Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-03-29 · Administracinė byla Nr. A-438-254-10

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-29
Bylos Nr.
A-438-254-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Pareiškėjas
V.D.
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-438-254/2010Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 26; 33.3; 37.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus,

sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,dalyvaujant pareiškėjai V.D.,pareiškėjos atstovui J.D.,atsakovo atstovei Rasai Račkytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V.D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V.D. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėja V.D. su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti:

1) Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA prie ŽŪM) 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. BR6-(1051)-19570 „Dėl paramos pagal kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ už 2007 m“ (toliau – ir Sprendimas);

2) Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2008 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 2008/04-4R-232 (toliau – ir Komisijos sprendimas);

3) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ (toliau – ir Priemonė) administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 3D-482 (2007-05-26 redakcija) (toliau – ir Priemonės administravimo taisyklės) 30 straipsnio atitikimo aukštesnės galios Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktams, t. y. dėl 3 proc. arba 2 ha paklaidos bendram plotui taikymo.

Paaiškino, kad 2008 m. spalio 2 d. gavo 2008 m. rugpjūčio 18 d. atsakymą į jos 2008 m. rugpjūčio 4 d. skundą, kuris patvirtino, kad pareiškėjai yra taikomos sankcijos pagal Priemonę dėl 4 laukų ploto neatitikimo (pritaikytos sankcijos suma yra 6 894,52 Lt). Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo Sprendimu, jį apskundė Komisijai, kuri pareiškėjos skundo nepatenkino. Teigė, kad su Komisijos sprendimu nesutinka ir mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes taikant sankcijas, visų pirma, reikia susumuoti laukų plotus ir, jei plotų suma (deklaruotas plotas) skiriasi nuo faktinio, tik tada laukui taikytinos sankcijos. Komisija savo sprendime sutiko su atsakovo nuomone, kad sankcijos taikomos laukui, nesumuojant bendro ploto (deklaruoto ploto), tačiau pareiškėja nurodė, kad tai prieštarauja Priemonės administravimo taisyklių 30.1, 30.2 ir 30.3 punktams. Pareiškėja sutiko su Komisijos išvada, kad priemonę administruoja ES Tarybos reglamentai Nr. 1257/1999, 817/2004, 1974/2006, 1698/2005, 796/2004, 2419/2001, 1782/2003. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2419/2001 30 straipsnyje, 31 straipsnyje, 32 straipsnio 1 dalyje bei Komisijos (EB) reglamento Nr. 796/2004 50 straipsnio l dalyje ir 3 dalyje, 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad parama skiriama atitinkamoms pasėlių grupėms. Nustačius, kad pasėlių grupės plotas yra didesnis nei deklaruotas, pagalba mokama pagal deklaruotą plotą. Nustačius, kad deklaruotas plotas yra didesnis už faktiškai nustatytą, pagalba mokama pagal faktiškai nustatytą, tačiau pagalbos dydis už plotą mažinamas dvigubu dydžiu, jei minėtas skirtumas yra didesnis nei 3 proc. arba 2 ha, bet mažesnis nei 20 proc., t. y. nustatoma riba 3 proc. arba 2 ha – matavimo paklaida, kurios neviršijus, sankcijos netaikomos. Pareiškėja taip pat sutiko su Komisijos išvada, kad jos deklaruotas plotas 34,53 ha, viršijo faktiškai nustatytą – 33,70 ha, t. y. 2,4 proc. – o tai pagal ES teisės aktų nuostatas nesudaro teisinio pagrindo taikyti sankcijas. Tvirtino, kad Komisija suklydo vertindama Komisijos reglamento (EB) Nr. 2419/2001 47 straipsnio 2 dalies ir Komisijos (EB) reglamento Nr.796/2004 71 straipsnio 3 dalies nuostatas, kuriose reglamentuota, kad pagal šiuos reglamentus taikomos sankcijos nepažeidžia kitų Bendrijos ar nacionalinės teisės nustatytų papildomų sankcijų. Akcentavo, kad 3 proc. matavimo paklaidos netaikymas nėra papildoma sankcija. Tarybos reglamentuose yra įtvirtinta, kad reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse, t. y. galioja visose ES narėse, o taip pat ir Lietuvos Respublikoje, nepriklausomai nuo nacionalinių teisės aktų. Taigi, NMA prie ŽŪM privalėjo jais vadovautis. Pagal ES ir nacionalinius teisės aktus, parama skiriama bendram plotui, kuris pagal ES teisę neviršija 3 proc. paklaidos ribos, jam nėra taikomos jokios sankcijos. Jei viršija 3 proc. paklaidą, sankcijos taikomos tiek pagal ES teisės aktus, tiek pagal nacionalinę teisę. Todėl pareiškėjai paskaičiuotos sankcijos yra neteisėtos ir naikintinos. Pažymėjo, kad 3 proc. paklaidos reikalavimas įtrauktas į 2007 m. Tiesioginių išmokų taisykles ir Priemonės administravimo taisykles. Pareiškėjos nuomone, Priemonės administravimo taisyklių 30 punktas neatitinka ES teisės aktų ir yra taisytinas, nes jame nėra numatyta 3 proc. paklaida bendram plotui. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai priklausantys laukai buvo matuojami 3 kartus ir kiekvieną kartą buvo gauti skirtingi rezultatai. Pareiškėjos manymu, skirtumas tarp deklaruoto ir faktiško ploto (0,83 ha) atsirado dėl netikslių atsakovo matavimų. Atsakovas vertino plokštumą, bet nevertino kalvų šlaitų. NMA prie ŽŪM turimi prietaisai matuoja lauko perimetrą, po to lauko plotą apskaičiuoja pagal programą kaip plokštumą, visiškai nevertindami lauko išgaubtumo. Pareiškėja pabrėžė, kad kuo kalva aukštesnė ir šlaitas statesnis, tuo didesnė ploto matavimo paklaida. Pareiškėjos valdomoje žemėje pagal žemės nuosavybės dokumentus yra 70,30 ha žemės ūkio naudmenų. Žemė grąžinta 1992-1993 m, atmatuojant ją sieksniu (dvimetriu), apie 5 proc. tikslumu. Deklaruotus laukus ji matavo dvimetriu. Akcentavo, kad pareiškėjai pasirašant Ekologinio ūkininkavimo dalyvavimo programoje ji nebuvo įspėta, jog būtinai reikia žemės laukus matuoti elektroniniais GPS prietaisais l,25 m perimetro dydžio tikslumu (3 proc.), nes matavimas juostomis negali užtikrinti tokio tikslumo, taip pat apie tai nebuvo įspėta, kai pateikė atsakovui kasmetinį prašymą. Pareiškėjos manymu, kadangi NMA prie ŽŪM pripažįsta matavimus juostomis, todėl norėdama patikrinti pareiškėjos matavimus ji turėjo deklaruotus laukus taip pat matuoti juostomis, nes atliekant kontrolinius matavimus tikslesniais prietaisais visada bus neatitikimų. Be to, 2008 m. gruodžio 5 d. atliekant matavimus lauke Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. l ir Nr. 2, buvo taikytas 5 proc. matavimų tikslumas. Tokiu būdu buvo sumažintas lauko plotas 0,20 ha, nors turėjo būti taikoma l,25 m perimetro paklaida.