- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-26
- Bylos Nr.
- A-575-876-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Atsakovas
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Pareiškėjas
- G. Č.
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Č. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G. Č. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 4-6) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK) viršininko 2009 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. 64-TE-61 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui G. Č. ir vyresniajam inspektoriui A. Ž.“ (toliau – ir Įsakymas) dalyje, kurioje pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba.
Nurodė, kad ginčijamas įsakymas buvo priimtas remiantis 2009 m. kovo 12 d. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. IS-6 „Dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato pareigūnų veiksmų įvertinimo“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), kurioje buvo nustatyta, kad jis, būdamas Marijampolės AVPK Kalvarijos policijos komisariato (toliau – ir Kalvarijos PK) kriminalinės policijos skyriaus viršininku, neatliko ikiteisminio tyrimo kontrolės, neorganizavo ir nekontroliavo, kad kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo poskyrio pareigūnai tinkamai vykdytų jiems pavestus uždavinius ir funkcijas ir taip pažeidė Kalvarijos PK viršininko 2006 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 36-V-69 patvirtinto „Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimų poskyrio viršininko pareigybės aprašymo“ (toliau – ir Pareigybės aprašymas) IV skyriaus, 1, 5 ir 11 punktus, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1-40 „Dėl rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) 7.6, 7.6.l ir 7.6.3 punktų reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo nurodyti negaliojančios Rekomendacijų redakcijos punktai ir todėl teigė, kad Įsakymas negali būti teisėtas ir turi būti naikinamas. Paaiškino, kad 2008 m. rugpjūčio 11 d., pirmadienį, rytinio pasitarimo metu sužinojęs apie įvykį, t. y. bandymą pavogti dyzeliną iš R. S. priklausančio krovininio automobilio, nurodė tyrėjui A. Ž. susisiekti su nukentėjusiuoju ir išspręsti klausimą dėl procesinio sprendimo priėmimo. Nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 166 ir 167 straipsnius, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje, galima tik esant nukentėjusiojo skundui. Todėl ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2008 m. rugpjūčio 12 d., gavus R. S. pareiškimą dėl įvykdytos vagystės. Pareiškėjas pabrėžė, kad paskyrė operatyvinį darbuotoją J. Ž. padėti A. Ž. greičiau ištirti įvykį, bei toliau stebėjo tyrimą. Atkreipė dėmesį, kad daiktiniai įrodymai (guminė žarna bei kanistrai) buvo neužfiksuoti ir nepaimti, nes tyrėjai A. Ž. ir J. Ž. savo tarnybiniuose pranešimuose teigė, kad vis nepavykdavo susitarti su R. S. dėl daiktinių įrodymų perdavimo. Nurodė, kad buvo iškeltos kelios įvykio versijos bei stebima situacija. Paaiškino, kad Tarnybinio patikrinimo išvadose esantys teiginiai, kad asmuo, kuris į įvykio vietą buvo atvykęs automobiliu BMW X5, nustatinėti pradėti tik gavus prokuroro nurodymą rugsėjo mėnesį, neatitinka tikrovės, nes jau 2008 m. rugpjūčio 14 d. tyrėjas J. Ž. buvo parašęs tarnybinį pranešimą, kurį pasirašė pareiškėjas, kad minėto asmens nustatyti nepavyko. Pabrėžė, kad buvo iškeltos kelios įvykio versijos ir minėto ikiteisminio tyrimo metu buvo renkama informacija ne tik apie galimą dyzelino vagystę, bet ir apie kontrabandinių cigarečių realizaciją. Nurodė, kad operatyviniai duomenys prie ikiteisminio tyrimo bylos gali būti prijungiami tik juos įstatymų nustatyta tvarka išslaptinus, todėl žinių apie juos ikiteisminio tyrimo byloje ir nebuvo. Pabrėžė, kad nei BPK, nei jo komentare, nei Rekomendacijose nėra apibrėžti konkretūs terminai, per kuriuos turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas ar atskiri jo veiksmai. Atkreipė dėmesį, kad baudžiamąją bylą kontroliavusi prokurorė V. S. jokių pastabų neturėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas Marijampolės AVPK (toliau – ir atsakovas) atsiliepimu (b. l. 10-12) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas gavus R. S. skundą. Atkreipė dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 36-1-00288-08 nėra duomenų, kad R. S. neturėjo laiko atvykti ir perduoti daiktinius įrodymus ir teigė, kad neapžiūrėjus įvykio vietos, negalima žinoti, kad nusikaltimo pėdsakai buvo sunaikinti. Pabrėžė, kad pareiškėjas, tuometinis poskyrio viršininkas, privalėjo žinoti policijos pareigūno pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti. Teigė, kad tai turėjo būti atlikta dar 2008 m. rugpjūčio 9 d., kai buvo gautas pranešimas apie nusikalstamą veiką. Kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad R. S. turėjo apsaugoti įvykio vietą bei išsaugoti joje rastus daiktus, nes pareiškėjo pavaldinių tiesioginė pareiga yra apsaugoti įvykio vietą, surasti ir ištirti nusikalstamos veikos pėdsakus. Teigė, kad pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai apie tai, jog buvo pasirinkta taktika nekviesti apklausai su ikiteisminiu tyrimu susijusio automobilio savininko, o stebėti situaciją ir rinkti papildomą informaciją, yra neparemti įrodymais ir prasimanyti. Tai įrodo ir ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 36-1-00288-08 esantis tarnybinis pranešimas, kad asmens, kuris tuo metu naudojosi automobiliu, nustatyti nepavyko. Nurodė, kad pareiškėjo teiginiai apie kitą versiją parodo jo nesusipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga, neatitinka tikrovės bei yra paneigiami R. S. parodymais. Teigė, kad pareiškėjo teiginys, jog jis informaciją rinko apie dvi visiškai skirtingas nusikalstamas veikas vienoje ikiteisminio tyrimo byloje, yra vertintinas kaip G. Č. išsisukinėjimas siekiant išvengti drausminės atsakomybės (tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta duomenų apie informacijos dėl kontrabandinių cigarečių rinkimą). Be to, pabrėžė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 36-1-00288-08 nėra jokių duomenų apie atliktus operatyvinius veiksmus, todėl neigė pareiškėjo argumentą, kad prie ikiteisminio tyrimo bylos operatyviniai duomenys gali būti prijungiami tik juos įstatymų nustatyta tvarka išslaptinus. Pabrėžė, kad nuo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 36-1-00288-08 pradžios, t. y. 2008 m. rugpjūčio 12 d., iki pareiškėjo tarnybinio patikrinimo pradžios, t. y. 2009 m. sausio 13 d., buvo praėję penki mėnesiai, o procesinių veiksmų per ši laikotarpį atlikta nebuvo. Taip pat paaiškino, kad G. Č. įteiktame pranešime dėl tarnybinio nusižengimo ir tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo padaryta techninė klaida, t. y. buvo įrašyti senos Rekomendacijų redakcijos 7.6; 7.6.1 ir 7.6.3 punktai, o ne tuo metu galiojusios Rekomendacijų redakcijos 37 ir 37.3 punktai. Pastebėjus šią klaidą, 2009 m. kovo 16 d. prie tarnybinio patikrinimo išvados buvo pridėtas tarnybinis pranešimas. Teigė, kad ši techninė klaida neturėjo įtakos kvalifikuojant tarnybinį nusižengimą ir priimant sprendimą dėl nuobaudos skyrimo, nes minėti senos redakcijos Rekomendacijų punktų reikalavimai atitinka naujos redakcijos Rekomendacijų punktų reikalavimus. Be to, pabrėžė, kad tarnybinė nuobauda buvo paskirta ne vien dėl minėtų reikalavimų nesilaikymo, bet ir už Pareigybės aprašymo IV skyriaus 1, 5 ir 11 punktų reikalavimų pažeidimus.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino, t. y. panaikino Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. 64-TE-61 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui G. Č. ir vyresniajam inspektoriui A. Ž.“ dalyje, kurioje G. Č. paskirta drausminė nuobauda – pastaba.
