Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-11-17 · Administracinė byla Nr. I-4668-821/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-17
Bylos Nr.
I-4668-821/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02568-2017-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Iveta Pelienė
Pareiškėjas
Ž. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1Pirmosios instancijos teismo nutartis
Administracinė byla Nr. I-4668-821/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02568-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, dalyvaujant pareiškėjui Ž. K., atsakovo atstovui Aigerdui Skroliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu (I tomo b. l. 1–2, 12) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba), 3 570 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Skunde nurodo, kad nuo 2014 m. iki skundo padavimo dienos (2017-07-24) buvo konvojuojamas (iš viso 102 paras) maršrutais Šiaulių tardymo izoliatorius (toliau – Šiaulių TI), Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Panevėžio AVPK), Kauno tardymo izoliatorius (toliau – Kauno TI), Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – Lukiškių TI-K) bei Marijampolės pataisos namai (toliau – Marijampolės PN) kankinančiomis sąlygomis. Teigia, kad etapavimo metu konvojaus pareigūnai jį žemino, tyčiojosi, atlikdami kratas, demonstravo kovinius ginklus, gąsdino. Techniškai netvarkingais konvojavimo automobiliais, kurių plotas apie 2 kv. m, vienu metu pervežami 8–10 asmenų su asmeniniais daiktai, todėl dėl vietos trūkumo tirpdavo kojos, šalo galūnės, trūko oro. Automobiliuose nebuvo ventiliacijos, šildymo sistemos konvojuojamiems asmenims. Į konvojuojamų asmenų minėtus nusiskundimus pareigūnai nekreipė dėmesio. Pareiškėjas taip pat teigia, kad etapavimo metu patyrė nežmoniškas kančias, didžiulę moralinę, psichologinę žalą, garbės ir orumo pažeminimą, dėl ko šiuo metu nuolat jaučia baimę, apatiją, naktimis sapnuoja košmarus, pareigūnų žiaurų elgesį. Patirtą neturtinę žalą kildina iš Viešojo saugumo tarnybos veiksmų, kuri neužtikrino tinkamų konvojavimo sąlygų, ir įvertina 3 570 Eur (po 35 Eur už parą).

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos, su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat taikyti ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimams iki 2014-07-20. Atsiliepime į skundą (I tomo b. l. 16–23) nurodo, kad pareiškėjas planinio konvojaus maršrutais Vilnius–Marijampolė–Kybartai–Kaunas buvo konvojuotas 6 kartus, Kaunas–Marijampolė–Vilnius–Pravieniškės–Kaunas 3 kartus, Kaunas–Panevėžys–Šiauliai–Panevėžys–Kaunas 1 kartą, Vilnius–Klaipėda–Vilnius 11 kartų, Vilnius–Marijampolė–Vilnius 6 kartus. Viešojo saugumo tarnyba iki 2015-01-02 nekonvojavo asmenų į Panevėžio AVPK. Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos specialiosios transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui vykdyti, pervežamų konvojuojamųjų skaičius neviršijo transporto priemonių registracijos liudijimuose nurodytų sėdimų vietų skaičiaus, naudotuose automobiliuose įrengtos ventiliacijos ir šildymo sistemos. Prieš pradedant konvojavimą, konvojus patikrino specialiųjų automobilių būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo.

Pažymi, kad Viešojo saugumo tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais ir autobusais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai.

Visas tarnybinis transportas, tame tarpe ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Viešojo saugumo tarnybos specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, turi aukščiau išvardintus dokumentus. Paminėti dokumentai išduoti Lietuvos Respublikos valstybės vardu.

Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims.

Konvojavimo taisyklėse nenustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti.

Viešojo saugumo tarnyba paaiškina, kad išnagrinėjus tarnybinę dokumentaciją nebuvo nustatyta, kad konvojavimo metu dėl blogų sąlygų pareiškėjas būtų kreipęsis į konvojaus pareigūnus.

Pažymi, kad užtikrina, jog specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius – tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras konvojuotinų asmenų skaičius viršija leistiną ribą, skiriamos papildomos transporto priemonės. Tokiu būdu užtikrinamas tiek bendras asmenų pervežimas, tiek izoliacija pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius), arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje.

Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojavimo metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu, konvojaus viršininkas apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žiniaraštyje. Pervežant konvojuojamuosius specialiomis transporto priemonėmis Viešojo saugumo tarnybos konvojaus pareigūnai užkardo bet kokį pastebėtą režimo pažeidimą. Pastebėję režimo pažeidimą pareiškėjas apie tai privalėjo informuoti konvojaus pareigūnus. Prieš pradedant konvojavimą, konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotųjų patikrina specialiojo transporto būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti. Apie tai atliekamas įrašas konvojaus dokumentuose. Viešojo saugumo tarnyba neturi duomenų, kad pareigūnai konvojavimo metu pažeidė nurodyto teisės akto reikalavimus. Pareiškėjas į Viešojo saugumo tarnybą su skundais ir prašymais nesikreipė.

Atkreipia dėmesį į tai, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos pareiškėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) pareiškėjui Civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme. Pareiškėjas, jausdamas neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, galėjo suvokti, jog jo teisės yra pažeidžiamos, todėl galėjo realizuoti savo teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, remdamasis jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k o n statuoja:

Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų konvojavimo sąlygų nuo 2014 m. iki skundo padavimo dienos (2017-07-24) (toliau – ir ginčo laikotarpis). Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A671–575/2015 ir kt.).

Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę. CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Dėl to, tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.). Pažymėtina, kad klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A52–858/2015).

Šioje byloje svarbu ir tai, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl galimai netinkamų etapavimo sąlygų, atlyginimo taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas 3 m. ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per 3 m. terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261–1798/2013).