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos V.D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą nurodė, kad 2007 m. birželio 8 d. pareiškėja pateikė kasmetinį prašymą už 2007 m. Buvo atliktos dvi pateikto kasmetinio prašymo už 2007 m. pagal Priemonę patikros vietoje. Pažymėjo, kad pareiškėjos kasmetinis prašymas už 2007 m. buvo vertinamas vadovaujantis patikros vietoje, atliktos 2007 m. gruodžio 5 d. rezultatais, išskyrus kontroliniame žemės sklypo bloke Nr. (duomenys neskelbtini) esančius laukus Nr. 3, 4 bei kontroliniame žemės sklypo bloke Nr. (duomenys neskelbtini) esantį lauką Nr. 1. Šie laukai buvo vertinami remiantis atliktos patikros vietoje rezultatais, kurios metu buvo nustatyta, kad kontroliniame žemės sklypo bloke Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 3 deklaruotas plotas – 5,54 ha, o nustatytas faktinis plotas – 5,01 ha, kontroliniame žemės sklypo bloke Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 4 deklaruotas plotas – 2,10 ha, o nustatytas faktinis plotas – 1,98 ha. Minėtuose laukuose užfiksuotas ploto trūkumas. Taip pat, kad kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 1 deklaruotas plotas – 1,98 ha, o nustatytas faktinis plotas – 2,18 ha. Minėtame lauke ploto trūkumo nerasta. Tvirtino, kad 2007 m. gruodžio 5 d. patikros vietoje metu buvo nustatyta, jog pareiškėjos valdoje Nr. (duomenys neskelbtini): kontrolinio žemės sklypo bloke Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 2 deklaruotas plotas – 5,10 ha, o nustatytas faktinis plotas – 5,54 ha, kontrolinio žemės sklypo bloke Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 5 deklaruotas plotas – 2,29 ha, o nustatytas faktinis plotas – 2,49 ha, kontrolinio žemės sklypo bloke Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 1 deklaruotas ir nustatytas faktinis plotas – 3,73 ha, kontrolinio žemės sklypo bloke Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 2 deklaruotas ir nustatytas faktinis plotas – 0,72 ha. Minėtuose laukuose ploto trūkumo nerasta. Kontrolinio žemės sklypo bloke Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 1 deklaruotas plotas – 5,10 ha, o nustatytas faktinis plotas – 4,59 ha, kontrolinio žemės sklypo bloke Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 3 deklaruotas plotas – 7,97 ha, o nustatytas faktinis plotas – 7,46 ha. Minėtuose laikuose užfiksuotas ploto trūkumas. Pažymėjo, kad vadovaujantis Priemonės administravimo taisyklių 30.1 ir 30.2 punktais, buvo pritaikytos sankcijos dėl neteisingo deklaravimo (bendrai taikoma sankcija 6 894,5280 Lt ir skiriama parama 45 369,22 Lt). Pagal Priemonės administravimo taisyklių 30 punktą, sankcijos dėl neteisingo deklaravimo yra skaičiuojamos laukui. Bloke Nr. 11 esančio lauko Nr. D 1 rastas plotas mažesnis 11,11 proc. (deklaruota 5,10 ha, patikros metu rasta 4,59 ha), bloke Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. F 3 rastas plotas mažesnis 10,58 proc. (deklaruota 5,541 ha, patikros metu rasta 5,01 ha), todėl pagal Priemonės administravimo taisyklių 30.2 punktą, kai patikros metu rastas deklaruotas plotas mažesnis daugiau nei 10 proc., tačiau ne daugiau nei 20 proc., einamųjų metų išmoka mažinama perpus, t. y. už šiuos laukus išmoka sumažinta 6 894,53 Lt. Bloke Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. C 3 rastas plotas mažesnis 6,83 proc. (deklaruota 7,97 ha, patikros metu rasta 7,46 ha), bloke Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. G 4 rastas plotas mažesnis 6,06 proc. (deklaruota 2,10 ha, patikros metu rasta 1,98 ha), todėl pagal Priemonės administravimo taisyklių 30.1 punktą, kai patikros metu rastas deklaruotas plotas, kuriame taikoma priemonės programos, mažesnis nei numatyta įsipareigojimuose iki 10 proc., parama skaičiuojama pagal patikros metu nustatytą plotą, t. y. už lauką C 3 pareiškėjai buvo išmokėta 10 715,24 Lt, o už lauką G 4 – 2 843,99 Lt. Šie faktiniai duomenys pareiškėjai buvo išdėstyti Sprendime.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, jog pareiškėja ginčija NMA prie ŽŪM ir Komisijos sprendimus, prašo juos panaikinti kaip neteisėtus ir nepagrįstus motyvuodama tuo, kad tiek Komisija, tiek atsakovas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas. Nurodė, kad taikant sankcijas, visų pirma, susumuojami laukų plotai ir, jei plotų suma (deklaruotas plotas) skiriasi nuo faktinio, tik tada laukui gali būti taikytinos sankcijos. Pažymėjo, kad Komisijos reglamente (EB) Nr. 2419/2001 ir Tiesioginių išmokų taisyklėse numatyta, jog sankcijos paramos gavėjui yra taikomos tik tuomet, kai bendras deklaruotas, t. y. ne atskirų deklaruotų laukų, plotas yra didesnis nei faktinis daugiau kaip 3 proc. Šio reglamento nuostatos, pareiškėjos nuomone, ginčo atveju turėtų būti taikytinos tiesiogiai. Taigi, teismo manymu, nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra NMA prie ŽŪM ir Komisijos sprendimų teisėtumas bei pagrįstumas, o nagrinėjamos bylos ginčo objektas yra tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus mokėjimo sąlygos.

