenys neskelbtini), kuomet šie nepilnamečiai turėjo būti (duomenys neskelbtini) mokykloje vyksiančiose pamokose. Tuo B. D. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 34 str. 1 d. nuostatas (vaiko teisės į mokslą).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. D. teismo posėdžio metu neprisipažino įvykužiusi jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo ir paaiškino, kad ji daug metų yra išdirbusi mokykloje ir bendravusi su vaikais, yra „Moterų klubo“ narė, todėl negalėjo atsisakyti padėti ir pasirūpinti V. G. vaikais, kadangi vaikų teisių apsaugos skyrius jiems visiškai nepadeda. Vaikai patys dažnai ateidavo pas ją ir prašydavo pagalbos. Pažeidimo padarymo dieną į Vilnių važiavo savo reikalais į redakciją, kartu važiavo jos vyras A. K., L. G. ir du nepilnamečiai vaikai – L. K. ir N. F. Prieš tai su V. K. buvo kalbėjusi, kad turi giminaitę gydytoją, kuriai galėtų parodyti L. K., todėl pati susitarė su vaikų gydytoja A. K. dėl jo priėmimo. Kadangi tą dieną vykstant į Vilnių, automobilyje buvo laisvų vietų, paėmė kartu vykti ir L. K. N. F. keletą kartų jos buvo prašiusi pagalbos dėl tėvo namo susigrąžinimo, taip pat prašė nuvežti pas Vaiko teisių apsaugos kontrolierę R. Š., todėl, vykdami į Vilnių, ją taip pat pasiėmė kartu. Su nepilnametės motina V. G. apie dukters kelionę į Vilnių nekalbėjo, kadangi ši vaikais visiškai nesirūpino. Dėl vienos dienos praleistų pamokų mokykloje su N. F. nesikalbėjo, kadangi, galvojo, jog mergaitei suteikė galimybę pamatyti sostinę, kitas įžymias vietas ir tai jai buvo tikra istorijos pamoka. Dėl tokio savo elgesio nesijaučia kalta, mergaitė jai buvo dėkinga už tai, kiek daug tos kelionės metu ji pamatė. Niekuomet neįtakojo vaikų, kad šie nelankytų mokyklos, pati liepė jiems lankyti mokyklą, tačiau vaikai patys kategoriškai atsisakė lankyti mokyklą iki kol jiems neatiduos tėvo namelio. Veždama vaikus į Vilnių nepagalvojo, jog daro teisės pažeidimą, norėjo padėti, pripažįsta, kad formaliai gal ir pažeidė įstatymą.

Liudytojas L. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad prisimena išvyką į Vilnių, tačiau kokia tiksliai tuo metu buvo diena, nurodyti negali. Pas daktarę A. K. važiavo mamos sutikimu, pirmą kartą. B. D. pasakė, jog važiuos į Vilnių, todėl mama jos paprašė, kad paskambintų daktarei ir susitartų dėl jo vizito. Kartu važiavo N. F., B. D. vyras A. K. ir dar vienas vyras, kurio vardo ir pavardės nežino. B. D. jo važiuoti neįkalbinėjo, ji važiavo savo reikalais, o mamos paprašyta nuvežė pas daktarę ir jį. Tą dieną, kuomet važiavo į Vilnių, jis sirgo ir turėjo atleidimą nuo pamokų. Kelionės metu bendravo su N. F., ji pati prašėsi nuvežti pas R. Š., kadangi tuo metu nelabai sutarė su savo mama. Ji jam nesakė, ar klausė mamos leidimo išvykai į Vilnių.

Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta B. D. ir charakterizuoja ją kaip labai gerą žmogų, kuris jos šeimai labai padėjo. Ji niekuomet nedaro blogos įtakos vaikui, pataria tik gerais patarimais, daug padeda finansiškai ir be jo atlygio. Į Vilnių sūnus važiavo jos sutikimu, apie tai ji žinojo. B. D. turi daug pažįstamų, todėl ir tarpininkavo sūnaus susitikimui su daktare. Kadangi sūnus L. yra ligotas, o B. D. prasitarė, kad turi pažįstamą daktarę Vilniuje, paprašė nuvežti pas ją sūnų. L. grįžo į namus tą pačią dieną, iš daktarės parsivežė vaistų receptus. Kai sūnus važiavo į Vilnių, turėjo daktarės išrašytą pažymėjimą dėl atleidimo nuo mokyklos. Byloje esantį pasiaiškinimą ją privertė parašyti vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos, grasindamos, kad ji gali būti nubausta 2000 litų bauda.

