Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-04-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-12-366/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-07
Bylos Nr.
1A-12-366/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15740-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Ciesiūnas, Evaldas Vanagas
Nuteistasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-12-366/2020Proceso Nr. 1-01-1-15740-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 7 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti kolegijos pirmininko ir pranešėjo Sigito Bagdonavičiaus,

teisėjų Valdo Ciesiūno ir Evaldo Vanago,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei,gynėjui advokatui Justui Stauskui,nuteistajam A. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019-09-30 nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalyje ir paskirta jam 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019-04-12 nuosprendžiu, Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019-05-08 teismo baudžiamuoju įsakymu skirtomis bausmėmis ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas A. B. laikino sulaikymo ir suėmimo šioje byloje laikas nuo 2019-04-17 23.00 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2019-09-30). Į bausmės atlikimo laiką tai pat įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019-04-12 nuosprendį, Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019-05-08 teismo baudžiamąjį įsakymą.

M. S. ieškinys tenkintas pilnai ir iš A. B. jam priteista 22 565 Eur (dvidešimt du tūkstančiai penkis šimtai šešiasdešimt penki eurai) turtinė žala.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. B. nuteistas už tai, kad visuotinai pavojingu būdu sugadino didelės vertės svetimą turtą, o būtent 2019 m. balandžio 17 d. apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia padegė ir sugadino (duomenys neskelbtini), esantį nukentėjusiajam M. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą – sandėlį, kuriame buvo įrengtas medaus sukimo cechas, 15 000 Eur vertės, sandėlį, priklausantį R. M., ir sandėlį, priklausantį O. N..

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. A. B. pateikė Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo bylą išnagrinėti iš naujo. Mano, kad teismas nepagrįstai jį nuteisė pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, pripažinęs, kad netiesiogine tyčia visuotinai pavojingu būdu padegė ir sugadino didelės vertės svetimą turtą – 22565 eurų vertės pastato stogą. Teigia, kad sugadinto turto vertė yra nedidelė, todėl jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. Nukentėjusysis M. S. nepateikė nuosavybės teises į dalį pastato patvirtinančių dokumentų. Pagal preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį šį pastatą R. S. įsigijo iš V. A. M. už 1200 eurų, tačiau jo neįregistravo Registrų centre, todėl neaiški pastato paskirtis. Gali būti, kad statinys nelegalus. Be to, byloje nėra statybinių medžiagų pirkimo čekių, kuriais galima būtų įrodyti padarytą žalą.

3. Apeliantas teigia, kad teismas nepakankamai dėmesio skyrė gaisro priežasčiai nustatyti. Liudytojas R. S. yra nurodęs, kad balandžio 18 d. atvažiavęs ekspertas nustatė židinio vietą kitoje pastato pusėje, t. y. patėviui R. M. priklausančiame pastate. Liudytoju apklaustas gaisrininkas S. M. teigė, kad degė pagrinde vidus, ten kur gulėjo kaltinamasis. Tai reiškia, kad galėjo užsidegti nuo neatsargaus rūkymo. Užsidegus šienui, užsidegė bendras stogas. Ugniagesiai rado jį (A. B.) tame pastate gulintį, be gyvybės ženklų, todėl gaivino. Kai atsigavo, jis (A. B.) pasakė ugniagesiams, kad gaisras kilo nuo nuorūkos ir jis jį gesino.

4. Apeliantas pažymi, kad aplinkiniams nekilo jokio pavojaus, nes vėjo kryptis nebuvo link daugiabučių, kurie buvo nutolę nuo gaisro vietos apie 70 metrų. Nuteistasis tvirtina, kad M. S. ir S. M. buvo apkalbėtas dėl ankstesnių padegimų. Tačiau kaimynės V. Š. ir G. G., apklaustos liudytojomis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu apie jokius gaisrus neužsiminė. Gaisras kilo nuo neapdairiai numestos nuorūkos, tyčios padegti neturėjo, nes gaisro metu galėjo žūti pats.