Teismas akcentavo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Priemonės administravimo taisyklės (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. 3D-252 redakcija), Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2007 m. taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 3D-135 (toliau – ir Tiesioginių išmokų taisyklės), taip pat su nagrinėjamu ginču susiję ES teisės aktai. Teismas pabrėžė ir tai, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Lietuvos Respublikos ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad pareiškėja 2006 m. birželio 1 d. NMA prie ŽŪM Šiaulių teritoriniam skyriui pateikė paraišką paramai gauti pagal Priemonę (toliau – ir Paraiška), kurioje nurodė deklaruojanti 16,57 ha plotą, pagal „Kraštovaizdžio tvarkymas“ programą, o pagal programą „Ekologinis ūkininkavimas“ – 34,53 ha plotą. 2007 m. birželio 8 d.pareiškėja pateikė kasmetinį prašymą, o 2007 m. spalio 19 d. pateikė mokėjimo prašymą, kuriuo prašė išmokėti paramą pagal Paraišką už 2007 m. Atsakovo Kontrolės departamento Šiaulių teritorinis skyrius 2007 m. lapkričio 7 d. atliko patikrą vietoje ir surašė patikros vietoje ataskaitą, kurioje nurodė, kad laukai buvo matuojami vadovaujantis įbraižymu žemėlapio fragmentuose pagal esančius riboženklius bei joje nustatė šiuos pažeidimus: (lauko Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) deklaruotas plotas – 5,10 ha, rastas faktinis plotas – 4,09 ha; lauko Nr. 3 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) deklaruotas plotas – 7,97 ha, rastas faktinis plotas – 7,39 ha; lauko Nr. 3 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) deklaruotas plotas – 5,54 ha, rastas faktinis plotas – 5,01 ha; lauko Nr. 4 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) deklaruotas plotas – 2,10 ha, rastas faktinis plotas – 1,98 ha); laukai, kuriuose rastas didesnis plotas nei buvo deklaruotas (lauko Nr. 2 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) deklaruotas plotas – 5,10 ha, rastas plotas – 5,62 ha; lauko Nr. 5 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) deklaruotas plotas – 2,29 ha, rastas plotas – 2,42 ha; lauko Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) deklaruotas plotas – 1,98 ha, rastas plotas – 2,18 ha); laukai, kuriuose pažeidimų nenustatyta (lauko Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko Nr. 2 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)). NMA prie ŽŪM 2007 m. lapkričio 26 d. raštu informavo pareiškėją, kad jai numatoma preliminari kompensacinė išmoka yra 54 689,13 Lt. Pareiškėja, nesutikdama su 2007 m. lapkričio 7 d. atlikta patikra vietoje, su skundu kreipėsi į NMA prie ŽŪM direktorių ir prašė panaikinti patikros vietoje ataskaitą ir pripažinti jos deklaruotus plotus teisingai deklaruotais. 2007 m. gruodžio 5 d. atsakovo Kontrolės departamento Kontrolės kokybės skyrius atliko patikrą vietoje ir surašė patikros vietoje ataskaitą, kurioje nurodė, kad laukai buvo matuojami vadovaujantis laukų įbraižymu orto-foto žemėlapyje ir nustatė tam tikrus pažeidimus: (lauko Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) deklaruotas plotas – 5,10 ha, rastas faktinis plotas – 4,59 ha; lauko Nr. 3 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) deklaruotas plotas – 7,97 ha, rastas faktinis plotas – 7,46 ha); laukai, kuriuose rastas didesnis plotas nei buvo deklaruota (lauko Nr. 2 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) deklaruotas plotas – 5,10 ha, rastas plotas – 5,54 ha; lauko Nr. 5 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) deklaruotas plotas – 2,29 ha, rastas plotas – 2,49 ha); laukai, kuriuose pažeidimų nenustatyta (lauko Nr. 1 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko Nr. 2 (bloko Nr. (duomenys neskelbtini)) bei konstatavo, kad Kontrolės departamento Šiaulių skyrius patikrą atliko nekokybiškai. NMA prie ŽŪM 2008 m. liepos 11 d. pranešimu, nurodančiu paramos sumą, informavo pareiškėją apie jai pagal Priemonę skirtą paramą ir pritaikytas sankcijas (skirta parama – 45 396,22 Lt, pritaikyta sankcija – 6 894,5280 Lt).

