- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-28
- Bylos Nr.
- eII-102-949/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00014-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rima Gudienė
- Pareiškėjas
- D. P.
- Kategorijos
suinteresuotiems asmenims pareiškėjui D. P. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei A. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. P. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24236050274) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato veiklos skyriaus (toliau – Institucija) tyrėja R. K. 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimu nutraukė (nepradėjo) administracinio nusižengimo bylos teisenos (ROIK: 24236050274), vadovaudamasi ANK 565-1 straipsnio (aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima) 1 dalies 1 punktu, kadangi tyrimo metu nesurinkta duomenų apie tai, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje, dėl savavaldžiavimo. Taip pat tyrimo metu negauta duomenų apie tai, kad automobiliai Land Rover Discovery, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Mini John Cooper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl dėl minėtų automobilių statymo, jų savininkų atžvilgiu nepradėjo administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 417 straipsnį. Taip pat tyrimo metu objektyvių duomenų apie galimai padarytus ar daromus teisės pažeidimus nesurinkta, todėl sprendimas dėl pareiškėjo pripažinimo nukentėjusiuoju nepriimtas, nesant tam teisinio pagrindo.
Nutarime nurodyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariate 2024-03-13 užregistruotas D. P. pareiškimas (ROIK 0124000148523), pagal kurį pradėta administracinio nusižengimo teisena (ROIK 24236050274) pagal ANK 518 straipsnį dėl savavaldžiavimo. Pareiškime nurodyta, kad nesilaikoma pirkimo-pardavimo sutartyje numatyto 4.9 punkto, ties korpusais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvusių pravažiavimų yra įrengti pakeliami užraktai ir įrengtos automobilių stovėjimo vietos, kas apsunkina judėjimą. Dėl minėto įvykio (ROIK 0124000148523), 2024-03-16 buvo gauti dar du D. P. pareiškimai (ROIK 0124000156250, 0124000156273), kuriuose pateikti kaip įrodymai, kad užblokuotas pravažiavimas, vaizdo įrašai. 2024-03-17 gautas dar vienas D. P. pareiškimas, kuriame nurodytos ankstesniuose pareiškimuose išdėstytos aplinkybės, tik patikslinta dėl nelegalaus automobilių stovėjimo vietų, t. y. (duomenys neskelbtini) įrengtos automobilių stovėjimo vietos, pažymėtos Nr. 23 ir 24, o (duomenys neskelbtini) įrengtos automobilių stovėjimo vietos, pažymėtos Nr. 19 ir 25. Automobilių stovėjimo vietos įrengtos ant pravažiavimų, kuriais pagal 2010-12-21 notarinę sutartį D. P. turi teisę naudotis. Pateikė automobilių judėjimo schemą. Prašo išsiaiškinti asmenį, kuris nelegaliai įrengė automobilių stovėjimo vietas. Nurodyta, kad D. P. padaryta 10 000 eurų turtinė žala. Prie administracinio nusižengimo medžiagos taip pat pateikti rašyti el. laiškai tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek policijos pareigūnams, tačiau laiškuose pateikta informacija kartojasi. El. paštu gautos nuotraukos, kuriose D. P. manymu, automobiliai Land Rover Discovery, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Mini John Cooper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė KET pažeidimus, statydami juos neleistinose vietoje. Pareiškimo tyrimo metu susisiekus telefonu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore A. S. ji paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruoja visus namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), taip pat ir korpusą (duomenys neskelbtini), kas buvo patvirtinta ir 2024-06-07 gautame el. laiške iš (duomenys neskelbtini). Ten esančios automobilių stovėjimo vietos priklauso butų savininkams, kurių asmens duomenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi. Kas galėjo įsirengti automobilių statymo vietose Nr. 19 ir Nr. 25 metalinius kelio užtvarus, A. S. nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. paštu pateikė 2020 metų skenuotą automobilių stovėjimo planą, kuriame nurodyta, kad prie (duomenys neskelbtini) namo yra pažymėtos automobilių stovėjimo vietos 25 ir 19, kaip ir prie (duomenys neskelbtini) - 24 ir 23. Pateiktame plane įvairios korekcijos rašikliu, tačiau, ar planas suderintas ir patvirtintas, duomenų nėra. Taip pat el. laiške UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškino, kad planas skenuotas 2020-09-24. Planas buvo rastas archyve prie skenuotų dokumentų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorės kompiuteryje. Kokiais tikslais jis buvo nuskenuotas, įstaigai nėra žinoma, o žmogus, kuris pateikė planą, yra miręs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, aikštelės dalis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jie stovėjimo vietas Nr. 19 ir 25 pardavinėjo. Dėl detalesnės informacijos, susijusios su automobilio stovėjimo vietomis Nr. 19, 25, gavimo buvo siųstas paklausimas el. paštu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakymas negautas. Administracinio nusižengimo tyrimo metu telefonu susisiekus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. R. paaiškino, kad jam priklauso (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) požeminės aikštelės korpusai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). A. R. paaiškino, kad korpuse (duomenys neskelbtini) įrengė rezervuotas vietas, kurios yra žymimos baltos spalvos lentele su Nr. 23 ir Nr. 24 ant pravažiavimo, kad niekas nestatytų šiose vietose automobilių, o kiti automobiliai pagal aikštelės plano schemą, galėtų laisvai judėti aikštelės viduje. Šias rezervuotas vietas įrengė kaip prevencinį būdą, kad išvengtų statomų automobilių ant šio (duomenys neskelbtini) pravažiavimo. Yra įrengti trys įvažiavimai į visą automobilių stovėjimo aikštelę nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, todėl jais laisvai galima įvažiuoti ir išvažiuoti iš bet kokio įrengto korpuso. Pokalbio metu A. R. taip pat paaiškino, kad jam nepriklauso (duomenys neskelbtini) korpusas ir apie metalinius įrengimus į grindinį automobilių statymo vietose Nr. 19 ir 25 jis nieko nežino. Siekiant išsiaiškinti, kokiu tikslu automobiliai Land Rover Discovery, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mini John Cooper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo statomi automobilių stovėjimo vietose 23 ir 24, buvo susisiekta su E. Č.. E. Č. paaiškino, kad minėti automobiliai priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių darbuotojai buvo apgyvendinti nuomos teise poilsio apartamentuose, esančiose (duomenys neskelbtini). Kadangi atvykę darbuotojai nerado laisvos stovėjimo vietos, jie minėtus automobilius pastatė laisvose 23 ir 24 numeriais pažymėtose vietose. Pasak E. Č., ženklas „Rezervuota“ pagal LR Kelių eismo taisykles nėra laikomas kelio ženklu, ir jis abejoja, ar šitas užrašas buvo suderintas su atsakingomis institucijomis dėl įrengimo, todėl mano, kad darbuotojai, statydami savo automobilius, nepadarė administracinio nusižengimo. Siekiant išsiaiškinti, kokiu tikslu automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas korpuso (duomenys neskelbtini) stovėjimo vietoje pažymėtoje Nr. 24, buvo susisiekta su automobilio savininku D. J.. D. J. paaiškino, kad savo automobilį pastatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje stovėjimo vietoje, o jos direktorius A. R. dėl to jam priekaištų neturi.
