Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (Radviliškio rūmų) 2019 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (už veiką, padarytą 2019 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje) 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (už veiką, padarytą 2019 m. spalio mėnesio pabaigoje) 1 metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (už veiką, padarytą 2019 m. spalio 23 d.) 1 metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2019 m. spalio 23 d. veika) ir 145 straipsnio 1 dalį subendrintos bausmių apėmimo būdu ir Ž. M. paskirta subendrinta – 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, subendrinta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (veikos padarytos 2019 m. rugsėjo ir spalio mėn. pabaigoje) ir Ž. M. paskirta subendrinta – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir Ž. M. paskirta galutinė sumažinta – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 4 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, Ž. M. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2019 m. spalio 25 d., t. y. 2 (dvi) paros bei suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 25 d. iki nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2019 m. lapkričio 4 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

7. Teismo posėdyje nuteistojo Ž. M. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. M. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

8. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, apeliantą pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (veika, padaryta 2019 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje), 140 straipsnio 2 dalyje (veika, padaryta 2019 m. spalio mėnesio pabaigoje), 140 straipsnio 2 dalyje (veika, padaryta 2019 m. spalio 23 d.) ir 145 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tik prašo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti arba pritaikius BK 38 ir 40 straipsnių nuostatas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, įpareigojant jį lankytis pas psichologus, įsidarbinti, ar jo atžvilgiu taikyti intensyvią priežiūrą, be to, prašo leisti jam bausmę atlikti (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (duomenys neskelbtini), todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 ir 40 straipsnius

9. BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali teismo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu ar valstybės institucijos atstovu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms išvardytoms sąlygoms gali būti sprendžiamas klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 38 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą, kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą. Kaip matyti, BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyti du būtinieji kriterijai, t. y.: 1) formalusis – asmuo turi būti padaręs atitinkamą nusikalstamą veiką, jis turi prisipažinti padaręs ją, savu noru atlyginti (pašalinti) padarytą žalą arba susitarti dėl jos atlyginimo (pašalinimo) ir turi susitaikyti su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu; 2) vertinamasis – teismas turi nuspręsti, kad yra pagrindas manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų.

10. Surinkti duomenys baudžiamojoje byloje įrodo, kad Ž. M. savo kaltę padarius 4 nesunkius tyčinius nusikaltimus pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikaltimus Ž. M. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji S. M. baudžiamojoje byloje nepateikė civilinio ieškinio, apklausiama ikiteisminiame tyrime ir apylinkės teisme parodė, kad jai žala nėra padaryta. Nors apylinkės teisme nuteistojo gynėjas nurodė, kad nuteistasis atsiprašė nukentėjusiosios (b. l. 148), tačiau toks atsiprašymas nelaikytinas susitaikymu su nukentėjusiąja. Be to, nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo apklausų metu prašė nusikalstamas veikas padariusį asmenį nubausti įstatymo nustatyta tvarka, ją apklausus apylinkės teisme taip pat nenurodė, kad būtų susitaikiusi su kaltininku. Taigi, nenustatyta, kad apeliantas būtų įvykdęs BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą būtinąją sąlygą.

11. Kita sąlyga, kuriai esant galima atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniui, yra pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokias sąlygas gali sudaryti surinkta medžiaga apie visas bylos aplinkybes, liudijančias, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, duomenys apie nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusiojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

12. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad Ž. M. yra 3 kartus baustas administracine tvarka, net 2 kartus už tyčinį turto sužalojimą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ straipsnis) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išdaužiant nukentėjusiosios namo langų stiklus (b. l. 107-109). Ž. M. yra teistas net 22 kartus už įvairias nusikalstamas veikas (vieną kartą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 6 kartus pagal BK 140 straipsnio 2 dalį), naujas nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė nepraėjus (duomenys neskelbtini) po jo paleidimo iš pataisos įstaigos atlikus bausmę (duomenys neskelbtini) (b. l. 110-133), niekur nedirba (b. l. 106). Šie duomenys neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jis nesistengia gyventi dorai, paisyti visuomenėje priimtinų elgesio normų bei rodo, kad jis reikiamų išvadų dėl savo visuomenei pavojingo elgesio nėra padaręs. Esant šioms aplinkybėms aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

13. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, konstatuojama, kad nenustatytos visos BK 38 straipsnyje nurodytos sąlygos nuteistąjį Ž. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

14. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys bylose 2K-239/2008, 2K-31/2010; 2K-51/2010; 2K-84/2010 ir kt.). Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą, kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą.

15. Kaip jau minėta anksčiau, iš bylos duomenų visumos matyti, kad nagrinėjamu atveju nėra visų BK 40 straipsnio 1-2 dalyse numatytų sąlygų nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra nei paties nuteistojo, nei kitų asmenų rašytinio prašymo nuteistąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės bei jį perduoti kitų asmenų atsakomybei pagal laidavimą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės ir BK 75 straipsnio taikymo

16. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

17. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

18. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK 145 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

19. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Ž. M. padarė keturis nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 140 straipsnio 2 dalis (3 nusikalstamos veikos), 145 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Jis yra teistas 22 kartus, iš jų 7 kartus teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, teistumas neišnykęs, naujas nusikalstamas veikas padarė nepraėjus (duomenys neskelbtini) nuo jo paleidimo iš pataisos įstaigos (b. l. 110-133), taip pat du kartus baustas administracine tvarka už turto sužalojimą ir kitus administracinius teisės pažeidimus/nusižengimus (b. l. 107-109). Iš asmens duomenų matyti, kad jis yra (duomenys neskelbtini), augina (duomenys neskelbtini) vaikus, registruotas Užimtumo tarnyboje, nedirba (b. l. 106). Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad Ž. M. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai dėl jų gailėjosi, šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją taip pat atsižvelgė nustatydamas skirtinos bausmės dydį. Apylinkės teismas nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2019 m. spalio 23 d., 19.56 val. nuteistajam nustatytas 2,09 promilių girtumas) ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (b. l. 15). Ž. M., kaip minėta, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, teistas 22 kartus, iš jų 7 kartus teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai, teistumas neišnykęs, todėl, įvertinus jo asmenybę, netikslinga būtų jam skirti viešuosius darbus (taikyta, bausmė buvo pakeista į areštą), baudą (taikyta), areštą (ne kartą taikyta) ar laisvės apribojimą (taikyta vieną kartą), nes paskyrus jam švelnesnę negu laisvės atėmimas bausmę nebus pasiekti bausmės tikslai. Be to, nuteistajam vieną kartą taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tris kartus taikyta amnestija, du kartus jis buvo paleistas lygtinai. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirta aiškiai per griežta bausmės rūšis.

20. Ž. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (veika, padaryta 2019 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, veika, padaryta 2019 m. spalio mėnesio pabaigoje ir veika, padaryta 2019 m. spalio 23 d.) – 9 mėnesiai, 1 metai, 1 metai, yra mažesnės už straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (1 metai 1 mėnesis 15 dienų). Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė – 9 mėnesiai, taip pat yra švelnesnė už straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (1 metai 1 mėnesis 15 dienų). Paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis, 4 dalimi 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, pagrįstai subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais ir Ž. M. paskirta subendrinta – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė Ž. M. paskirta 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas Ž. M. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. spalio 23 d. iki nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2019 m. lapkričio 4 d.

21. Atsižvelgus į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į nuteistojo asmenybę, t. y. į tai, kad jis 22 kartus teistas, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, padarė nusikaltimus žmonių sveikatai ir nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei, naujas nusikalstamas veikas padarė nepraėjus (duomenys neskelbtini) nuo jo paleidimo iš pataisos įstaigos, nekeičia savo gyvenimo būdo, bei į tai, kad nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, daroma išvada, kad Ž. M. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bei paskirta galutinė bausmė visiškai atitinka bausmių skyrimo pagrindus ir nėra aiškiai per griežtos.

22. Pažymėtina, kad nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino ir nuoširdžiai dėl jų gailėjosi, apylinkės teismo jau buvo įvertinta pripažįstant ją atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei galutinę bausmę sumažinant vienu trečdaliu.

23. Kitos nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jam yra (duomenys neskelbtini) metai, jis augina (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus, nori dirbti, sumokėti antstoliams, teikti išlaikymą savo vaikams. Šios nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pagrindas lengvinti ar sunkinti jo baudžiamąją atsakomybę.

24. Teisėjų kolegija pažymi, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, įskaitant ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimu, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

25. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo jam taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnį).

26. BK 75 straipsnio 1 dalyje (2017 m. spalio 6 d. straipsnio redakcija) įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015)

27. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu Ž. M. nuteistas už 4 nesunkių nusikaltimų padarymą, jam paskirta galutinė, sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams, todėl yra BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyti formalūs šio straipsnio taikymo pagrindai. Tačiau, kaip minėta, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą taip pat būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe. Ž. M. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 22 kartus. Nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, tai rodo, kad jokios teigiamos įtakos nuteistojo Ž. M. elgesiui švelnesnės bausmės nedaro. Visa tai leidžia spręsti, jog toks nuteistojo elgesys yra ne atsitiktinio pobūdžio, tačiau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška. Be to, noras dirbti, išlaikyti vaikus, sumokėti antstoliams nuo nusikalstamų veikų nesustabdė, nors neabejotinai jam buvo žinoma, kokios gresia pasekmės. Visa tai rodo, kad jis padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo nesupranta, kritiškai savo elgesio nevertina, todėl sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to nuteistojo prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas netenkinamas.

28. Kadangi nuteistojo prašymai jam taikyti BK 38, 40 ir 75 straipsnių nuostatas yra netenkinami, nuteistojo apeliaciniame skunde prašomų skirti įpareigojimų klausimai paliekami nenagrinėti.

29. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. M. prašo aukštesnės instancijos teismo jam leisti laisvės atėmimo bausmę atlikti (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (duomenys neskelbtini).

30. Pagal BK 50 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 65 straipsnyje nustatyta, kad „į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą“.

31. Taigi, pagal galiojančią tvarką konkrečią pataisos įstaigą nustato ne teismas, o nuteistojo kardomojo kalinimo vietos administracija, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo prašymo leisti jam laisvės atėmimo bausmę atlikti jo pasirinktuose pataisos namuose nėra pagrindo.

32. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Ž. M. apeliacinį skundą atmesti.