Teismo vertinimu, bylos rašytiniai įrodymai tvirtina ir tai, kad atsakovas Sprendime pareiškėjai nurodė, jog išnagrinėjus 2007 m. lapkričio 7 d. ir 2007 m. gruodžio 5 d. patikrų vietoje rezultatus nustatyta, kad: bloke Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. D 1 rastas plotas mažesnis 11,11 proc. (deklaruota 5,10 ha, patikros metu rasta 4,59 ha), bloke Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. F 3 rastas plotas mažesnis 10,58 proc. (deklaruota 5,54 ha, patikros metu rasta 5,01 ha); bloke Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. C 3 rastas plotas mažesnis (deklaruota – 7,97 ha, patikros metu rasta – 7,46 ha), bloke Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. G 4 rastas plotas mažesnis (deklaruota – 2,30 ha, patikros metu rasta – 1,98 ha), todėl pareiškėjai 2007 m. taikytina 6 894,52 Lt dydžio sankcija ir skiriama 45 396,22 Lt dydžio parama. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, paliko galioti atsakovo Sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, jog sisteminė ginčo teisinius santykius reguliuojančių teisės normų analizė leidžia pagrįstai teigti, kad tiesioginės išmokos ir taikytinos sankcijos skaičiuojamos ne pagal kiekvieno lauko plotą, bet pagal bendrą deklaruotą. Tuo atveju, kai bendras visų, o ne atskirų deklaruotų laukų plotas yra didesnis už faktiškai nustatytąjį, išmoka skaičiuojama pagal faktinį plotą, o jei viršija daugiau nei 3 proc., atsiranda teisinis pagrindas taikyti sankcijas. Kadangi Komisijos reglamento (KB) Nr. 817/2004 70 straipsnis nukreipia į tiesioginių išmokų apskaičiavimą bei sankcijų taikymą reglamentuojantį Reglamentą Nr. 2419/2001 ir į šiuo metu galiojantį Reglamentą Nr. 796/2004, todėl, teismo nuomone, tai reiškia, kad pagal ES teisę išmokos ir sankcijos pagal Priemonę apskaičiuotinos taip pat kaip ir tiesioginės išmokos.