Liudytoja S. M. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje socialine pedagoge ir labai gerai pažįsta L. K. bei N. F. L. šiuo metu tebesimoko (duomenys neskelbtini) mokykloje, o N. nebesimoko. Pamena, kad 2008 m. rugsėjo mėnesį šie vaikai buvo išėję iš namų, pasistatę palapines ir tokiu būdu protestavo, nors tuo metu turėjo būti pamokose. Pagal teismui pateiktus dokumentus matyti, kad rugsėjo 22 d. L. K. tikrai buvo pamokose, o N. F. pagal dokumentus dalyvavo ne visose pamokose. Galimas dalykas, kad kai kurie mokytojai nepažymėjo žurnale, kad N. nėra pamokose. Ji kiekvieną dieną pildo vaikų, kuriems teikiamas nemokamas maitinimas, žurnalą ir kiekvieną rytą patikrina atvykusius vaikus. Iš šio žurnalo matyti, kad tą dieną N. F. pamokose nebuvo. Dar prieš vaikams išvykstant į Vilnių, ji su seniūnijos socialine darbuotoja R. S. buvo nuvykusios pas V. G. į namus spręsti iškilusių problemų dėl vaikų protesto, tačiau namuose vaikų nerado. N. F. ir G. F. rado palapinėje, kuri buvo pastatyta netoli B. D. namų. Kadangi buvo pamokų metas, vaikų klausė, kodėl jie ne pamokose, iš jų paėmė paaiškinimus. B. D. sakė, kad leidžia vaikams eiti į mokyklą, tačiau jie patys sprendžia, kaip elgtis.

Liudytoja R. S. parodė, kad ji dirba L. seniūnijoje socialine darbuotoja. Jai žinomi įvykiai, kai vaikai 2008 m. rugsėjo 22 d. buvo B. D. sodyboje pasistatę palapinę, kadangi gavę iš Vaikų teisių apsaugos skyriaus tokią informaciją ji su seniūnu ir mokyklos socialine pedagoge S. M. buvo nuvykę į vietą ir prie palapinės rado N. F. bei G. F. Buvo pirmadienis, iki pietų, apie 10 val., mokykloje vyko pamokos ir vaikai turėjo jose dalyvauti. Pamena, kad kažkuris iš vaikų sirguliavo, slogavo, todėl bandė gražiai kalbėtis ir sakyti, kad reikalinga medikų apžiūra, jog vaikai eitų į namus, jog jie privalo lankyti pamokas. N. F. blaškėsi, tačiau įtakota brolio G. F. pasiliko prie palapinės ir nei į namus, nei į mokyklą nėjo. Su B. D. kalbėtis tą kartą neteko, tik po to, girdėjo, kad ji vežė vaikus į Vilnių prie Seimo rūmų ir B. D. liepė vaikams sakyti, kad jie prašytų, jog grąžintų jiems tėvelio namą. Ji tai sužinojau iš pačios N. F., kuri jai pasakė, kad B. D. juos vežė į Vilnių ir liepė jiems mitinguoti. Su mama ši išvyka tikrai nebuvo derinta. Ji apie tai nežinojo.

Liudytojas G. F. parodė, kad jis prisimena tą įvykį, kai jo sesuo N. F. kartu su B. D. važiavo į Vilnių pas R. Š. Tąkart jie A. K. paprašė, kad jis juos nuvežtų į Vilnių, nes jie su seserimi norėjo eiti pas R. Š., kad ji padėtų atgauti jiems priklausantį namą ir dar, kad mama negertų. Tą dieną, kai N. važiavo į Vilnių, pamokos mokykloje vyko, bet ji nėjo. B. D. jiems liepdavo eiti į mokyklą, tačiau jie patys nėjo, nes taip nusprendė norėdami, kad jiems grąžintų namus. B. D. jiems nieko blogo nėra padariusi, ji rūpinasi jų šeima.

Liudytoja V. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos dukra N. F. į Vilnių važiavo jos sutikimu, ji apie tai žinojo. Iš vakaro dukra buvo užsiminusi, kad važiuos su B. D. į Vilnių pas R. Š. dėl tėvo namo susigrąžinimo. Dukrai dėl išvykos neprieštaravo, kadangi nematė tame nieko blogo. Dėl praleistų pamokų tą dieną nepagalvojo, manė, kad vienos dienos praleistos pamokos nepakenks vaiko mokymuisi. Bylos tyrimo metu vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnams nurodė priešingas šio incidento aplinkybes, kadangi pirminių apklausų metu pareigūnų jai buvo nurodyta taip rašyti. Jokių pretenzijų dėl dukros išvežimo į Vilnių niekam neturėjo, neturi ir nereiškia.