Iš byloje esančių duomenų (I tomo b. l. 24–178) nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo konvojuotas dvidešimt septynis kartus, t. y. 2014-08-07, 2014-08-11–2014-08-12, 2014-08-18–2014-08-19, 2014-08-20–2014-08-21, 2014-08-26, 2015-05-07, 2015-05-11–2015-05-12, 2015-07-14, 2015-07-15–2015-07-16, 2015-07-16–2015-07-17, 2015-07-21, 2016- 02-25, 2016-03-03–2016-03-04, 2016-03-07–2016-03-08, 2016-03-10, 2016-03-17, 2016- 03-22–2016-03-23, 2016-03-24–2016-03-25, 2016-03-31, 2017-01-09, 2017-01-10–2017- 01-11, 2017-01-12, 2017-03-24, 2017-03-30, 2017-03-31, 2017-04-04, 2017-04-06 ir tam tikrą etapą vyko šiais planiniais konvojaus maršrutais: Vilnius–Marijampolė–Vilnius, Vilnius–Klaipėda–Vilnius, Kaunas–Marijampolė–Kybartai–Kaunas, Kaunas–Marijampolė–Vilnius–Pravieniškės–Kaunas, Kaunas–Marijampolė–Vilnius–Kaunas, Kaunas–Panevėžys–Šiauliai–Panevėžys–Kaunas Konvojavimui nurodytais planiniais maršrutais buvo naudotos transporto priemonės Iveco Eurocargo, Mercedes Benz, Volkswagen Crafter, kurių valstybiniai numeriai: DOK714, GND472, EDL152, EFS561, EFS559, EDL150, FUF254, AHG175, EDL149, AHG184, FUV253, FUV254, EFS558.

CK 1.127 str. 1 d. įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo.

Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, sprendžia, kad yra akivaizdu, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus žinojo arba turėjo žinoti bei suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, kadangi pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl etapavimo, neatitinkančio teisės normų reikalavimų, jis patyrė didelius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, tapo apatiškas, jautė baimę, naktimis sapnavo košmarus.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2017 m. liepos 24 d. (I tomo b. l. 6) ir prašo priteisti galimai patirtą neturtinę žalą nuo 2014 m., tačiau iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjo pirmas etapavimas 2014 metais įvyko 2014-08-07, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas senaties termino nepraleido.

Pareiškėjo teigimu, konvojavimo sąlygos buvo netinkamos. Etapavimas atliekamas perpildytais konvojaus automobiliais, kuriuose nėra šildymo sistemos konvojuojamiems asmenims, ventiliacijos, neužtikrinama tinkama temperatūra.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Lietuvos Respublikoje asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“.

Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiame transporte konvojuojamųjų skaičius neturi būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Iš byloje esančių Kelionės žiniaraščių ir Konvojuojamųjų asmenų sąrašų (I tomo b. l. 24–178) matyti, kad pareiškėjo konvojavimo metu konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų skaičius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus pareiškėjo skundo teiginiai, kad transporto priemonės buvo perpildytos, trūko vietos ne tik konvojuojamiems asmenims, bet ir daiktams susidėti, atmestini kaip nepagrįsti.

Konvojavimo taisyklių 146.3–146.4. punktuose nustatyta, kad specialios paskirties transporto priemonėse turi būti tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), įrengta šildymo sistema, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas turi būti ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Iš byloje esančių Transporto priemonių kėbulo kamerų, skirtų konvojuojamųjų pervežimui schemų (I tomo b. l. 106, 110, 113, 121, 145, 148, 151, 154, 157, 160, 163, 166, 169, 172) matyti, kad visuose automobilių kamerose įrengtos sėdimos vietos, kiekvienoje kėbulo kameroje yra vėdinimo liukai, apšvietimas, įrengtos šildymo sistemos, atsarginiai išėjimai. Transporto priemonės atitinka techninius reikalavimus, atliekama kasmetinė jų techninė apžiūra (I tomo b. l. 108, 112, 115, 123, 147, 150, 153, 156, 159, 162, 165, 168, 171, 174). Pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus atliktus dirbtinio apšvietimo, ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolus (I tomo b. l. 105, 109, 116–120, 175–178) transporto priemonių apšvietimo, vėdinimo sistemos našumo rodikliai atitinka Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte nustatytus reikalavimus. Kelionės žiniaraščiuose jokių pastabų dėl galimai netinkamų konvojavimo sąlygų, konvojaus darbuotojų elgesio, higienos reikalavimų pažeidimų, konvojuojamų asmenų nusiskundimų nėra.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialios paskirties konvojavimui pritaikytose transporto priemonėmis. Viešojo saugumo tarnyba paaiškino, kad priimant konvojuojamuosius konvojavimui kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose ar teritorinių policijos įstaigų areštinėse, Viešojo saugumo tarnybos konvojaus pareigūnai, vadovaudamiesi Konvojavimo taisyklių VIII skirsnio nuostatomis, o tarnybos metu turimus ginklus nenaudoja kaip bauginimo priemonės. Pareiškėjas skundų dėl Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų netinkamo elgesio nei konvojavimo metu, nei vėliau neteikė, todėl teismas neturi pagrindo abejoti Viešojo saugumo tarnybos paaiškinimais.

Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu konvojuojant pareiškėją į paskirties punktus buvo laikytasi visų Konvojavimo taisyklių reikalavimų, užtikrintas saugus jo transportavimas, kuris buvo vykdomas specialiai tam pritaikytu transportu, o konvojavimo sąlygos visiškai atitiko Konvojavimo taisyklių reikalavimus. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo Ž. K. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Iveta Pelienė