Teismas rėmėsi Vidaus tarnybos statutu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu (toliau – ir Statutas), Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 (toliau – ir Tvarka), pareiškėjo pareigybės aprašymu. Teismas nustatė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda – pastaba – buvo paskirta už tai, kad pareiškėjas nevykdė teisės aktų, reglamentuojančių jo, kaip pareigūno veiklą, reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad siekiant patraukti valstybės tarnautoją tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo kaltė, ir teismas, nagrinėdamas bylą, privalo patikrinti ar darbdavys aiškinosi kaltės klausimą ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu aplinkybės dėl tyrėjo A. Ž. bendravimo telefonu su R. S. nebuvo tikrinamos, o bylos nagrinėjimo metu tai padaryti nebuvo galima dėl objektyvių priežasčių. Teismas nustatė, kad, pradėjus ikiteisminį tyrimą, pareiškėjas nurodė tyrėjui J. Ž. padėti tyrėjui A. Ž. greičiau ištirti įvykį, bendradarbiavo su abiem tyrėjais iškeliant galimas įvykio versijas. Dėl tyrimo eigos minėti tyrėjai pareiškėjui G. Č. pateikė tarnybinius pranešimus, su kuriais jis susipažino bei juos pasirašė, taip pat davė nurodymą tyrėjui J. Ž. pataisyti techninę klaidą, padarytą 2008 m. rugpjūčio 20 d. tarnybiniame pranešime, nurodė A. Ž. nedaryti neaptartų taisymų apklausos protokoluose.
Teismas kritiškai vertino atsakovo teiginį, kad tarnybinio patikrinimo metu parsisiunčiant ir įrašant norminius aktus, buvo padaryta techninė klaida, t. y. buvo nurodyti senos redakcijos Rekomendacijų 7.6, 7.6.1 ir 7.6.3 punktai, vietoje naujos redakcijos Rekomendacijų 37 ir 37.3 punktų. Nustatė, kad negaliojančios teisės akto redakcijos pagrindu konstatuotas kaltinimas pareiškėjui dėl tarnybinio nusižengimo padarymo yra neteisėtas ir turi būti naikintinas. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš esmės ginčija kaltę dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, nurodydamas, kad savo veiksmais, t. y. neveikimu, nepadarė tarnybinio nusižengimo ir nepažeidė norminių aktų reikalavimų, nes byloje dėl dyzelino vagystės tinkamai atliko ikiteisminio tyrimo kontrolę, organizavo ir kontroliavo tyrėjų darbą. Pagal Statuto 2 straipsnio 6 punkte pateiktą tarnybinio nusižengimo apibrėžimą, valstybės tarnautojo kaltė yra būtinas tokio nusižengimo elementas, t. y. tarnautojas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl tiriant nusižengimą būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Tam skirtas ir valstybės tarnautojo paaiškinimas, kuriame nurodytas nusižengimo padarymo priežastis nusižengimą tiriantis pareigūnas privalo patikrinti ir įvertinti. Teismas nustatė, kad byloje neįrodyta, kad pareiškėjo, kaip Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo poskyrio viršininko, veiksmai ar neveikimas, vykdant ikiteisminio tyrimo kontrolę, susipažįstant su tarnybiniais pranešimais, kontroliuojant kriminalinės policijos pareigūnų jiems pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą (Pareigybės aprašymo IV sk. 1, 5, 11 p.), buvo padaryti priešingais teisei kaltais veiksmais ar neveikimu. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, konstatavo, kad Tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje konstatuotas kaltinimas pareiškėjui dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, grindžiamas tik faktinių aplinkybių konstatavimu, susijusių su ikiteisminio tyrimo eiga baudžiamojoje byloje Nr. 36-1-00288-08, tačiau visiškai neįvertinta pareiškėjo kaltė, neveikimo metu buvusios faktinės aplinkybės, objektyviai sąlygojusios neveikimą ar galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai. Be to, pabrėžė, kad Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo vertinami pareiškėjo procesiniai veiksmai vienoje ikiteisminio tyrimo byloje, neatsižvelgiant ir nevertinant pareiškėjo darbo apimties ir pobūdžio kitose bylose, tarnybinio patikrinimo metu pilnai ir išsamiai nebuvo ištirtos pareiškėjo 2009 m. vasario 9 d. paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad tyrimas buvo atliekamas pagal buvusius Kalvarijos PK resursus ir pajėgas, poskyryje buvo vykdomi ir kiti ikiteisminiai tyrimai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo išvada laikytina vienpusiška, neobjektyvia ir nepagrįsta visų objektyvių aplinkybių įvertinimu ir nepatvirtina tarnybinio nusižengimo sudėties, o šios išvados pagrindu priimtas įsakymas dėl nuobaudos pareiškėjui skyrimo – nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.
III.
Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 56-57), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimą ir palikti galioti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. 64-TE-61 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui inspektoriui G. Č. ir vyresniajam inspektoriui A. Ž.“ dalyje, kurioje G. Č. paskirta drausminė nuobauda – pastaba. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes buvo neatsižvelgta į nukentėjusiojo R. S. parodymus, tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų visumą bei neišsamiai įvertinti ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio pareigūno veiksmai.
Atsiliepimas
Pareiškėjas G. Č. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime (b. l. 10-12) nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jame nėra pateikta naujų aplinkybių ar svarių teisinių argumentų, o pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs bylos aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Atkreipia dėmesį, kad apeliacinis skundas buvo surašytas 2007 m. liepos 7 d., kai byla dar nebuvo išnagrinėta teisme ir teikti apeliacinį skundą dėl priimto sprendimo nebuvo teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 64-TE-61 dalies, kuria pareiškėjui G. Č. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad ginčijamas Įsakymas buvo priimtas remiantis Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2009 m. kovo 12 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. IS-6 (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, b. l. 1-8), kurioje be kita ko konstatuota, jog baudžiamojoje byloje Nr. 36-1-00288-08, dėl galimos dyzelino vagystės iš R. S. priklausančio automobilio, ikiteisminis tyrimas atliktas paviršutiniškai - nebuvo apžiūrėta įvykio vieta, neužfiksuoti ir nepaimti daiktiniai įrodymai, su byla susijusį automobilį vairuojantis asmuo pradėtas nustatinėti tik po prokuroro rašytinių nurodymų, tyrimo kontrolė buvo vykdoma prastai. Pareiškėjo Marijampolės AVPK Kalvarijos PK KPS viršininko G. Č. tarnybiniu pažeidimu šioje Tarnybinio patikrinimo išvadoje pripažinti jo veiksmai vykdant ikiteisminę tyrimo kontrolę, susipažįstant su tarnybiniais pranešimais, kontroliuojant kriminalinės policijos pareigūnų jiems pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą, kurie kvalifikuoti kaip pažeidžiantys Pareigybės aprašymo IV skyriaus, 1, 5 ir 11 punktuose ir Rekomendacijų 7.6, 7.6.l ir 7.6.3 punktuose nustatytus reikalavimus (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, b. l. 1-8).
V. P. aprašymo IV skyriaus 1 punktu, šias pareigas einantis valstybės tarnautojas atlieka ikiteisminio tyrimo kontrolę; vadovaujantis 7 punktu, organizuoja ir kontroliuoja, kad kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo poskyrio pareigūnai tinkamai vykdytų jiems pavestus uždavinius ir funkcijas; pagal 11 punktą, šis tarnautojas įvertina ir pasirašo tarnybos darbuotojų paruoštas ataskaitas, pažymas, pranešimus, rekomendacijas, paklausimus ir kitus dokumentus.
Rekomendacijų redakcijos, galiojusios iki 2008 m. birželio 27 d., 7.6, 7.6.l ir 7.6.3 punktuose buvo numatyta, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas, turėdamas visas BPK įtvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno teises ir pareigas, pagal savo kompetenciją imasi visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika: vadovaudamasis BPK 18 straipsniu ir 166 straipsnio 3 dalimi, duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnui pavedimus, siekdamas nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes, duodami pavedimai negali prieštarauti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro nurodymams ar pavedimams, atsako už ikiteisminio tyrimo intensyvumą ir ikiteisminio tyrimo pareigūno darbo drausmės kontrolę. Šie punktai iš esmės atitinka nuo 2008 m. birželio 27 d. įgaliojusios naujos redakcijos Rekomendacijų 37 ir 37.3 punktus, kuriuose nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas, turėdamas visas BPK įtvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno teises ir pareigas, pagal savo kompetenciją inter alia užtikrina, kad jam pavaldūs ikiteisminio tyrimo pareigūnai ikiteisminį tyrimą atkiltų per trumpiausią laiką ir atskleistų nusikalstamą veiką.
Iš aukščiau minėtų teisės nuostatų bei tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda – pastaba – paskirta už tarnybinį nusižengimą - netinkamą ikiteisminio tyrimo kontrolės vykdymą. Pareiškėjas ginčija, jog jo veikoje tarnybinio nusižengimo sudėties nebuvo, t. y. skiriant tarnybinę nuobaudą nenustatyta (nebuvo nustatinėjama) pareiškėjo kaltė.
Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 punktas numato, kad tarnybinis nusižengimas yra šio statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Pagal Statuto 26 straipsnio 1 dalį, tarnybinės nuobaudos yra skiriamos už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo teismo praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008).
Nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad skiriant tarnybinę nuobaudą pareiškėjui nebuvo vertinama nei pareiškėjo kaltė, nei kitos svarbios aplinkybės – tarnybinio patikrinimo metu nustatyto neveikimo metu buvusios faktinės aplinkybės, objektyviai sąlygojusios neveikimą ar galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo praktikoje yra nurodęs, kad asmeniui taikant drausminę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais nustatytų procesinių veiksmų neatlikimu nustatytais terminais, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sąlygoja galimybę pareiškėjui veikti kaip to reikalauja teisės aktai arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kaip to reikalauja teisės aktai negalėjo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-1480/2005).
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracines bylas, susijusias su tarnybiniais ginčais dėl paskirtų tarnybinių nuobaudų už tarnybinius nusižengimus, ne kartą yra nurodęs, kad, vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010; 2005 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-60/2005; 2004 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-678/2004). Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei yra reikalaujama, nei skundžiamame Įsakyme, nei Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra tiksliai nurodyta, kokių konkrečių ikiteisminio tyrimo kontrolės veiksmų pareiškėjas neatliko, t. y. nėra įvardintas G. Č. neveikimas, kuriuo galimai pažeisti jo pareigas bei jų atlikimą reglamentuojantys teisės aktai. Tarnybinio patikrinimo išvados teiginiai, jog ikiteisminio tyrimo kontrolė vykdyta netinkamai grindžiama ne pareiškėjo, o ikiteisminį tyrimą atlikusių tyrėjų netinkamai atliktais veiksmais (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, b. l. 7-8). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegijos vertina, kad nei Tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei Įsakyme nėra nustatytas būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas - konkreti priešinga teisei pareigūno veika (veiksmai ar neveikimas).
Be to, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo teismo praktika, sprendžiant pareigūno, kaip skyriaus vadovo, atsakomybę už netinkamai atliekamą ikiteisminio tyrimo kontrolę turėtų būtų vertinamos ir kitos svarbios aplinkybes, tokios kaip padarytų nusižengimų skaičius ir laikotarpis, per kurį jie nebuvo atskleisti asmens vadovaujamame skyriuje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-344/2010). Kaip jau buvo minėta, skiriant tarnybinę nuobaudą G. Č. į jokias kitas papildomas aplinkybes atsižvelgta nebuvo.
Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad kaltinimas pareiškėjui dėl tarnybinio nusižengimo padarymo yra grindžiamas vien atskirų faktinių aplinkybių konstatavimu – kad pareiškėjas apie galimą padarytą nusikalstamą veiką sužinojo 2008 m. rugpjūčio 11 d. rytinio pasitarimo metu ir nurodė tyrėjui A. Ž. susisiekti su nukentėjusiuoju ir išspręsti klausimą dėl procesinio sprendimo priėmimo, tyrėjui J. Ž. žodžiu nurodė padėti tyrėjui A. Ž. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 36-1-00288-08, taip pat su tyrėju A. Ž. kelis kartus aptarė ikiteisminio tyrimo bylos eigą bei galimas tyrimo versijas, A. Ž. nurodė ištaisyti techninę klaidą tarnybiniame pranešime, nedaryti neaptartų taisymų apklausos protokoluose bei buvo periodiškai informuojamas tyrėjų A. Ž. ir J. Ž. tarnybiniais pranešimais apie atliekamą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 36-1-00288-08 (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, b. l. 1-8). Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nurodyta, ar (ir jei taip, tai kodėl) būtent šie pareiškėjo atlikti veiksmai turėtų būti vertinami kaip netinkamai vykdytos pareigos.
Nors atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas pareiškėjui palankų sprendimą – panaikindamas ginčijamą įsakymą dalyje, kurioje pareiškėjui G. Č. buvo paskirta tarnybinė nuobauda, neatsižvelgė į nukentėjusiojo parodymus, neišsamiai įvertino ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio pareigūno veiksmus kontroliuojant ikiteisminį tyrimą bei neatsižvelgė į tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų visumą, iš bylos medžiagos matyti, kad šie atsakovo teiginiai taip pat laikytini nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia atsakovas, savo padarytas išvadas grindė byloje esančių ir tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų visuma – Tarnybinio patikrinimo išvada (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, b. l. 1-8), pareiškėjo G. Č. 2009 m. vasario 9 d. paaiškinimu (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, b. l. 20-22), tyrėjų A. Ž. ir J. Ž. pateiktais tarnybiniais pranešimais (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, b. l. 49-53), atsakovo atstovų paaiškinimais bei liudytojų parodymais pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 17-22, 38-44) ir kt.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atsakovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.