5. Kolegijai priėmus sprendimą bylos nagrinėjimą tęsti rašytinio proceso tvarka, A. B. 2020-04-06 pateikė parodymus raštu. Rašte A. B. prašo atkreipti dėmesį į tai, kad 2019-04-17 apie 20 val. greitosios pagalbos darbuotoja jam suleido raminamuosius vaistus, nors žinojo, kad prieš tai vartojo alkoholį. Alkoholio ir raminamųjų vaistų poveikyje, pakriko psichika, norėjo nusižudyti. Tai patvirtina skambučių registrų centre užfiksuotas pokalbis, kuriuo prašė duoti psichologo telefono numerį. Būdamas tokios būsenos, nesuvokė, kad nuo numestos nuorūkos gali kilti gaisras ir tokiu būdu gali būti sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas.

6. Užsidegus pastatui apie 22 val., telefonas buvo beišsikraunantis, todėl paskambino V. Š., kad ši iškviestų gaisrinę. Atkreipia dėmesį į tai, kad į V. Š. skambutį nebuvo reaguota, nes Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) darbuotojai manė, kad skambutis melagingas. Mano, kad V. Š. paskambino dar kartą, nes pagal registrų centro užrašus iškvietimas fiksuotas 22.29 val. Ugniagesiai važiavo ilgai, tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja V. Š.. Kadangi ugniagesiai atvažiavo tik po 20 minučių, viskas kas degė buvo sudegę. Atkreipia dėmesį į tai, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių gaisrui užgesinti, tačiau begesindamas pats nualpo.

7. Rašte nuteistasis ginčija sugadinto turto vertę, teigdamas kad ji yra neįrodyta. Taip pat nesutinka su ieškinio suma, nes stogas buvo senas, perdengimo lentos nesudegė, išliko sienos, LED šviestuvai. Statybinės medžiagos, kuriomis buvo įrengtas cechas, buvo senos ir nekokybiškos.

8. Nuteistasis A. B. atkreipia dėmesį į tai, kad pastatas užsidegė ne nuo žvakės, o nuo neatsargiai numestos nuorūkos. Teigia, kad užsidegti žvakę nuo elektrinės viryklės ir nepastebėtas nusinešti ją iki R. M. patalpų, nebūtų galėjęs.

9. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Sutinka atlyginti nukentėjusiajam 7500 eurų per 6 metus, tačiau, būdamas nelaisvėje, to padaryti negali.

10. Nuteistasis prašo atkreipti dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje buvo skatintas du kartus už gerą elgesį, apgalvojo savo elgesį, metė rūkyti ir nori pradėti naują gyvenimą be alkoholio. Mano, kad laikas, išbūtas laisvės atėmime, yra pakankamas už padarytą nusikaltimą.

Atsiliepimas

11. 2020-04-03 Panevėžio apygardos teisme gautas Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Pasvalio) prokuroro A. R. atsiliepimas į nuteistojo A. B. apeliacinį skundą. Prokuroras atsiliepime nurodo, kad nuteistasis A. B. skunde nepateikė jokių neištirtų ar neįvertintų aplinkybių, naujų argumentų ar motyvų kodėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų nuosprendis yra neteisėtas. Teigia, kad teismas teisingai kvalifikavo A. B. padarytą nusikaltimą, nes turto sugadinimą kvalifikuojantys požymiai yra įrodyti.

Šalies argumentai

12. Apeliacinis skundas netenkinamas

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

13. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Įstatymas nenumato galimybės apeliacinį skundą papildyti ir apeliacinio proceso metu pateikti naujų, skunde nepareikštų prašymų, todėl nuteistojo A. B. 2020-04-06 rašte pateikti prašymai dėl ieškinio ir bausmės nenagrinėtini.

14. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde neginčija, kad jis padegė ūkinius pastatus ir tokiu būdu sugadino svetimą turtą, tačiau ginčija jo veiką kvalifikuojančias aplinkybes ir mano, kad jo veika iš BK 187 straipsnio 2 dalies turi būti perkvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už nedidelės vertės turto sugadinimą.