Teismas nurodė ir tai, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ginčijami plotų neatitikimai nustatyti ir sankcijos pritaikytos už laukus, deklaruotus pagal Priemonės „Ekologinio ūkininkavimo“ programą. Taip pat, kad atsakovas mokėtiną išmoką pareiškėjai skaičiavo ne pagal bendrą deklaruotą plotą, bet kiekvieno lauko plotą. Teismas pažymėjo, jog pagal 2007 m. lapkričio 5 d. ir 2007 m. gruodžio 5 d. patikrų vietoje rezultatus, bendras nustatytas Paraiškoje pagal Ekologinio ūkininkavimo programą deklaruotų laukų plotas iš viso sudarė 33,70 ha (2,18 ha – bloko Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. 2; 3,73 ha – bloko Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. 1; 0,72 ha – bloko Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. 2; 7,46 ha – bloko Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. 3; 4.59 ha – bloko Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. 1; 5,54 ha – bloko Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. 2; 5,01 ha – bloko Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. 3; 1,98 ha – bloko Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. 4; 2,49 ha – bloko Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. 5), t. y. deklaruotas minėtų laukų 34,53 ha plotas viršijo nustatytąjį apie 2.4 proc. Teismas pabrėžė, kad minėtas neatitikimas pagal nurodytus ES teisės aktų nuostatas nesudarytų jokio teisinio pagrindo taikyti sankcijas, tačiau akcentavo, kad pagal Komisijos reglamento (FB) Nr. 2419/2001 47 straipsnio 2 dalį ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 71 straipsnio 2 dalį, reglamente numatyti paramos sumažinimo ar neskyrimo atvejai savaime nenulemia (nepažeidžia) atitinkamų nacionalinių sankcijų pagal bet kokias kitas Bendrijos arba nacionalinės teises aktų nuostatas. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nacionalinėje teisėje galima nustatyti kitas papildomas sankcijas, kurių taikymas nelaikytinas Europos Sąjungos teisės aktų, ginčo atveju, minėtų reglamentų, nuostatų pažeidimu.

