Kauno apygardos teismo nutartis

2014-01-23 · Civilinė byla Nr. 2S-257-273/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-23
Bylos Nr.
2S-257-273/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-16762-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Izolda Nėnienė
Ieškovas
E. M.
Atsakovas
E. T.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-257-273/2014Proceso Nr. 2-69-3-16762-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; (S) 121.17; 122.4;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-20866-918/2013 pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovei E. T. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pakeisti 2011-05-04 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-69-217/2011 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, pagal kurias šalių nepilnamečių vaikų A. M. ir A. M. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove ir iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikams. Ieškovas prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu ir priteisti iš atsakovės išlaikymą po 200 Lt kiekvienam sūnui kas mėnesį iki jų pilnametystės.

Ieškovas ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo byloje priėmimo nustatyti nepilnamečių vaikų A. M. ir A. M. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, sustabdyti išlaikymo išieškojimą iš ieškovo. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikams gyventi su atsakove yra nesaugu, prieš juos atsakovė ir jos sugyventinis naudoja fizinį smurtą, smarkiai muša, netenkina vaikų fiziologinių poreikių, neužtikrina vaikams pilnavertės mitybos, vaikai būna neprižiūrėti, murzini, nešioja išaugtus rūbus ir batus. Vaikai motinos bijo ir kategoriškai atsisako pas ją grįžti. Kai motina paskambindavo per „Skype“, sūnus A. slėpdavosi ir prašydavo pasakyti motinai, kad jo nėra. Dabar vaikai su ieškovu nuo 2013 balandžio mėnesio gyvena Lietuvoje, čia lanko vidurinę mokyklą, noriai mokosi, lanko lengvosios atletikos užsiėmimus, į Airiją grįžti nesutinka. Pats ieškovas į Airiją grįžti negali, neturi ten nei darbo, nei kur gyventi, neturės ten kaip rūpintis vaikais. Ginti vaikų interesų kitos valstybės teismuose neuri pinigų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 23 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad E. M. ir E. T. (buvusi pavardė M.) santuoka nutraukta 2011-05-04 Jonavos rajono teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-69-217/2011, šiuo sprendimu nepilnamečių vaikų A. M., A. M., E. M., gyvenamoji vieta nustatyta su motina E. M., taip pat nustatyta vaikų bendravimo su tėvu tvarka. 2011 metais E. M. kartu su vaikais išvyko gyventi į Airiją. Ieškovas 2012 metų birželio mėnesį pasiėmė vyresnius sūnus A. ir A. pas save atostogoms pagal teismo nustatytą tvarką. Tuo metu ieškovas gyveno Anglijoje, vaikai atostogavo Anglijoje. Pasibaigus atostogoms, vaikai motinai į Airiją negrąžinti. E. M. kreipusis į teismą, Londono Aukščiausiojo Teismo šeimos reikalų skyrius 2013-03-07 dokumentu civilinėje byloje Nr. FD12P02644 įpareigojo E. M. ne vėliau kaip iki 2013-03-22 grįžti su vaikais gyventi į Airiją ir leisti E. M. tiesiogiai bendrauti su vaikais. E. M. šio teismo įpareigojimo neįvykdžius ir vaikų į Airiją negrąžinus, Londono Aukščiausiojo Teismo šeimos reikalų skyrius 2013-03-22 dokumentu konstatavo vaikų grobimo faktą ir nusprendė, kad nepilnamečiai A. M. ir A. M. turi būti atiduoti atitinkamos vietinės institucijos globai, kol motina E. M. galės pasiimti vaikus į Airiją. Šis 2013-03-22 teismo įpareigojimas įvykdytas nebuvo. E. M. posėdžio metu pateikė Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos susirašinėjimo su A. T. departamentu duomenis, iš kurių matyti, kad tarnybos specialistės žiniomis, gautomis iš E. T. advokato, motina pradėjo Londono Aukščiausiojo teismo nutarimo dėl A. ir A. grąžinimo į Airiją įgyvendinimo procedūrą. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, teismui aplinkybių apie ginčus Jungtinės Karalystės teisme ir priimtus procesinius dokumentus nenurodė. Šios aplinkybės paaiškėjo tik posėdžio dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu, t. y. po ieškinio priėmimo. Ieškovas šio posėdžio metu pripažino, kad į Lietuvą grįžo tik dėl to, kad byla būtų teisminga Lietuvos Respublikos teismui. Ieškovas, atsakovė ir jų nepilnamečiai vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Atsakovė faktiškai gyvena ir dirba Airijos Respublikoje, ieškovas – Lietuvos Respublikoje. Kadangi nepilnamečių vaikų tėvai gyvena skirtingose Europos Sąjungos šalyse, todėl spręsdamas teismingumo klausimą civilinėje byloje dėl tėvų pareigų ir teisių, teismas teismingumą tokio pobūdžio bylose nustato pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“ II skirsnio 8 straipsnį, kuriame nurodoma, kad valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Šalių nepilnamečių vaikų A. M., A. M. ir E. M. gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su motina, todėl vaikai išvyko kartu su motina į Airijos Respubliką. Teismas sprendė, kad atsakovės ir nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Airijos Respublikoje. Pagal byloje pateiktus dokumentus, ieškovas vaikus į Lietuvos Respubliką išvežė neteisėtai, todėl teisiniu aspektu vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nepasikeitė ir liko Airijos Respublikoje kartu su motina. Šios bylos jurisdikcija priklauso Airijos Respublikos teismams, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtas. Teismas nurodė, kad nagrinėti ieškovo pareikštą ieškinį Kauno apylinkės teisme galima tuo atveju, jei būtų abiejų šalių aiškiai išreikštas sutikimas dėl bylos jurisdikcijos Lietuvos Respublikos teismams ir jei tai labiausiai atitiktų vaikų interesus(2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 8 str., 12 str. 1 d. b) punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas E. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. panaikinti ir bylą perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, ieškovo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo teisingai nustatė, kad šalių vaikai A. M. ir A. M. jau nuo 2012 metų birželio mėnesio nenutrūkstamai gyvena kartu su tėvu - ieškovu E. M., nuo 2012 m. birželio mėnesio iki 2013 metų kovo pabaigos Anglijoje, o nuo 2013 m. kovo pabaigos - balandžio pradžios gyvena kartu su tėvu Lietuvoje. Taigi vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta faktiškai pasikeitė, nutrūko vaikų santykis su Airijos Respublika, kurioje liko gyventi atsakovė. Jau nuo 2013 m. balandžio mėnesio abu vaikai lanko Kauno rajono Girininkų pagrindinę mokyklą, lanko lengvosios atletikos užsiėmimus. Tiek ieškovas E. M., tiek visi vaikai - A. A. ir A. M. yra Lietuvos Respublikos piliečiai, tėvo ir vaikų A. ir A. gyvenamoji vieta deklaruota Kauno rajone. Vaikais yra tinkamai pasirūpinta, jie neturi sveikatos problemų. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius 2012-10-29 atliko buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimą, surašė aktą, iš kurio matyti, kad vaikai tikrai gyvena nurodytu adresu ir ten vaikams sudarytos geros ir tinkamos buities sąlygos. Tokiu būdu teismas turėjo konstatuoti, kad Kauno apylinkės teismo jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, nedviprasmišku būdu pritarė visos bylos šalys. Vaikų ryšys su Airijos Respublika nutrūko nuo 2012 metų birželio mėn., t.y. praėjo jau daugiau nei vieneri metai nuo vaikų išvykimo iš Airijos. Vaikų gimtoji kalba yra lietuvių, angliškai jie išmoko tik šiek tiek buitinės kalbos. Kadangi tokio pobūdžio bylose (vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ar pakeitimas) yra svarbu išklausyti vaiko nuomonę jo gimtąja kalba, kad teisėjas suprastų vaikų gimtąja kalba duodamus parodymus tiesiogiai, o ne per vertėją, nes tik taip galima teisingai įvertinti vaiko pasakojimą apie gyvenimo sąlygas, nustatyti vaikui kylančias grėsmes, faktus, ar prieš vaikus naudojamas smurtas, įvertinti, ar vaikas sugeba savarankiškai apsispręsti su kuriuo iš tėvų jis labiausiai nori gyventi. Nutartis, kuria Kauno apylinkės teismas faktiškai atsisakė savo jurisdikcijos ir ieškinį paliko nenagrinėtą yra neteisėta, pažeidžianti pagrindinį tarptautinės teisės principą - vaikų teisių apsaugos ir vaiko interesų užtikrinimo principą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė E. T. (buvusi M.) prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo (atkreiptinas dėmesys, jog pakartotinai, nes su lygiai tokiu pačiu ieškiniu jis buvo kreipęsis ir į Jonavos rajono apylinkės teismą, kur jo ieškinys taip pat buvo paliktas nenagrinėtu), teismui nenurodė jokių aplinkybių apie ginčus Jungtinės Karalystės teisme ir priimtus procesinius dokumentus. A. M. ir E. M. gyvenamoji vieta teismo sprendimu yra nustatyta su jų motina, todėl kartu su vaikais išvyko į Airijos Respubliką, kur ir buvo nuolatinė gyvenamoji vieta iki kol ieškovas vaikus iš atsakovės pagrobė ir neteisėtai išvežė į Lietuvos Respubliką, todėl teisiniu aspektu vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nepasikeitė ir liko Airijos Respublikoje kartu atsakove. Atsakovė su savo nepilnamečiais vaikais nuo 2010 metų gyvena Airijoje, čia nuomojosi trijų aukštų namą, dirba ir gauna pajamas, gydymo įstaigoje yra vedamos vaikų sveikatos priežiūros kortelės, vaikai lankė mokyklą. Tai patvirtina, kad Airija, o ne Lietuva, yra tiek atsakovės, tiek ir nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta. Vaiką neteisėtai išvežus ar negrąžinus, valstybės narės, kurioje vaikas iki neteisėto išvežimo ar negrąžinimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, teismai išlaiko savo jurisdikciją iki tol, kol vaikas įgyja nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje narėje ir išvežimui ar negrąžinimui tylėjimu pritaria kiekvienas globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija arba vaikas toje kitoje valstybėje narėje pragyvena bent vienerius metus nuo to, kai globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietą, ir vaikas susigyvena su nauja aplinka. Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teismo Šeimos reikalų skyrius 2013 m. kovo 7 d. priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo E. M. iki 2013 m. kovo 22 d. grąžinti vaikus A. bei A. į Airijos Respubliką, t. y. į jų gyvenamąją vietą kartu su motina. Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai dėl vaiko grąžinimo yra vykdytini dokumentai, todėl ieškovui privalu minėtą sprendimą vykdyti (Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 2008-11-13 Nr. X-1809 9 str. 1 d.). Aplinkybė, jog E. M. 2012 m. birželio mėn. vaikus išsivežė iš Airijos Respublikos ir iki šiol jų negrąžina, nepakeičia nuolatinės vaikų gyvenamosios vietos ir tuo pačiu bylos dėl ginčo, t. y. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, teismingumo. Ieškovo E. M. prašymas nustatyti vaikų gyvenamąsias vietas su juo, kuris yra jau pareiškiamas ne pirmame teisme, yra tik pastangos vilkinti procesą bei nevykdyti jam nepalankaus Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teismo sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.

Apeliantas teismo prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdamas į šį prašymą, teismas primena, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, jog šis apelianto prašymas teismui nėra privalomas. Įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad žodinis bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka šioje byloje nėra būtinas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, pakanka tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla iš esmės buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

Teismas tarptautinį elementą turinčioje byloje pirmiausia turi išspręsti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti konkrečią bylą. CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 str.). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pakeisti 2011-05-04 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-69-217/2011 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, pagal kurias šalių nepilnamečių vaikų A. M. ir A. M. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove ir iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikams. Ieškovas prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu ir priteisti iš atsakovės išlaikymą po 200 Lt kiekvienam sūnui kas mėnesį iki jų pilnametystės. Ieškovas ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo byloje priėmimo nustatyti nepilnamečių vaikų A. M. ir A. M. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, sustabdyti išlaikymo išieškojimą iš ieškovo ( b.l.3-7). 2013 m. spalio 23 d. pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, kuria paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtą CPK 782 straipsnio pagrindu, nustatęs, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams (b.l.107-109). Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad 2011 metais E. M. kartu su vaikais išvyko gyventi į Airiją. E. M. 2012 metų birželio mėnesį pasiėmė vyresnius sūnus Arnoldą ir Andrių pas save atostogoms pagal teismo nustatytą tvarką. Tuo metu E. M. gyveno Anglijoje, vaikai atostogavo Anglijoje. Pasibaigus atostogoms, vaikai motinai į Airiją negrąžinti. Pagal byloje pateiktus dokumentus, ieškovas vaikus į Lietuvos Respubliką išvežė neteisėtai, todėl teisiniu aspektu vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nepasikeitė ir liko Airijos Respublikoje kartu su motina. Vaiką neteisėtai išvežus ar negrąžinus, valstybės narės, kurioje vaikas iki neteisėto išvežimo ar negrąžinimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, teismai išlaiko savo jurisdikciją iki tol, kol vaikas įgyja nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje narėje ir išvežimui ar negrąžinimui tylėjimu pritaria kiekvienas globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija arba vaikas toje kitoje valstybėje narėje pragyvena bent vienerius metus nuo to, kai globos teises turintis asmuo, institucija ar kita organizacija sužinojo arba turėjo sužinoti apie vaiko buvimo vietą, ir vaikas susigyvena su nauja aplinka.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalių santuoka nutraukta Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu. Taip pat teismas minėtu sprendimu patvirtino šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys be savo turtinių teisių ir pareigų bei kitų klausimų numatė, kad po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų A. M., gim. (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina E. M. (t.1, b. l. 10-12). Atskirojo skundo argumentai, kad ieškovas, tiek visi vaikai, yra Lietuvos Respublikos piliečiai, tėvo ir vaikų A. ir A. gyvenamoji vieta deklaruota Kauno rajone, vaikais yra tinkamai pasirūpinta, jie neturi sveikatos problemų, vaikams sudarytos geros ir tinkamos buities sąlygos, nėra pagrindas laikyti, kad byla priklauso Lietuvos teismų jurisdikcijai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Airijos Respublikoje, pagrįstai sprendė, jog byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams. Iš bylos duomenų matyti, kad Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teismo Šeimos reikalų skyrius 2013 m. kovo 7 d. priėmė sprendimą, įpareigojantį E. M. iki 2013 m. kovo 22 d. grąžinti vaikus Arnoldą, gim. (duomenys neskelbtini), bei Andrių, gim. (duomenys neskelbtini), į Airijos Respubliką, t. y. į jų gyvenamąją vietą kartu su motina (b.l.78-93). Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai dėl vaiko grąžinimo yra vykdytini dokumentai, todėl ieškovui privalu minėtą sprendimą vykdyti. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pagal byloje pateiktus dokumentus, ieškovas vaikus į Lietuvos Respubliką išvežė neteisėtai, todėl teisiniu aspektu vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nepasikeitė ir liko Airijos Respublikoje kartu su motina. Kiti ieškovo atskirojo skundo argumentai, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo jos naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Izolda Nėnienė