15. Apeliacinės instancijos teismas su skundo argumentais nesutinka. Veikos kvalifikavimo esmė yra ta, kad nustatytos faktinės aplinkybės yra lyginamos su tam tikra BK specialiosios dalies norma ir tokio palyginimo rezultate daroma išvada, kad konkretus žmogaus elgesys atitinka arba neatitinka tam tikro nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Šiuo atveju A. B. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, pagal kurią numatoma atsakomybė tam, kuris sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Iš paminėtų alternatyvių nusikalstamos veikos požymių nuteistajam inkriminuoti du požymiai, t. y. didelė sugadinto turto vertė ir turtas sugadintas visuotinai pavojingu būdu.

16. Apeliaciniame skunde ginčijama turto vertė. Nuteistojo A. B. manymu, ji neįrodyta, nes nukentėjusysis M. S. nepateikė nuosavybės teises į dalį pastato patvirtinančių dokumentų. Apeliantas teigia, kad pagal preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį šį pastatą nukentėjusiojo tėvas R. S. įsigijo iš V. A. M. už 1200 eurų, tačiau jo neįregistravo Registrų centre, todėl neaiški pastato paskirtis ir gali būti, kad statinys nelegalus. Be to, byloje nėra statybinių medžiagų pirkimo čekių, kuriais galima būtų įrodyti padarytą žalą. Tačiau, kolegijos vertinimu, skunde keliamos abejonės dėl pastato vertės, jo teisinio statuso (registruotas ar ne) bei dokumentų, pagrindžiančių statybinių medžiagų ir darbų kainas, nepateikimas į bylą veikos kvalifikavimui įtakos neturi. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. didesnė nei 12500 eurų. Nukentėjusysis viso proceso metu teigė, kad pastate adresu (duomenys neskelbtini)buvo įsirengęs medaus sukimo cechą. Patalpas jam perleido naudotis tėvas R. S., įsigijęs jas iš V. A. M., tačiau dokumentų neformino. Medaus sukimo cecho įrengimui išleido 15000 eurų, tačiau tai patvirtinančių čekių ar kvitų neturi. Taigi, kaip ir nurodyta nuteistojo apeliaciniame skunde, byloje nėra dokumentų, grindžiančių padarytą žalą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusieji neprivalo saugoti kvitų už daiktų įsigijimą ar paslaugų suteikimą, manydami, kad ateityje dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų juos gali prireikti pateikti teismui. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Tai kad buvo įrengtas cechas, skirtas medui sukti, patvirtina byloje esančios fotonuotraukos (1 t., b. l. 53-54), to neneigia ir nuteistasis. M. S. parodė, kad patalpoje iki gaisro buvo pradėta statyti įranga – medaus sukimo linija. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į statybinių medžiagų ir darbų rinkos kainas, neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo nurodyta 15000 eurų suma cecho įrengimui - ji nėra per didelė ar neatitinkanti protingumo kriterijaus. Byloje yra fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad po gaisro sandėliai, tame tarpe ir sandėlis, kuriame nukentėjusysis buvo įsirengęs cechą, visiškai suniokoti (1 t., b. l. 11-14). Iš nukentėjusiojo M. S. pateiktų nuotraukų matyti, kad gaisras nuniokojo ne tik cechą, bet ir stogą. Kadangi vien jau sugadinto medaus sukimo cecho vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. didesnė nei 12500 eurų, teismas pagrįstai konstatavo, kad A. B. sugadino didelės vertės turtą. Dėl turto priklausomybės ginčo nėra, pats nuteistasis tiek savo parodymuose, tiek apeliaciniame skunde įvardina kam tiksliai priklauso pastato dalys, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pastatas neįregistruotas, neaiški jo paskirtis ir gali būti, kad statinys nelegalus, jokios įtakos sugadinto turto vertei ir veikos kvalifikavimui neturi.

17. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nuteistojo A. B. veiksmuose ir kitą padaryto nusikaltimo kvalifikuojantį požymį – turto sugadinimą visuotinai pavojingu būdu. Šią aplinkybę teismas motyvavo tuo, kad turtas, yra bendrame statinyje su kitiems asmenims priklausančiomis patalpomis, kuriose galėjo būti žmonės. Be to statinys yra miestelio teritorijoje, nedideliu atstumu nuo gyvenamųjų pastatų. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymoje nurodyta, kad 2019-04-17, 22 val., t. y. gaisro metu kritulių nebuvo ir buvo III miškų gaisringumo klasė (2 t., b. l. 139). Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria nuosprendyje padarytai išvadai, kad dėl gaisro kilo realus pavojus užsidegti ne tik kitoms, bendrame statinyje esančioms patalpoms, bet ir gretimiems statiniams, galėjo nukentėti žmonės.