Teismas išaiškino, jog pagal Priemonės administravimo taisyklių 30 punktą, sankcijos dėl neteisingo deklaravimo yra skaičiuojamos laukui. Jei patikros metu yra nustatoma, kad deklaruotas plotas, kuriame taikoma priemonės programa (-os), yra mažesnis nei numatyta įsipareigojimuose iki 10 proc. – parama skaičiuojama pagal patikros metu nustatytą plotą (30.1 punktas); jei deklaruotas plotas mažesnis daugiau nei 10 proc. tačiau ne daugiau nei 20 proc. – einamųjų metų išmoka yra mažinama perpus (30.2 punktas) Kolegijos nuomone, šios teisės normos turinio analizė suponuoja išvadą, kad įstatymų leidėjas nacionalinėje teisėje nustatė specialią sankcijų apskaičiavimo tvarką, t. y. pagal lauko, o ne pagal bendrą deklaruotą ir nustatytą plotą, ir tokios papildomos sankcijos skaičiuojamos pagal kiekviename deklaruotame lauke rastus ploto neatitikimus. Taigi, atsakovas, vadovaudamasis nacionalinės teisės normomis, pagrįstai apskaičiavo sankcijas pareiškėjai. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, jog NMA prie ŽŪM ir Komisija tinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas, jų priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl skunde nurodytais motyvais ir kitais motyvais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 89 straipsnio nuostatomis, naikinti skundžiamų sprendimų nėra jokio teisinio pagrindo, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas taip pat atmetė pareiškėjos prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Priemonės administravimo taisyklių 30 punkto atitikimo Europos Sąjungos (aukštesnės galios) teisės aktams, t. y. dėl 3 proc. arba 2 ha paklaidos bendram plotui taikymo. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos ABTĮ 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigūnai, apskričių viršininkai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, taip pat prokurorai. Minėti subjektai taip pat turi teisę kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti konkrečios visuomeninės organizacijos, bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio akto teisėtumą. Lietuvos Respublikos ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Teismo vertinimu, aptartų teisės normų sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi teisę tirti tik nacionalinių norminių administracinių teisės aktų atitiktį įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netiria nacionalinių norminių teisės aktų (ar jo dalies) atitikties ES teisės aktams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 4 straipsnio 3 dalimi, įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą ES teisminę instituciją prašydamas preliminaraus nutarimo ES teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje jam nekilo abejonių dėl pareiškėjos nurodytų ES teisės aktų, taikytinų ginčo atveju, aiškinimo ir galiojimo. Be to, teismas pareiškėjos V.D. skunde nurodytus argumentus dėl Priemonės administravimo taisyklių 30 punkto atitikimo ES teisės aktams, t. y. dėl 3 proc. arba 2 ha paklaidos bendram plotui taikymo, laikė paremtais prielaidomis ir samprotavimais, todėl pareiškėjos prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, atmetė kaip nepagrįstą.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Vilniaus apygardos administracinis teismas suklydo vertindamas sąvoką, „deklaruotas plotas". Deklaruotas laukas yra paraiškoje nurodytas žemės naudmenų ar pasėlių laukas, o deklaruotas plotas yra paraiškoje nurodyta žemės naudmenų ar pasėlių laukų plotų suma.

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas suklydo vertindamas pareiškėjos skundą, nes neteisingai įvertino sąvoką „sankcijos“. Sankcijos sąvoka yra apibrėžta Priemonės administravimo taisyklių 2 punkte ir turi būti suprantama kaip paramos gavėjui taikomas kompensacinės išmokos sumažinimas dėl įsipareigojimų nevykdymo ir/arba nustatytų reikalavimų nesilaikymo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nagrinėjamo ginčo pobūdis yra sudėtingas teisės normų taikymo bei aiškinimo aspektu. Ginčo sudėtingumas pasireiškia ir būtinybe taikyti bei aiškinti Europos Sąjungos teisės aktus (reglamentą Nr. 2419/2001, Nr. 796/2004 ir kt.), įvertinti nacionalinių teisės norminių aktų (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. gegužės 23 d. įsakymas Nr. 3D-252) atitiktį Europos Sąjungos teisei.

Visa tai lemia, kad yra būtina gilesnė teisės normų, reguliuojančių ginčo teisinius santykius bei jų aiškinimo ir taikymo teisminės praktikos analizė, dėl ko šios bylos nagrinėjimą tikslinga atnaujinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 82 straipsnio 8 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atnaujinti administracinės bylos Nr. A-438-254/2010 nagrinėjimą, ją atidedant.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRomanas KlišauskasVirgilijus Valančius