Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. U. ieškinį atsakovei J. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 13 736 Eur skolos, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešame registre dėl atsakovės J. D. vardu registruoto nekilnojamojo turto buto/patalpos-buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, arba areštuoti J. D. piniginių lėšų, turto už 13 736 Eur sumą, turtą pavedant surasti antstoliui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 13 d. nutartimi ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo priėmė, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju turtas, kuriam ieškovas prašo taikyti areštą, nėra ginčo dalyku, todėl jo perleidimas neapsunkins sprendimo nagrinėjamoje byloje įvykdymo. Atvirkščiai, atsakovė, pardavusi turtą, turės lėšų atsiskaityti su ieškovu, jei bus priimtas jam palankus teismo sprendimas. Be to, ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones didesne apimtimi, nei ieškiniu reiškiamas reikalavimas, o tai neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslo ir paskirties, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą. Teismas nurodė, jog ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių sunkią atsakovės finansinę padėtį, nepateikė įrodymų, kad sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog ieškovo prašoma priteisti suma atsakovei yra didelė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas (apeliantas) R. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti: ieškinio užtikrinimui skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešame registre dėl J. D. vardu registruoto nekilnojamojo turto – buto/patalpos-buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo arba areštuoti J. D. piniginių lėšų, turto už 13 736 Eur sumą, turtą pavedant surasti antstoliui. Atskirojo skundo argumentai:Apeliantas nurodė, jog Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-964-435/2016) iš atsakovės ieškovo naudai priteista 41 763,21 Eur suma. Minėtas sprendimas iki šios dienos nėra įvykdytas, tai rodo, jog atsakovė akivaizdžiai vengia vykdyti teismo sprendimą. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienintelis J. D. turimas nekilnojamasis turtas, kurį pardavus atsakovė neturėtų jokio vertingo turto, iš kurio būtų galima vykdyti piniginių lėšų išieškojimą. Šiuo metu atsakovė yra skolinga Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimu priteistą pinigų sumą, bylinėjimosi išlaidas. Šiuo ieškiniu yra prašoma iš atsakovės priteisti 13 736 Eur piniginių lėšų. Į bylą pateiktas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, patvirtina, jog atsakovė neturi jokio kito vertingo turto, todėl siekia parduoti jai priklausantį turtą. Apelianto nuomone, šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovės finansinė padėtis nėra gera, o ieškiniu prašoma priteisti piniginių lėšų suma atsakovei yra didelė. Atsakovė J. D. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovė yra sąžininga ir siekia kuo operatyviau įvykdyti teismo sprendimu priteistą sumą, neslėpė turto. Todėl nėra jokios grėsmės būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog prašomas areštuoti turtas nėra ginčo dalyku, todėl jo perleidimas neapsunkins sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumas ir teisėtumas.Iš ieškinio matyti, kad ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešame registre dėl atsakovės J. D. vardu registruoto nekilnojamojo turto buto/patalpos-buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, arba areštuoti atsakovės piniginių lėšų, turto už 13 736 Eur sumą. Ieškovas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-964-435/2016) piniginės lėšos, gautos pardavus nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. 115 848 Eur (400 000 Lt) suma, buvo pripažintos bendrąja jungtine ieškovo ir atsakovės nuosavybe. Ieškinio reikalavimas buvo pareikštas tik dėl R. U. asmeniškai investuotų piniginių lėšų į minėto nekilnojamojo turto pirkimą, nereiškiant reikalavimo dėl visos dalies bendrąja jungtine nuosavybe priklausančių piniginių lėšų priteisimo jo naudai. Šiuo ieškiniu ieškovas prašo priteisti papildomai iš J. D. likusią ieškovui priklausančią dalį bendrąja jungtine nuosavybe priklausančių piniginių lėšų - 13 736 Eur sumą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 13 d. nutartimi ieškinį dėl skolos priteisimo priėmė, tačiau netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas nurodo, kad atsakovė pardavusi jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, siekdama išvengti teismo sprendimo vykdymo ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, gali nuslėpti gautas pinigines lėšas, o tai apsunkintų teismo sprendimo vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-964-435/2016) buvo leista parduoti butą/patalpą-butą, 1/4 dalį aikštelės, esančius (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartyje numatant sąlygą, jog už nekilnojamąjį turtą gautų lėšų suma, reikalinga Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties visiškam įvykdymui, tiesiogiai būtų pervesta į R. U. įgalioto asmens sąskaitą. Minėtoje byloje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, R. U. neprieštaravo, kad J. D. būtų leista parduoti nekilnojamąjį turtą. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių – įrašo viešame registre dėl J. D. vardu registruoto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės perleidimo draudimo. Šiuo atveju dėl išdėstytų argumentų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – įrašo viešame registre dėl atsakovės nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti J. D. piniginių lėšų, turto už 13 736 Eur sumą, turtą pavedant surasti antstoliui. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nagrinėjamu atveju aktualu yra tai, jog tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ši prezumpcija nėra absoliuti, todėl teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti reikalavimo sumos dydį atsižvelgiant į konkretaus asmens finansines galimybes, nagrinėjamu atveju – atsakovės. Ieškovas R. U. prašo priteisti iš atsakovės J. D. 13 736 Eur skolos, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimu iš J. D. R. U. naudai priteista 41 763 Eur suma, 5 proc. metinės palūkanos nuo 2014 m. vasario 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidos. J. D. tik iš dalies įvykdė teismo sprendimą. Atsakovė 2018 m. sausio 15 d. sudarė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Atsakovė kito turto, santaupų neturi, viena augina du nepilnamečius vaikus, be to gyvena užsienyje. Šie duomenys, rodo, jog atsakovės finansinė padėtis nėra gera, ji ieškovui jau skolinga apie 30 763 Eur, todėl prašoma priteisti suma yra didelė. Taigi šiuo atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neareštavus atsakovės piniginių lėšų ar turto, grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui nagrinėjamu atveju egzistuoja, o teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, ieškovo prašymas areštuoti J. D. piniginių lėšų, turto už 13 736 Eur sumą (išskyrus J. D. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Surasti ir aprašyti areštuojamą turtą pavedama antstoliui (CPK 147 straipsnio 6 dalis). Kitoje dalyje nutartis paliktina nepakeista.CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovo atskirasis skundas tenkintas, atsakovės prašymas priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas atmestas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti.

Klausimą išspręsti iš esmės.

Ieškovo R. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, turtą (išskyrus butą, esantį (duomenys neskelbtini)) 13 736 Eur sumai.

Nutarties vykdymą pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui.

Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

Išaiškinti ieškovui, kad dėl atsakovės turto suradimo ir aprašymo jis turi per 14 dienų kreiptis į antstolį. Antstolis pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per 14 dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti. Po pirminio patikslinimo areštuoto turto duomenys keičiami ar papildomi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Per 14 dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per 14 dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti.

Kitą skundžiamos nutarties dalį palikti nepakeistą.