18. Nuteistasis nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl padegimo būdo, teigdamas, kad pastatas užsidegė nuo neatsargiai jo numestos nuorūkos. Kaip žinia, teismas nustatė, kad A. B. tyčia padegė ir sugadino nekilnojamąjį turtą – sandėlį. Nuosprendžio motyvuojamoje dalyje išspręstas klausimas dėl padegimo būdo. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad A. B. nebuvo nuoseklus, jis savo parodymus keitė, todėl teismas juos lygino su kitais įrodymais ir pateikė motyvuotas išvadas kodėl vienais parodymais tiki, o kitus atmeta. Teismas nutarė vadovautis A. B. pirminiais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 54-57), kuriuose jis nurodė nusinešęs į savo daržinę mažą apvalią degančią žvakę ir padegęs šieną. Tokių pasekmių nesitikėjęs, bet labai greitai liepsna pakilusi į viršų iki pat stogo, ir kilęs didžiulis gaisras. Jis ėmęs gesinti gaisrą, bet staiga pasijutęs labai silpnas ir daugiau neprisimena kaip viskas įvyko, atsipeikėjo būdamas lauke. Teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta šiuos nuteistojo parodymus užfiksavusi Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK vyresniojo tyrėja J. V., kuri parodė, kad A. B. apklausos metu dalyvavo advokatė, įtariamasis papasakojo pagal įtarimą savo versiją, viskas buvo surašyta, jis susipažino su savo parodymais ir pasirašė, kad surašyta teisingai. Skaitė parodymus ir gynėja. Be to, ikiteisminio tyrimo metu, sprendžiant suėmimo klausimą, A. B. taip pat nurodė, kad buvo uždegęs savo pastatą, norėjo spėti užgesinti, nespėjo, apalpo ir nugriuvo (2 t., b. l. 84-85). Nuteistojo pateikta nauja versija, kad gaisras kilo nuo neatsargiai numestos cigaretės, teismo įvertinta kaip prieštaraujanti bylos faktinėms aplinkybėms, kuria siekiama švelninti baudžiamąją atsakomybę. Su tokiais argumentais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

19. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad A. B. suvokė ir pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir dėl to galinčius atsirasti padarinius, t. y. suvokė, kad gali kilti gaisras ir tokiu būdu gali būti sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir, nors tokių padarinių nenorėjo, sąmoningai leido jiems kilti, t. y. nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo prašymu buvo skirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė. Ekspertizės metu A. B. nustatytas psichikos sutrikimas – emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Tačiau tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek ekspertizės atlikimo metu nustatyti sutrikimai netrukdė teisingai suprasti savo veiksmų esmę, jų pavojingumą, netrukdė juos valdyti. Nuteistasis 2020-04-06 rašte prašo atkreipti dėmesį į tai, kad 2019-04-17 apie 20 val. greitosios pagalbos darbuotoja jam suleido raminamuosius vaistus, todėl šių vaistų ir alkoholio poveikyje, pakriko psichika. Tačiau iš jo paties paaiškinimų matyti, kad kilus gaisrui, jis elgėsi pakankamai adekvačiai: ėmėsi veiksmų, kad būtų kuo greičiau iškviesti ugniagesiai, pats gesino ugnį ir tokie veiksmai patvirtina ekspertizės išvadą, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu suprato savo veiksmų esmę ir jų pavojingumą, galėjo juos valdyti. Įvertinus tai, kad A. B. nusikaltimo padarymo metu buvo pakaltinamas bei atsižvelgus į kitas paminėtas apelianto veikos kvalifikavimui reikšmės turinčias aplinkybes, darytina išvada, kad jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, keisti nuosprendį apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Sigitas BagdonavičiusTeisėjai Valdas CiesiūnasEvaldas Vanagas