Liudytoja N. F. paaiškino, kad kažkur prieš du metus, mėnesio ir dienos nepamena, kartu su B. D., jos vyru A. K., L. K. bei dar vienu vyru iš Pakruojo, kurio vardo ir pavardės nežino, važiavo į Vilnių. Tai buvo darbo diena, tą dieną reikėjo eiti į mokyklą, tačiau ji į mokyklą nėjo. Iš namų išvyko apie 9 val. Į Vilnių važiavo savo noru, nes norėjo susitikti su vaiko teisių kontroliere R. Š., kurios norėjo paprašyti, kad ji padėtų susigrąžinti po tėvo mirties likusį namą, kuriuo naudojosi R. K.. Su kontroliere buvo susitikusi. B. D. neliepė važiuoti į Vilnių, čia ji taip nusprendė su broliu. Mamai apie išvyką nieko nesakė. Jei nebūtų važiavusi į Vilnių, į mokyklą vis tiek nebūtų ėjusi. Tuo metu ji su broliu piketavo prie namų, buvo pasistatę palapinę ir mokyklą nėjo, nes buvo nusprendę į mokyklą neiti, kol jiems nebus grąžintas namas. B. D. juos ragino eiti į mokyklą. B. D. jai yra daug kuo padėjusi, jai jokių pretenzijų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 181³ straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką ir užtraukia įspėjimą arba baudą iki vieno šimto litų. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 34 straipsnio 1 dalis numato, kad vaikas turi teisę į mokslą, kuris ugdytų jo bendrą kultūrinį išprusimą, intelektą, sugebėjimus, pažiūras, dorovinę bei socialinę atsakomybę, sudarytų sąlygas asmenybei vystytis. To paties įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad mokslas vaikams iki 16 metų yra privalomas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinis teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Nustatydami administracinį teisės pažeidimą, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija (šiuo atveju apylinkės teismas) galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. 1 d. yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. 1 d. yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esme Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. 1 d. prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Tai yra svarbi asmens, kaltinamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija.

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. P 581893 turinio matyti, kad B. D. yra kaltinama padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d., - 2008 m. rugsėjo 22 d. ryte, apie 9⁰⁰ val., išsivežė į Vilniaus mieste vykusį susitikimą nepilnamečius N. F., gimusią (duomenys neskelbtini), ir L. K., gimusį (duomenys neskelbtini), kuomet šie nepilnamečiai turėjo būti (duomenys neskelbtini) mokykloje vyksiančiose pamokose.

Byloje yra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. D. galėjo pažeisti nepilnamečių N. F., gimusios (duomenys neskelbtini), ir L. K., gimusio (duomenys neskelbtini), teises (b.l. 6-7, 12, 20-25, 32, 35-36, 126-137), tačiau tokios veikos, kuri nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. P 581893, B. D. neįvykdė. Neabejotinai nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 22 d. nepilnametis L. K. buvo pamokose (duomenys neskelbtini) mokykloje (b.l. 101, 147-148, liudytojos S. M. parodymai), o nepilnametė N. F. tą dieną buvo Pakruojo rajone, B. kaime, palapinėje, kur ją matė seniūnas G. P. bei seniūnijos socialinės darbuotojos (b.l. 24, liudytojos R. S. parodymai). Kadangi L. K. ir N. F. 2008 m. rugsėjo 22 d. buvo Pakruojo rajone, B. D. negalėjo jų tuo pačiu metu išvežti į Vilnių. Byloje yra duomenų, kad B. D. buvo išsivežusi nepilnamečius L. K. ir N. F. į Vilnių ir lankėsi pas Vaiko teisių apsaugos kontrolierę R. Š., tačiau tai buvo ne 2008 m. rugsėjo 22 d., o kitą dieną (galimai 2008 m. rugsėjo 29 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 284 straipsnio 2 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą pažeidimą. Tačiau ši teisės norma nesudaro galimybės teismui savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką galima perkvalifikuoti veiką tuomet, jei administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta teisės pažeidimo, į kurį asmens veika perkvalifikuojama, esmė ir ji nereikalauja papildomo tyrimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad „teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai ... teisės pažeidimo, sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių. Grąžindamas administracinio teisės pažeidimo bylą, apylinkės teismas priima motyvuotą nutartį, kurioje nurodo nustatytus trūkumus, trukdančius nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teisme“ (Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p.). Nagrinėjamu atveju, bylos nagrinėjimo metu nustačius aukščiau paminėtus esminius protokolo trūkumus (netiksliai nurodytos B. D. inkriminuojamo teisės pažeidimo faktinės aplinkybės), atitinkama teismo nutartis nepriimtina ir byla negrąžintina protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti, kadangi B. D. naujai suformulavus kaltinimą administracinio teisės pažeidimo padarymu (iš byloje esančių faktinių duomenų matyti, kad pažeidimas galėjo būti įvykdytas 2008 m. rugsėjo mėnesį), administracinio teisės pažeidimo bylos teisena iš naujo negalėtų būti pradėta, o pradėtoji turėtų būti nutraukta, kadangi iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo jau būtų pasibaigęs Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas. Kuomet šis terminas yra pasibaigęs, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimas. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 straipsnyje numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo.

Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnyje numatyti imperatyvūs pagrindai, kada administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Šio straipsnio 1 punkte numatytas vienas iš pagrindų – kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Kadangi iš šiame nutarime išdėstytų duomenų (įrodymų) matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. D. neįvykdė jai administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. P 581893 inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d., nurodytu laiku, tai yra jos veikoje nėra šio administracinio teisės pažeidimo įvykio, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena B. D. atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 284 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėjas

nutaria:

B. D., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-216-744/2010 m. nutraukti, nesant pažeidėjos veikoje jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 181³ str. 1 d., įvykio.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.