Pareiškimo tyrimo metu nustatyta, kad D. P. įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Įsigijimo metu buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, sutartyje viename iš punktų 4.9 numatyta, kad „Pirkėjas bendrai su kitais Pastato, kuriame yra Daiktas3, bendraturčiais arba naudotojais naudosis garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – įvažiavimais, išvažiavimais, pravažiavimais...“, prie sutarties pridėta automobilių judėjimo schema aikštelėje. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įrengtos automobilių stovėjimo vietos, pažymėtos Nr. 23 ir 24, o (duomenys neskelbtini) įrengtos automobilių stovėjimo vietos, pažymėtos Nr. 19 ir 25, kurios apsunkina pravažiavimą tarp korpusų, o tai prieštarauja D. P. nekilnojamojo turto įsigijimo metu pasirašytoje sutartyje numatytoms sąlygoms.
Pareiškimo tyrimo metu taip pat nustatyta, kad korpuse (duomenys neskelbtini) rezervuotas vietas Nr. 23 ir Nr. 24 įrengė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. R., kaip prevencinę priemonę, tikslu kad niekas nestatytų šiose vietose automobilių. Tyrimo metu buvo gauti du planai, nurodantys automobilių judėjimo kryptį aikštelėse. Vienas buvo pateiktas D. P., kitas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau planai vienas kitam prieštarauja. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje schemoje nurodytos korekcijos rašikliu, neaišku, ar schema yra suderinta ir teisinga. Kam priklauso ir kas įrengė įrenginius į grindinį automobilių statymo vietose Nr. 19 ir 25 prie korpuso (duomenys neskelbtini), nenustatyta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, jog negalimas teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios ar administracinės teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymu. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pažeistos D. P. sutarties sąlygos, siūlytina kreiptis į pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), administratorių UAB „(duomenys neskelbtini)“, tikslu nustatyti ir įpareigoti asmenis, įsirengusius stovėjimo vietas ties korpusais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jas pašalinti. Nepavykus to padaryti, kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos rūmuose 2025 m. sausio 8 d. gautas Institucijos persiųstas pareiškėjo D. P. skundas dėl Institucijos 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimo ROIK: 24236050274, kuriuo pareiškėjas nesutinka su priimtu nutarimu, prašo jį panaikinti, tęsti tyrimą ir patikslinant aplinkybes dėl parkavimo vietų ant pravažiavimų pardavimo, taip pat spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų suklastojimo (nutarime minima rašikliu pakeista schema ir kitos paminėtos aplinkybės).
Skunde nurodyta, kad pradėta administracinio nusižengimo teisena (ROIK 24236050274) pagal ANK 518 straipsnį dėl savavaldžiavimo, pagal pateiktą pareiškimą (ROIK 0124000148523), nes nesilaikoma pirkimo - pardavimo sutartyje numatyto 4.9 punkto, – ties korpusais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvusių pravažiavimų yra įrengti pakeliami užraktai ir įrengtos automobilių stovėjimo vietos, kas apsunkina judėjimą. Pateikti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, jog užblokuotas minimas pravažiavimas. 2024-03-17 pareiškėjas patikslino informaciją dėl nelegalių automobilių stovėjimo vietų, – (duomenys neskelbtini) įrengtos automobilių stovėjimo vietos, pažymėtos Nr. 23 ir 24, (duomenys neskelbtini) įrengtos automobilių stovėjimo vietos, pažymėtos Nr. 19 ir 25. Skunde pareiškėjas nurodė, kad automobilių stovėjimo vietos įrengtos ant pravažiavimų, kuriais pagal 2020-12-21 notarinę sutartį jam turi būti sudaryta galimybė naudotis. Su pareiškimu pateikė galiojančią schemą ypatingos svarbos statinyje-cokoliniame garaže, kuriame net 285 vietos. Teigia, jog kilusi problema dėl pravažiavimo sukelia nepatogumus ne tik jam, bet ir visų kitų savininkų interesams, tuo pačiu keliama grėsmė visų jų turtui dėl evakuacinių atsitraukimo kelių-pravažiavimų užblokavimo.
Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. paštu pateiktame 2020 metų skenuotame automobilių stovėjimo plane, kuriame nurodyta, kad prie (duomenys neskelbtini) namo yra pažymėtos automobilių stovėjimo vietos 25 ir 19, kaip ir prie (duomenys neskelbtini) - 24 ir 23, yra padarytos įvairios korekcijos rašikliu, tačiau, ar planas suderintas ir patvirtintas, duomenų nėra.
Nurodė, kad aštuonis mėnesius vykdyto tyrimo metu, kuomet tyrimo pradžioje teikė daugybę įrodymų ir nurodė galimai vykdytas dokumentų suklastojimo ir galimo sukčiavimo veikų požymius turinčius faktus, į tai visiškai nebuvo atsižvelgta. Į bylos medžiagą pateikė varžytinių akto kopiją, kurio pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo dalį minėto cokolinio garažo ir išpardavė kitiems asmenims, tačiau tyrimo metu tai visiškai buvo ignoruojama. Varžytinių aktas suteikė teisę naudotis tik konkrečiomis vietomis pagal schemą, bet nesuteikė teisės schemos, kuri apibrėžia judėjimo schemą ypatingos paskirties statinyje, keisti ir pravažiavimų vietoje įrenginėti parkavimo vietas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutiko su nutarime nurodytais argumentais, jog institucija kreipėsi dėl duomenų suteikimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl stovėjimo vietų Nr. 19 ir 25 pardavimų, tačiau negavus informacijos tyrimas nutrauktinas. Pareiškėjas mano, kad dėl šios priežasties nutarimas yra visiškai nepagrįstas, nes tariamai vykdant tyrimą aštuonis mėnesius, pakanka išsiųsti el. laišką ir, negavus atsakymo, nutraukti tyrimą visiškai nesiaiškinant šių esminių aplinkybių dėl 19 ir 25 vietų nuosavybės, jose užraktus įrengusių asmenų.
Taip pat nurodė, kad nutarime konstatuojama aplinkybė (dėl 19 ir 25 vietų nuosavybės ir jų pardavimo) sudaro labai dideles prielaidas sukčiavimo ir dokumentų suklastojimo galimam įvykdymui, kadangi ypatingos paskirties statinio-garažo pravažiavimų paskirtis yra priešgaisrinė/evakuacinė ir pagal schemą tai yra 285 vietų automobilių cokolinis garažas. Pareiškėjas skundu kelia klausimą, kaip galima parduoti vietas ant pravažiavimų, kurių net neįmanoma „įteisinti“? Taip pat nurodė, kad priešgaisrinė/evakuacinė ypatingos paskirties statinio-garažo paskirtis nusako naudojimosi pravažiavimais reikšmę ir viešąjį interesą bei tai, kad tai nėra jo asmeninis civilinis santykis, nes savavališkas pravažiavimų užėmimas ir užblokavimas kelia grėsmę priešgaisrinei saugai, žmonių ir jų turto saugai. Nesutiko su nutarime užfiksuotais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. R. paaiškinimais, kad įrengė rezervuotas vietas ant pravažiavimo prie (duomenys neskelbtini) korpuso, kurios yra žymimos baltos spalvos lentele su Nr. 23 ir Nr. 24 ant pravažiavimo, nesutiko su teiginiu, jog įrengtos stovėjimo vietos kaip prevencinė priemonė, tik tam, kad niekas nestatytų šiose vietose automobilių, o kiti automobiliai aikštelės plano schema galėtų laisvai judėti aikštelės viduje. Tokius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo paaiškinimus, vertino kaip jokios kritikos neatlaikančius paaiškinimus, kurie įtikino skundžiamą nutarimą priėmusią tyrėją.
A. R. nurodytos prie (duomenys neskelbtini) korpuso įrengtos vietos skirtos tų pačių tarpusavyje susijusių fizinių ir juridinių asmenų naudojimui. Šias aplinkybes patvirtina E. Č. bei D. J. parodymai, tačiau parkavimo vietos ant pravažiavimų niekaip negali priklausyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes ši bendrovė jau minėtu varžytinių aktu neįgijo teisės disponuoti pravažiavimais, o tik konkrečiomis parkavimo vietomis pagal schemą, kuri buvo įregistruota Registrų centre nuo 2010 m. Apie tai buvo išsamiai pasisakęs savo pirminiame pranešime ir pateikęs 2016-07-07 varžytynių aktą bei 2016-07-11 papildomą aktą prie varžytynių akto.
Taip pat nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta tik 2016 m. ir įsigijo tik 5 iš 9 pastatų komplekse iš varžytynių, taigi įgijo tik dalį cokolinio garažo ir tik dalį parkavimo vietų pagal schemą, bet ne teisę keisti schemą ar užstatyti pravažiavimus. Pridėjo ir citavo papildomą aktą prie 2016-07-07 varžytynių akto Nr. 1, jog „2016-07-07 Varžytynių aktu Nr. 01 pirkėjas įsigijo (duomenys neskelbtini) dalį pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir remiantis pastatui-garažui nustatyta naudojimosi tvarka (2013 m. liepos 19 d. pirkinio-pardavimo sutartimi, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. rugpjūčio 22 d. susitarimu pakeisti sutartį, Reg, Nr. (duomenys neskelbtini)) turi teisę naudotis, valdyti bei disponuoti atskirai nuo kitų bendraturčių automobilių stovėjimo vietomis, prie šio akto pridėtoje Automobilių stovėjimo aikštelės schemoje pažymėtomis indeksais“. Taip pat nurodė, kad papildomame akte 2016-07-11 prie varžytinių akto paaiškinta, kad pravažiavimais pirkėjas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) naudosis tik „bendrai su kitais bendraturčiais arba teisėtais negyvenamosios patalpos - garažo naudotojais naudosis bendro naudojimo garažo dalimis, t. y. garažo patalpoje esančiu įvažiavimu, išvažiavimu, pravažiavimais, bei bendrai su kitais bendraturčiais arba teisėtais negyvenamosios patalpos - garažo naudotojais naudosis bendro naudojimo garažo dalimis, t. y. garažo patalpoje esančiu įvažiavimu, išvažiavimu, pravažiavimais <..>“.
Pareiškėjas nurodė kad (duomenys neskelbtini) partneriai yra A. R. ir E. Č.. Todėl visos skundžiamame nutarime nurodomos aplinkybės tiek E. Č., tiek A. R. yra neatsitiktinės.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta prieš pat varžytynes ir nusipirko tik dalį pastatų ir garažo, o pvz. korpusai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iš varžytinių nebuvo parduodami, kaip ir nebuvo parduodama dalis cokolinio garažo, todėl pravažiavimų užblokavimas pažeidžia ir savininkų, įsigijusių parkavimo vietas nuo 2010 m iki 2016 m. (iki likusios dalies pardavimo iš varžytinių) interesus.
Nurodė, kad pareiškimo tyrimo metu pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas D. P. įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Įsigijimo metu buvo pasirašyta pirkimo pardavimo sutartis, sutartyje viename iš punktų 4.9 numatyta, kad „Pirkėjas bendrai su kitais Pastato, kuriame yra Daiktas3, bendraturčiais arba naudotojais naudosis garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - įvažiavimais, išvažiavimais, pravažiavimais...“, prie sutarties pridėta automobilių judėjimo schema aikštelėje. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įrengtos automobilių stovėjimo vietos, pažymėtos Nr. 23 ir 24, o (duomenys neskelbtini) įrengtos automobilių stovėjimo vietos, pažymėtos Nr. 19 ir 25, kurios apsunkina pravažiavimą tarp korpusų. Pravažiavimas tarp korpusų apsunkinamas ne tik pareiškėjui, bet ir daugumai iš 285 savininkų ir, kaip minėta, dėl evakuacinių krypčių ir galimybių pravažiuoti tarp korpusų pažeidimų, kelia grėsmę daugybės asmenų ir turto saugumui. Nurodė, kad A. R. veiksmai buvo tyčiniai, dėl A. R. paaiškinimų, užfiksuotų nutarime dėl įrengtų vietų ant pravažiavimų ir tariamo tikslo, dėl liudytojų parodymų, kad A. R. net neprieštaravo, kad pravažiavimai būtų blokuojami užstatomais automobiliais, dėl pareiškėjo į bylą pateiktų vaizdo įrašų (ankstesnės ir vėlesnės datų), patvirtinančių, kad net eismo judėjimo kryptis ant trinkelių grindinio žyminčios rodyklės prie 23 ir 24 vietų buvo panaikintos, įrengiant A. R. nurodytas 23 ir 24 vietas. Teigė, kad tyrimo metu privalo būti išaiškintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytos aplinkybės dėl 19 ir 25 vietų pardavimo. Pagal pareiškėjo į bylą pateiktą varžytynių aktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš varžytynių įgijo teisę disponuoti 19 ir 25 parkavimo vietų pagal schemą, bet jų visai kita lokalizacija ir jos turėjo savo konkrečią vietą, bet ne ant pravažiavimo prie (duomenys neskelbtini) korpuso. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodomą aplinkybę būtina išsiaiškinti tyrimo metu, t. y. kokia buvo šių vietų pardavimo grandinė, kaip jos atsidūrė prie (duomenys neskelbtini) korpuso ir, tikėtina, kad jų savininkai ir įrengė užraktus į grindinį. Pagal nutarimą, vykdant tyrimą nebuvo dedamos pastangos išsiaiškinti šias aplinkybes ir jų neišsiaiškinus, tyrimas nutrauktas.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė 2025 m. vasario 4 d. atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su D. P. skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, o skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas.
Suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, susipažinęs su skundu, 2025-02-04 teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašo palikti galioti Institucijos 2024-12-18 priimtą nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos. Skundžiamas nutarimas yra motyvuotas ir teisiškai pagrįstas. Ištyrus skundo aplinkybes pagrįstai nustatyta ir padaryta išvada, jog nėra duomenų ir pagrindo spręsti apie padarytą administracinį nusižengimą. Taip pat pagrįstai nustatyta, jog negalimas teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos administracinės ar baudžiamosios teisės normos. Nagrinėjamu atveju pagristai padaryta išvada, jog nėra pagrindo spręsti apie tariamai vykdytą savavaldžiavimą ir žalą pareiškėjui (ANK 518 str.). Jei Pareiškėjas mano, kad jo savininko teisės, kylančios iš pirkimo-pardavimo sutarties, yra pažeistos, jis gal kreiptis į teismą civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareikšdamas ieškinį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip pastatų administratorius teikė paaiškinimus ir dokumentus policijai atliekant tyrimą ir nurodė, jog automobilių stovėjimo vietos priklauso savininkams, administratorius užtikrina švarą administruojamame turte, atlieka kitas su administravimu susijusias paslaugas, tačiau parkavimo vietų neregistruoja, neparduoda ir su pareiškėjo keliamais nuosavybės naudojimo klausimais nėra susijęs. Papildomai pažymėjo, jog pareiškėjas D. P. yra įgijęs parkavimo vietas po korpusu (duomenys neskelbtini) Nr. 27, kurių administratoriaus nuomone, naudojimas nėra apribotas ar kitaip suvaržytas. Pareiškėjas kelia klausimus dėl po kitais korpusais - (duomenys neskelbtini) parakavimo vietų Nr. 19 ir 25, bei parakavimo vietų Nr. 23, 24, kurios akivaizdžiai yra kitoje vietoje nei pareiškėjo parkavimo vieta (garažas), pareiškėjo nuosavybė ir ginčo parkavimo vietos yra nutolusios, o patekimas į visas parkavimo vietas yra užtikrintas trimis įvažiavimais/išvažiavimais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra gavęs jokių kitų savininkų ir/ar kitų asmenų skundų dėl parakavimo vietų naudojimo. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagristą.
Suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, susipažinęs su skundu, 2025-02-04 teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog visiškai nesutinka su skunde išdėstytais argumentais ir prašymais. Nurodė, kad 2016 m. liepos 7 d. atsakovas varžytynių aktu įsigijo nekilnojamąjį turtą, tarp kurio ir pastato-garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalį. Vėliau įsigytas automobilių stovėjimo vietas garaže suinteresuotas asmuo pardavė tretiesiems asmenims, įskaitant ir pareiškėją. Pareiškėjo skunde minimos automobilio stovėjimo vietos Nr. 19 ir 25 suinteresuotam asmeniui niekada nepriklausė ir suinteresuotas asmuo apie jas jokias informacijos neturi. Garažas turi tris įvažiavimus, kuriuos pažymėjo raudonomis rodyklėmis. Žaliu stačiakampiu pažymėjo automobilių stovėjimo vietas Nr. 23 ir 24, mėlynu stačiakampiu pažymėta automobilio stovėjimo vieta, kurią pareiškėjas įsigijo iš suinteresuoto asmens. Su atsiliepimu pateikė garažo schemą. Pažymėjo, kad automobilių stovėjimo vietos Nr. 23 ir 24 visiškai netrukdo patekti į garažą ir pasiekti savo automobilio stovėjimo vietą savininkams, kurie gali įvažiuoti į garažą per kitą įvažiavimą. Šios parkavimo vietos tiesiog neleidžia pervažiuoti viso garažo išilgai, iš vienos garažo pusės į kitą. Todėl pareiškėjo teisės visiškai nėra pažeidžiamos ir jis netrukdomai gali patekti į savo automobilio stovėjimo vietą, tiesiog per kitą įvažiavimą. Kadangi automobilių stovėjimo vietų skaičius yra ribotas, o patalpų savininkai turi daugiau automobilių nei yra stovėjimo vietų, ypač vasaros sezono metu, todėl savininkai dažnai statydavo savo automobilius ant pravažiavimo į šią tuščią vietą, kurioje buvo pažymėtos stovėjimo vietos Nr. 23 ir 24. Kadangi suinteresuotas asmuo iš pareiškėjo gavo daugybę skundų dėl garažo pravažiavimų užstatymo, suinteresuotas asmuo čia nubrėžė linijas ir įrašė numerius, tikėdamasis, kad tai padės išspręsti problemą ir niekas nestatys čia automobilių, nes manys, jog jos priklauso kitiems asmenims. Deja, ši priemonė problemos neišsprendė, ir toliau atsiranda asmenų, kurie stato savo automobilius ne tik šiose vietose, bet ir kitiems asmenims priklausančiose automobilių stovėjimo vietose. Tai yra visuotinė problema ir efektyvaus jos sprendimo kol kas nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, suinteresuotas asmuo atsiliepimu nurodė, kad skundas yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio tyrimo metu jau buvo surinkta visa informacija ir duomenys, kuri buvo detaliai išanalizuota ir tinkamai įvertinta, suinteresuotas asmuo neturi jokių kitų įrodymų ar papildomos informacijos nagrinėjamu klausimu, prašo visiškai atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą bei bylą nagrinėti šio suinteresuoto asmens atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo D. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad skundą palaiko visiškai, mano, kad nutarimas yra nepagrįstas. Paaiškino, jog policijos pareigūnai nesiaiškino visų aplinkybių dėl padaryto nusižengimo. Nutarime pažymėjo, jog policijos pareigūnai kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl dokumentų pateikimo, tačiau atsakymo negavo ir tuo pagrindu nutraukė tyrimą. Jis byloje pateikė visus reikalingus įrodymus, taip pat paaiškino, kad jis yra vienas seniausių gyventojų name, dėl kurio parkavimo vietų kalbama byloje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota nuo 2010 metų, ji įgijo disponavimo teisę į konkrečias parkavimo vietas, kurios yra numatytos teismui pateiktoje schemoje. Nesutiko su minėtos įmonės direktoriaus paaiškinimu, kad jis pažymėjo automobilio stovėjimo vietas, norėdamas, kad ten niekas nesustotų. Iš tyrėjos gauti duomenys patvirtina, kad tose vietose stato automobilius asmenys, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Nurodė, kad jis asmeniškai patyrė žalą, nes būdamas nekilnojamojo turto savininku, sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, individualiai aptarė parkavimo bei pravažiavimo vietas, buvo numatytas kitoks parkavimo planas nei dabar numatyti pravažiavimai. Tai ne jo vieno problema, tai visų ten gyvenančių gyventojų problema. Administruojanti pastatą įmonė yra gavusi baudą dėl priešgaisrinės saugos pažeidimų. Į bylą yra pateikęs varžytynių aktą, ir papildomą varžytynių aktą, į ką disponavimo teisę įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Parkavimo vietos išparduotos, ranka perbraižyti planai ir taip gavosi, kad parkavimo vietos atsirado ant pravažiavimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo disponavimo teisę tik į konkrečias vietas, nurodytas schemoje, tačiau tai nereiškia, kad jie turi teisę į pravažiavimų blokavimą. Nesutiko su nurodytu argumentu, jog tai yra civiliniai santykiai, nes tai yra ypatingos kategorijos statinys, nėra žmonėms kur pasitraukti gaisro atveju. Pažymėjo, kas visi įgiję teisę į nekilnojamąjį turtą nurodytame pastate, turi teisę į parkavimo vietų pravažiavimus, įvažiavimus ir išvažiavimus. Pateikė vaizdo medžiagą kaip buvo prieš parkavimo vietų pakeitimus ir po jų. Taip pat nurodė, kad policijos pareigūnai turėjo išsiaiškinti gavę dokumentus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodėl dokumentai koreguoti ranka, tačiau šių aplinkybių nesiaiškino ir nenustatė kam tiksliai perleistos 23, 24 stovėjimo vietos ant pravažiavimo. Taip pat schemoje atsirado 19, 25 vietos ant pravažiavimo. Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė teigia, kad jiems niekas nežinoma, tai darė prielaidą, kad šį faktą gali nustatyti policijos pareigūnai. Jis kaip paprastas pilietis negali žinoti kam buvo parduotos stovėjimo vietos. Nuo birželio mėnesio daugiau nei 6 mėnesius policijos pareigūnai vilkino bylą ir nieko nedarė. Aprašinėtą schemą jam pateikė „(duomenys neskelbtini)“ atstovė. Tai, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pardavė parkavimosi vietas, jis duomenų neturi. Teigia, kad gautos parkavimų vietų schemos iš „(duomenys neskelbtini)“ yra negaliojančios, nes tokios aprašinėtos negali būti galiojančios. Iš Registrų centro duomenų apie naujausias įregistruotas schemas neturi. Paaiškino, kad „(duomenys neskelbtini)“ laiškuose 2024-06-11 bei 2024-06-18 nurodo, jog jie prižiūri minėto pastato parkavimo vietas, išvažiavimus bei įvažiavimus, tačiau kam jie priklauso nežino. Perskaito susirašinėjimus „(duomenys neskelbtini)“ atstovo bei „(duomenys neskelbtini)“ atstovu. Paaiškino, kad tyrimo metu policijos pareigūnai nesiaiškino suklastoto dokumento dėl parkavimo vietų atsiradimo fakto. Nurodė, kad 9 pastatus apima garažai – parkavimo vietos cokoliniame aukšte. Buvo numatytos 284 parkavimo vietos. Susidūrus su keblumais statybų metu vienas korpusas buvo pardavinėjamas įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kuri bankrutavo. Korpusus (duomenys neskelbtini) iš varžytynių nusipirko įmonė „(duomenys neskelbtini)“ su tam tikromis parkavimo vietomis, kuriomis įgijo teisę disponuoti. Tam tikri asmenys pradėjo pardavinėti vietas ant išvažiavimų, įvažiavimų. Parkavimo vietos yra visų bendrasavininkų, kurie turi nusipirkę nekilnojamąjį turtą virš minimų garažų, jos yra sužymėtos, kad atskirtų kur ir kas gali jomis naudotis. Ši stovėjimo aikštelė turi net savo unikalų numerį. Bendrasavininkiai 2020 metais kėlė klausimą dėl parkavimo vietų, administracine tvarka buvo nubausti asmenys dėl kitų patalpų įsirengimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atliekant vaizdo įrašo, kuriame pareiškėjas fiksavo vaizdą judėdamas per garažą, ir schemos peržiūrą, pareiškėjas pažymėjo, kad rodomas parkavimo schemas pateikė su papildomu prašymu. Taip pat „(duomenys neskelbtini)“ pridėjo tas schemas, pareiškėjas nurodė, kad 19, 23, 24 vietos uždarė visą korpusą, įrengtos uždaros patalpos, o 19 vietą iškėlė prie 6 korpuso, 23 ir 24 vietas prie 9 korpuso pravažiavimo. 25 vietą taip pat pažymėjo, nes ji buvo visai kitoje vietoje prie 2 korpuso. Taip pat pareiškėjas papildomai nurodė, kad byloje pateiktas dokumentas – policijos pareigūnų susirašinėjimas su „(duomenys neskelbtini)“, paaiškina aptariamų stovėjimo vietų atsiradimą. Nurodė, kad policija turėjo kelti klausimą dėl sukčiavimo, nes stovėjimo vietos parduotos, bei dėl dokumentų suklastojimo, jei jos organizuotai parduotos. Jis taip pat kreipėsi į prokuratūrą, kad būtų išnagrinėtas šis atvejis dėl parkavimo vietų pardavimo. Jis geranoriškai kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ direktorių, kuris jam nurodė, kad jis nieko nežino kaip vietos atsirado, „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nežino, tad kreipėsi į tyrėjus dėl šios informacijos išaiškinimo. Jis teismui pateikė duomenis, kad pagal varžytynių aktą priklausė parkavimo vietos „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jie nurodo, kad šiuo metu jie nežino kam jos priklauso, teigė, kad įmonė sako netiesą. 23, 24 vietas įsigijo, tačiau jos turėjo būti ne tose vietose. Nurodė, kad policijos tyrėjai turėjo atlikti veiksmus, išnagrinėti kaip atsirado aprašinėta ranka bei suklastota schema, nustatyti kam buvo parduotos 19, 23, 24 ir 25 vietos. Nustačius kam buvo parduotos šios vietos užklausti tuos asmenis, ar jie įsirengė užraktus. Civilinio proceso tvarka nesprendė ir nesiaiškino kam parkavimo vietos priklauso.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė A. S. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą į skundą, papildomai paaiškino, kad pareiškėjui tikrai nėra kažkokių nepatogumų išvažiuoti ar įvažiuoti į parkavimo vietas, ant namų yra iškabintos judėjimo schemos. Gaisrininkai buvo atvykę patikrinti, ar atitinka gaisrinius reikalavimus, nebuvo nustatyta pažeidimų, apie prieš tai dirbusią vadovę ir jai paskirtas nuobaudas nežino. Kai ji dirba nuo 2022 metų, nesusidūrė su jokiais pažeidimais bei negavo jokių nuobaudų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokios nuosavybės teisės tuose pastatuose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik administruoja minėtą pastatą. Bendrasavininkiai kelia klausimą dėl parkavimo vietų, kai yra didelis gyventojų srautas šiltuoju metų laiku, kai jie parkavimo vietas bei pravažiavimus užstato. Tuo metu kyla didžiausi nepasitenkinimai. Kitokio pobūdžio skundų nėra gavę. Duomenų, kad parkavimo vietos buvo pakeistos neturi. Teigė, kad nėra jokių suklastotų dokumentų, kitu atveju nebūtų siuntę jų. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra žinoma kas įsirengė minėtas parkavimo vietas, nes jie neregistruoja tokių duomenų, nes tiek sandėliukų, tiek garažų savininkų kaita yra didelė. Mano, kad stovėjimo vietos įrengtos legaliai, nes turėjo būti pirkimo- pardavimo sandoris dėl stovėjimo vietų bei sutartys įregistruotos Registrų centre, tačiau šių duomenų tiksliai nežino, šių duomenų neturi. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo administravimo paslaugas, kurios numatytos sudarytoje sutartyje. Nurodė, kad jie neparduoda stovėjimo vietų, jas tik administruoja. Dėl galiojančios parkavimo vietų schemos paaiškino, kad nėra susipažinusi su pateiktais dokumentais prie bylos.
Iš varžytynių akto, kurį pareiškėjas pateikė su skundu, matyti, kad bankrutavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ varžytynių rezultatais Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė ir perdavė, o UAB „ (duomenys neskelbtini)“ perka ir priima nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), išvardintą varžytynių akte Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš papildomo akto prie 20216-07-11 varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“: „bendrai su kitais bendraturčiais arba teisėtais negyvenamosios patalpos - garažo naudotojais naudosis bendro naudojimo garažo dalimis, t. y. garažo patalpoje esančiu įvažiavimu, išvažiavimu, pravažiavimais, bei bendrai su kitais bendraturčiais arba teisėtais negyvenamosios patalpos - garažo naudotojais naudosis bendro naudojimo garažo dalimis, t. y. garažo patalpoje esančiu įvažiavimu, išvažiavimu, pravažiavimais. Kartu pateikta cokolinio aukšto parkavimo vietų schema.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimą (ROIK: 24236050274), skundą grindžia tuo, jog policijos pareigūnai nesiaiškino visų aplinkybių dėl padaryto nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, bei nepagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną. Prašo nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą bei tęsti tyrimą ir patikslinti aplinkybes dėl parkavimo vietų ant pravažiavimų pardavimo, taip pat spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų suklastojimo (nutarime minima rašiklių pakeista schema ir kitos pareiškėjo paminėtos aplinkybės).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu. ANK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.
ANK 518 straipsnyje numatyta, kad savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams užtraukia administracinę atsakomybę.
Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kaip ir kiti administracinio nusižengimo sudėties elementai, taip ir pasekmės turi būti įrodytos ANK 569 straipsnyje įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis.
ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad automobilių stovėjimo vietos, pažymėtos Nr. 23 ir 24, įrengtos korpuse (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo vietos Nr. 19 ir 25, įrengtos korpuse (duomenys neskelbtini), galimai yra įrengtos ant pravažiavimų, kuriais pagal 2010-12-21 notarinę sutartį pareiškėjui, kaip ir kitiems bendraturčiams, turi būti sudaryta galimybė naudotis.
Susipažinus su teismui pateikta medžiaga, proceso dalyvių paaiškinimais, pateiktais raštu ir žodžiu teismo posėdžio metu, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pateikti duomenys apie galimai padarytą administracinį nusižengimą buvo įvertinti išsamiai ir visapusiškai, kitaip vertinti Institucijos priimtame nutarime padarytas išvadas nėra pagrindo. Darydamas tokią išvadą teismas atsižvelgia į tai, kad pats pareiškėjas tyrimą atlikusiems pareigūnams nepateikė jokių konkrečių duomenų apie tai kokiam konkrečiam asmeniui nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė ir už kokių konkrečių veiksmų atlikimą. Todėl tyrimą atlikęs pareigūnas bendravo telefonu su pastatą- garažą administruojančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais, tyrė D. P. pareiškimuose nurodytus duomenis, analizavo pateiktas aikštelės schemas, jas sugretino ir padarė tinkamas išvadas, jog byloje gautos skirtingos schemos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje schemoje padarytos korekcijos rašikliu, neaišku, ar schema yra suderinta ir teisinga. Nenustatyta kam priklauso ir kas įrengė įrenginius į grindinį automobilių statymo vietose Nr. 19 ir 25 prie korpuso (duomenys neskelbtini). Todėl darė pagrįstą išvadą, kad gauti duomenys yra prieštaringi ir jų nepakanka konstatuoti, kad buvo įvykdytas savaldžiavimas, už kurį turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė.
D. P. su pareiškimu pateikė statinio – cokolinio garažo schemą, kurioje nurodytos 285 automobilių stovėjimo vietos. Pareiškėjas teigia, jog įrengtos stovėjimo vietos kelia problemą dėl pravažiavimo, sukelia nepatogumus ne tik jam, bet ir visų kitų savininkų interesams. Teigė, kad jis kaip paprastas pilietis negali žinoti kam buvo parduotos stovėjimo vietos. Teismas su tokiu pareiškėjo vertinimu, kad D. P. negali žinoti kam buvo parduotos stovėjimo vietos ir dėl to šias aplinkybes turėjo išsiaiškinti policijos pareigūnai, atlikę tyrimą, nesutinka. Pažymėtina, kad D. P. yra nurodyto pastato-garažo bendraturtis. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pareiškimų policijai turinys, taip pat ir skundo teismui turinys bei skundo reikalavimai patvirtina, kad pareiškėjas siekia, pasitelkdamas policijos pareigūnus, išsiaiškinti asmenis, kurie galėjo įrengti statinyje-garaže parkavimo vietas ant pravažiavimų ir nustatyti asmenis, kuriems galėjo būti parduotos ant pravažiavimų įrengtos parkavimo vietos. Teismas pažymi, kad parkavimo vietos, kurių įrengimo teisėtumo klausimas yra keliamas, yra įrengtos statinyje, kuris dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams, minėtos parkavimo vietos nebuvo įrengtos viešoje vietoje. Dėl to nagrinėjamu atveju gali būti pažeistos pareiškėjo kaip turto savininko asmeninės ir turtinės teisės, o ne kaip bet kurio piliečio, turinčio teisę naudotis viešąja nuosavybe, teisės. Teismo nuomone, būtent ši aplinkybė yra svarbi vertinant pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su galimu viešojo intereso pažeidimu vertinamoje situacijoje.
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su kylančia grėsme priešgaisrinei saugai, žmonių ir turto saugai, užblokuojant priešgaisrinėms tarnyboms skirtus pravažiavimus, neabejotinai yra labai svarbios, priešgaisrinei saugai keliamų reikalavimų vykdymas turi būti užtikrinimas, tačiau byloje nėra pateikti jokie objektyvūs duomenys, patvirtinantys priešgaisrinių/evakuacinių pastato naudojimo reikalavimų nesilaikymą. Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai, kylant nesutarimams tarp bendraturčių dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto naudojimo, turėjo ginti viešąjį interesą ir imtis papildomų priemonių, siekdami nustatyti asmenis, galėjusius šį interesą pažeisti. Taigi pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl galimo viešo intereso pažeidimo nesudaro pagrindo teigti, kad buvo atliktas neišsamus tyrimas.
Be to, minėtos CK nuostatos, susijusios su cokolinio garažo valdymu dalinės nuosavybės teise, įpareigoja bendraturčius savo iniciatyva civilinio proceso tvarka spręsti jiems aktualius klausimus. Pažymėtina, kad pareiškėjas, kaip statinio – garažo bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo teises, turi teisę gauti duomenis iš nekilnojamojo turto registro apie kitus statinio bendraturčius ir aiškintis kuris (kurie) iš jų galėjo pažeisti pareiškėjo teises, susijusias su nuosavybės į turtą įgyvendinimu. Teismas pažymi, kad nors šiuo atveju matyti, jog pagal schemą garaže yra 285 vietos, skirtos automobilių statymui ir bendraturčių skaičius gali būti didelis, ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas pats, nepasitelkdamas policijos pagalbos, negali nustatyti visų garaže esančių parkavimo vietų savininkų. Teismas pažymi, kad konstatuodamas, jog pareiškėjas pats gali teisės aktų nustatyta tvarka gauti duomenis apie nekilnojamojo turto savininkus ir su jais spręsti kilusį ginčą civilinio proceso tvarka, neturi teisinio pagrindo įpareigoti Instituciją atlikti šiuos veiksmus už pareiškėją.
Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog pagal 2020-12-21 notarinę sutartį ir ja patvirtintą parkavimo vietų schemą pareiškėjas ir kiti bendraturčiai turi teisę naudotis pravažiavimais ir patvirtinta schema negalėjo būti keičiama pravažiavimo vietoje įrengiant parkavimo vietas, patvirtina, kad notaro patvirtinta sutartimi nustatyta tvarka teisėtai gali būti pakeista tik tokia pačia tvarka, kokia ir buvo patvirtinta. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turima transporto priemonių judėjimo schema neatitinka notarine tvarka patvirtintos sutarties sąlygų, yra pakeista, tačiau nepatvirtinta CK nustatyta tvarka, tai tokia schema neturėtų būti vadovaujamasi ir kyla pagrįstų abejonių dėl jos teisėtumo. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nutarime pagrįstai buvo padaryta išvada, jog esant tokiai situacijai, kai suinteresuoti asmenys į bylą teikia skirtingus duomenis, iš esmės patvirtinančius, jog yra nesutarimų tarp garažo bendraturčių dėl turto naudojimo tvarkos, tokie nesutarimai turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, o ne inicijuojant administracinio nusižengimo procesą. Šių nesutarimų neišsprendus civilinio proceso tvarka nėra pagrindo spręsti dėl administracinės atsakomybės taikymo už galimą savavališko tikros ar tariamos savo teisės įgyvendinimą. Šiuo atveju neturint objektyvių duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad šiuo metu faktiškai naudojama transporto judėjimo schema yra neteisėta, nustatyti administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes ir traukti asmenis administracinėn atsakomybėn nėra objektyvios aplinkybės.
Kaip jau minėta, šiuo atveju yra akivaizdu, kad tarp statinio-garažo bendraturčių (galbūt ir šio pastato administratoriaus) kyla ginčas dėl nuosavybės teisių į šį statinį įgyvendinimo ir statinio bendraturčių atliktų veiksmų teisėtumo bei bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiams priklausančio turto administravimo teisėtumo, administratoriaus pareigų tinkamo įgyvendinimo. Todėl tokiu atveju ne policija, o patys pastato bendraturčiai turi imtis priemonių, kad nustatytų asmenis, galėjusius pakeisti parkavimo vietų numeraciją ir galbūt neteisėtai įrengti parkavimo vietas. Būtent bendraturčiai turi teisę civilinio proceso tvarka reikalauti, kad būtų pašalinti galimi jų kaip turto savininkų teisių pažeidimai. Šiuo atveju pareiškėjas, pateikdamas prašymą įpareigoti Instituciją nustatyti aplinkybes, susijusias su parkavimo vietų ant pravažiavimų pardavimu, nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių pats negali nustatyti šių aplinkybių ir išspręsti kilusį ginčą civilinio proceso tvarka. Kaip jau minėta, šiuo atveju nustačius, kad nėra išnaudotos visos galimybės išspręsti kilusį ginčą dėl parkavimo vietų įrengimo ir jų naudojimo teisėtumo civilinio proceso tvarka, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl atsakomybės taikymo ANK nustatyta tvarka. Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjas nurodė patyręs 10000 Eur turtinę žalą, jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių realiai patirtos būtent tokios žalos dydį nepateikė, šios žalos susidarymo aplinkybių nedetalizavo, todėl pareiškėjo argumentus dėl jam padarytos turtinės žalos padarymo teismas vertina kaip deklaratyvius.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012). Turi būti konstatuota, kad kaltininko elgesys ne apskritai (miglotai) pažeidžia įstatymų nustatytą tvarką, bet yra neteisėtas, baustinas ir pan. (konkrečiai nurodant, kokie įstatymai ar teisės aktai, nustatantys minėtą tvarką, yra pažeisti (kasacinė byla Nr. 2A-7-2/2010). Tuo atveju, jei pareiškėjas, išsprendęs ginčą civilinio proceso tvarka, manytų, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, jis turi teisę kreiptis į policijos pareigūnus dėl galimo nusižengimo tyrimo inicijavimo.
Šiuo atveju akivaizdu tai, kad pareiškėjas, nesiėmęs įstatyme numatytų priemonių savo galimai pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka, iš karto kreipėsi su pareiškimu į policiją, prašydamas policijos atlikti veiksmus, kuriuos pagal teisės aktus turėtų atlikti pareiškėjas su kitais bendraturčiais.
Pažymėtina, kad teismas iš esmės sutinka su pareiškėjo argumentu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo A. R. paaiškinimai dėl to, jog korpuse (duomenys neskelbtini) įrengė rezervuotas vietas, kurios žymimos baltos spalvos lentelėmis Nr. 23 ir Nr. 24 ant pravažiavimo, kad niekas nestatytų šiose vietose automobilių, o kiti automobiliai pagal aikštelės plano schemą galėtų laisvai judėti aikštelės viduje, yra neįtikinami, nes pagal Kelių eismo taisykles siekiant uždrausti asmenims statyti transporto priemones tam tikroje vietoje, turi būti nubrėžta geltona ištisinė linija (Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.4 punktas). Rezervuotos vietos žymėjimas kaip tik suteikia teisę tam tikriems asmenims statyti transporto priemones tokioje vietoje (pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, kad transporto priemonės šiose vietose ir yra statomos). Todėl aptartos pareiškėjo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti prielaidą, kad rezervuotų vietų pažymėjimas baltos spalvos lentelėmis Nr. 23 ir Nr. 24 ant pravažiavimų galimai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Tačiau įvertinus tai, kad rezervuotų vietų žymėjimo pažeidimai galėjo būti padaryti privačių asmenų valdomoje teritorijoje, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas bendraturčių bendru sutarimu. Pareiškėjas, kaip statinio bendraturtis, šiuo atveju turi teisę inicijuoti procesą dėl vietų, kuriose draudžiama stovėti garaže, paženklinimo teisės aktų nustatyta tvarka ir įpareigojimo pašalinti netinkamą tokių vietų žymėjimą. Neatlikus šių veiksmų ir neturint duomenų, kad šio galimo pažeidimo negalima pašalinti kitais teisės aktuose nustatytais būdais, aplinkybės dėl galimai netinkamo parkavimo vietų žymėjimo nustatymas nėra pakankamas pagrindas taikyti administracinę atsakomybę dėl savaldžiavimo.
Tai, kad pareiškėjui kyla nepatogumų pasiekti tiesiogiai savo automobilio stovėjimo vietą, ir kaip nurodyta pareiškime bei pateiktame skunde, yra pažeidžiamos pareiškėjo sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, kurios 4.9 punkte numatyta, kad „Pirkėjas bendrai su kitais Pastato, kuriame yra Daiktas3, bendraturčiais arba naudotojais naudosis garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – įvažiavimais, išvažiavimais, pravažiavimais“ sąlygos, šis klausimas spręstinas civilinio proceso tvarka. Institucija, atliekanti administracinio nusižengimo tyrimą, neturi teisės įpareigoti asmenis vykdyti pareiškėjo nekilnojamojo turto įsigijimo sutartyje nustatytas sąlygas, nes šiai Institucijai teisės aktai nesuteikia tokių įgaliojimų. Kaip jau minėta, pareiškėjas pats turi ginti savo galimai pažeistas teises, kylančias iš jo laisva valia sudarytos sutarties, CK nustatyta tvarka, kaip pagrįstai buvo nurodyta ir skundžiamame nutarime.
Taip pat pareiškėjas skundu prašo spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų suklastojimo (nutarime minima rašikliu pakeista schema ir kitos paminėtos aplinkybės). Atsižvelgiant į tai, kad teismas nagrinėjamu atveju sprendė klausimą dėl to, ar pagrįstai buvo priimtas sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir skundžiamu nutarimu nėra konstatuotos jokios aplinkybės, leidžiančios spręsti, kad galėjo būti padaryta veika, turinti kokio nors nusikaltimo požymių, todėl ir pagrindo spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo nėra.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu teigė, kad Institucija nuo birželio mėnesio daugiau nei 6 mėnesius vilkino bylą ir nieko nedarė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas teikė pareiškimą (ROIK 0124000148523), pagal kurį pradėta administracinio nusižengimo teisena (ROIK 24236050274) pagal ANK 518 straipsnį dėl savavaldžiavimo. Dėl minėto įvykio (ROIK 0124000148523), 2024-03-16 D. P. pateikė dar du pareiškimus (ROIK 0124000156250, 0124000156273), 2024-03-17 gautas dar vienas D. P. pareiškimas dėl neteisėto automobilių statymo. Taip pat pateikė automobilių judėjimo schemą, rašytus el. laiškus, varžytynių akto kopiją, kurio pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo dalį minėto cokolinio garažo, nuotraukas, kuriose D. P. manymu, automobiliai Land Rover Discovery, v.n. (duomenys neskelbtini), Mini John Cooper, v.n. (duomenys neskelbtini), Mercedes Benz, v. n. (duomenys neskelbtini) padarė KET pažeidimus, statydami juos neleistinose vietoje. Iš bylos medžiagos matyti, kad užregistruotas D. P. pareiškimas ir pradėti aplinkybių tikslinimo veiksmai bei administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 518 straipsnį. Tyrimo metu buvo aiškinamasi dėl pareiškėjo nurodytų stovėjimo vietų įrengimo aplinkybių, pakeliamų užraktų įrengimo, susisiekta telefonu bei el. paštu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore A. S., aiškinamasi kas galėjo įsirengti automobilių statymo vietose Nr. 19 ir Nr. 25 metalinius kelio užtvarus, gauti atsakymai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauta informacija buvo analizuojama, sprendžiama dėl tolimesnių veiksmų atlikimo būtinumo. Taip pat buvo susisiekta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu A. R.. Visiems šiems veiksmams atlikti buvo reikalingos laiko sąnaudos, todėl pareiškėjo teiginiai, jog policijos pareigūnai netyrė jo nurodytų aplinkybių ir nedėjo pastangų išsiaiškinti esmines bylos aplinkybes laikytini nepagrįstais. Duomenų apie nepagrįstą tyrimo vilkinimą teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Kaip jau minėta, tai, kad policija teisėtai neatliko veiksmų, kuriuos pareiškėjo manymu, turėjo atlikti, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nebuvo atlikti visi būtini tinkamo sprendimo priėmimui reikalingi veiksmai. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną buvo priimtas negavus atsakymo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiųstą užklausą elektroniniu paštu, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, susijusius su galimybe spręsti kilusį ginčą civilinio proceso tvarka, teismas neturi teisinio pagrindo Instituciją įpareigoti atlikti šiuos veiksmus.
Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką įrodymų rinkimas negali būti begalinis procesas – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų asmens kaltei pagrįsti ar nekaltumui įrodyti. Institucija, vertindama byloje surinktus įrodymus, laikėsi įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Pažymėtina, kad pareiškėjas, teikdamas teismui skundą, nepateikė jokių naujų duomenų, kurie nagrinėjamu atveju būtų pagrindas priimti kitokį sprendimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nustatyta, kad bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu. ANK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tyrimo metu institucijos atstovė tinkamai įvertino aplinkybę dėl nurodomų automobilių Land Rover Discovery, v. n. (duomenys neskelbtini), Mini John Cooper, v. n. (duomenys neskelbtini), Mercedes Benz, v. n. (duomenys neskelbtini) galimų KET pažeidimų nebuvimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra akivaizdžių įrodymų dėl to, kad šie automobiliai buvo pastatyti neleistinose vietose, priešingai, pagal bylos duomenis, jie buvo pastatyti atitinkamais numeriais pažymėtose parkavimo vietose, kuriose nebuvo jokių draudžiančių stovėti ženklų, nėra jokio pagrindo teigti, kad šių transporto priemonių valdytojai turėjo realią galimybę suvokti, kad stato automobilius neleistinoje vietoje, pažeisdami teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl galimų sąsajų tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nurodytų transporto priemonių valdytojų šiuo atveju sprendžiant dėl galimo Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymo yra nereikšmingos. Įvertinus šias aplinkybes, nutarime pagrįstai konstatuota, kad automobilių Land Rover Discovery, v. n. (duomenys neskelbtini), Mini John Cooper, v. n. (duomenys neskelbtini), Mercedes Benz, v. n. (duomenys neskelbtini), valdytojai nepadarė Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir pagrįstai nebuvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnį.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, pareiškėjo D. P. skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną buvo priimtas nepagrįstai. Vien tai, kad Institucijos priimtas sprendimas netenkina pareiškėjo, neleidžia skundžiamo nutarimo naikinti kaip nepagrįsto ar neteisėto, nes Institucija tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo, kurių pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nepaneigia. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: 24236050274, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.