Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-9970) ir jo patikslinimu (DOK-84403), pateikdama šiuos reikalavimus: 1) pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu; 2) laikyti, kad darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; 3) panaikinti atsakovės sprendimą – įpareigoti ieškovę atlyginti įmonei padarytą žalą 171 442,21 Eur; 4) priteisti iš atsakovės ieškovei 401,41 Eur sumą, išskaičiuotą iš ieškovės darbo užmokesčio; 5) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 6) priteisti vieno vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovė ieškovę atleido iš darbo vadovaudamasi Darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, t. y. už šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą. Atsakovė atleidimo priežasties nedetalizavo, kuo pasireiškė ieškovės šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Faktinis pagrindas atleisti ieškovę iš darbo buvo tai, kad 2024 m. gruodžio 19 d. telefoniniai sukčiai suklaidino ieškovę ir apgaulės būdu iš atsakovės banko sąskaitų išviliojo didelę pinigų sumą (kaip nurodyta skundžiamame įsakyme 171 442,21 Eur, priešpriešiniame reikalavime suma jau buvo sumažinta iki 158 754,37 Eur). Atsakovė neginčija, kad ieškovė tapo nusikaltimo auka – ieškovė ikiteisminiame tyrime Nr.01-1-49407-24 pripažinta nukentėjusiąja. Pažymėjo, jog ieškovė savo kompetencijos ribose ėmėsi visų būtinų priemonių identifikuoti asmenį, kuris jai paskambino ir prisistatė policijos pareigūnu: ji reikalavo, kad jis pateiktų tarnybinį pažymėjimą, šis jos reikalavimas buvo įvykdytas – ieškovei buvo pateiktas policijos šaukimas ir policininko pažymėjimas, taip pat pateikta moters nuotrauka, kuri, skambinančiojo teigimu, buvo atėjusi į AB „Swedbank“ su ieškovės įgaliojimu; pateiktas policijos šaukimas buvo labai tikroviškas, jame buvo surašyta ieškovės asmeninė informacija, todėl ieškovė patikėjo, kad tikrai skambina policijos pareigūnas; šioje situacijoje ieškovė veikė pagal policijos pareigūno reikalavimus; ieškovė buvo įtikinta, kad bendrauja su policijos pareigūnu, gavo nustatytos formos šaukimą atvykti į policijos įstaigą, todėl neturėjo kitos išeities, kaip tik vykdyti jo duotus nurodymus, tuo labiau, kad pagrindinis jos tikslas buvo apsaugoti atsakovo finansus, kad sukčiai juos nepasisavintų per elektroninę bankininkystę; ieškovės veiksmuose nėra šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sudėties ir atsakovės sprendimas atleisti ją iš darbo pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštaraujantis kasacinio teismo praktikai. Atsakovė priėmė neteisėtą sprendimą įpareigoti ieškovę atlyginti 171 442,21 Eur žalą, taip pat neteisėtai išskaitė iš ieškovės dalį darbo užmokesčio – 401,41 Eur. Atsakovė priėmė sprendimą vadovaudamasi DK 156 straipsniu, kai toks jos sprendimas prieštarauja DK 154 straipsniui, nes atsakovei padarytos žalos atsiradimo priežastys neatitinka šio straipsnio 1-5 punktuose nurodytoms sąlygoms, o kolektyvinės sutarties atsakovės įmonė neturi. Be to, atsakovė su trečiuoju asmeniu AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialu Lietuvoje yra sudariusi vadovų ir vadovaujančių asmenų civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. LT24-BCAD-00009654-7, pagal kurią trečiasis asmuo darbuotojo vardu gali atlyginti žalą įmonei. Todėl šioje byloje klausimas dėl žalos atlyginimo turi būti pirmoje eilėje sprendžiamas tarp atsakovės ir trečiojo asmens.