- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-22
- Bylos Nr.
- 2SP-9556-638/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05324-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Pareiškėjas
- M. B.
posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos M. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys – antstolė S. V., akcinė bendrovė „SEB bankas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į antstolę S. V. su 2016 m. kovo 18 d. skundu, kuriuo prašo stabdyti atliekamą išieškojimą iš pareiškėjos darbo užmokesčio, laikantis išieškojimo iš skolininko fizinio asmens lėšų tvarkos, nustatyti išieškojimo iš pareiškėjos darbo užmokesčio tvarką bei išieškojimą iš pareiškėjos darbo užmokesčio tęsti tik tuomet, kai bus nustatyta išieškojimo iš pareiškėjos darbo užmokesčio tvarka. Pareiškėja taip pat pageidauja, kad būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės – būtų sustabdytas antstolės S. V. atliekamas išieškojimas iš pareiškėjos darbo užmokesčio. Pareiškėja nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnio 2 punkte yra imperatyviai nustatyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę. Pareiškėja dirba tarptautinėje kompanijoje ir dažnai būna siunčiama į komandiruotes. Komandiruočių metu pareiškėjai skiriami dienpinigiai, kurie pervedami į pareiškėjos banko sąskaitą. Antstolė, nesilaikydama įstatymo nuostatų, išieško sumas iš pareiškėjos darbo užmokesčio kartu su dienpinigiais. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių antstolė ir toliau neteisėtai tęs lėšų išieškojimą. Pareiškėja turės imtis papildomų veiksmų, kad neteisėtai išieškotos lėšos būtų jai grąžintos.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 3 dalimi, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 144 str. 1 d., 145 str.).
Kreipdamasis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdymo proceso sustabdymo – pareiškėjas turi nurodyti tokio prašymo faktinį pagrindą, pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą šioje skundo nagrinėjimo stadijoje, t.y. iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo padėties išlaikymas, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi, įprastai laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais. Teismas sprendžia, jog pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pareikšto skundo dalykas iš esmės sutampa. Dėl to darytina išvada, kad pareiškėja siekia, jog jos reikalavimas būtų patenkintas taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas pažymi, kad pareiškėjos prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra perteklinė, neproporcinga, neatitinka vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyros (CPK 145 str. 2 d., 17 str.), prieštarauja vykdymo proceso tikslams ir vykdymo proceso principams. Pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas bus apsunkintas arba pasidarys neįmanomas. Pati pareiškėja nurodo, kad iš darbo užmokesčio išieškojimas vykdomas teisėtai. Sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, pagal Civilinio proceso kodekso 737 straipsnį nėra prilyginamos darbo užmokesčiui. Norint sustabdyti išieškojimą iš pareiškėjos nurodytų dienpinigių, ji turėtų kreiptis į antstolę tiesiogiai ir nurodyti, kad išieškojimas iš šių lėšų negalimas, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo iš darbo užmokesčio sustabdymas – nepagrįstai pažeistų išieškotojo interesus, būtų perteklinė priemonė pareiškėjos siekiamiems tikslams.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 144 – 145 straipsniais, 147 straipsniu, 290 – 291 straipsniais, 510 straipsnio 2 dalimi, teismas
nutaria:
Pareiškėjos M. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.