Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B. (A. B.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1990-07-05 Vilniaus raj., Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis atsitiktinius darbus privačiame sektoriuje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. B. 2009-04-19 apie 23.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu su savo artimu giminaičiu –broliu M. B., tyčia trenkė pastarajam vieną kartą savo galva į jo kaktą, po to paėmęs peilį tyčia dūrė vieną kartą nukentėjusiajam M. B. į krūtinės ląstą, padarydamas jam kiauryminę durtinę – pjautinę dešinės krūtinės ląstos pusės žaizdą su dešinio plaučio, dešinės širdaplėvės, dešinio skilvelio perikardo pažeidimu, kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, ir tokiu būdu tyčia sunkiai sutrikdė M. B. – savo brolio sveikatą.

Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną su broliu M ir draugais žaidė krepšinį, po to išgėrė alaus, grįžo namo, kur tarp jo ir brolio įvyko konfliktas dėl to, kad brolis norėjo perjungti televizorių į kitą programą, o jis norėjo žiūrėti būtent tą laidą, kurią žiūrėjo. Brolis buvo daugiau apsvaigęs nuo išgerto nemažo kiekio alaus, išvadino jį žeminančiais žodžiais, visaip užgauliojo, todėl jis nesusilaikęs, taip pat buvęs apsvaigęs nuo alaus, tačiau mažiau negu brolis, pastarajam vieną kartą savo galva trenkė į kaktą, broliui nesiliovus jį užgaulioti, pagriebė nuo stalo peilį ir vieną kartą smogė jam į krūtinę, tokiu būdu norėdamas jį pagąsdinti. Visiškai neturėjo tikslo brolio sužaloti sunkiai, dėl to, kas įvyko labai išgyvena, nuoširdžiai gailisi. Prisipažino padaręs nepasvertus veiksmus.

2009-04-20 ir 2009-10-07 parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis A. B. parodė vietą, kur ir kaip jis 2009-04-19 peiliu sužalojo brolį M. B. (b.l. 90-93, 112-117).

Nukentėjusysis M. B. parodė, kad broliui A. B. pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio neteiks. Jis tą vakarą, t.y. 2009-04-19, pats pradėjo žodinį konfliktą su broliu A. B., nes buvo girtas. Dėl kokios priežasties prasidėjo konfliktas dabar tiksliai neatsimena. Galbūt jam nepatiko, kad brolis norėjo perjungti televizorių į kitą programą, o jis norėjo žiūrėti būtent programą, kurią tuo metu žiūrėjo. Jam atrodo, kad jis pasakė broliui A. B., kad pastarasis yra „lohas“. Buvo išgėręs, brolis A. B. irgi buvo neblaivus. Jam atrodo, kad visi kiti vaikinai sėdėjo šalia ant sofos. Sofa stovėjo iš kairės pusės nuo jo, t.y. tarp jų buvo stalas. Ant stalo gulėjo peilis. A. B. priėjo prie jo, nieko jam nepasakė ir staigiai vieną kartą trenkė savo galva jam į kaktą, o po to jis pajuto smūgį į krūtinę, į dešinę pusę, ir pamatė, kaip A. B. ištraukė iš jo krūtinės peilį. Peilis iki tol gulėjo ant stalo. Kaip brolis paėmė peilį jis nepastebėjo. Prieš tai, kai jį sužalojo, brolis jam negrasino, nieko nesakė.

Liudytojas E. A. parodė, kad jis kartu su A. B. ir R. Š. nuomojosi kambarį, adresu Liepkalnio g. 96, Vilniuje. 2009-04-18, apie 22.00 val. į svečius atvažiavo A. B. brolis – M. B. ir už poros minučių atvažiavo R. Š. pažįstamas A. C.. Tą vakarą jis kartu su draugais išgėrė du litrus alaus. Visi liko nakvoti pas jį. Kitą dieną, t.y. 2009-04-19, apie 22.20 val. kai visa minėta kompanija buvo kambaryje, tarp M. B. ir A. B. iškilo žodinis konfliktas. Dėl ko, jis nežino. Žodinio konflikto metu girdėjo, kaip A. B. perspėjo M. apie tai, kad jei pastarasis nenusiramins, tai A. jį papjaus. Sakydamas tai, A laikė rankoje peilį. Bet M. B. vėl pradėjo bartis su A. ir tada A. priėjo prie M. iš priekio ir kažką jam padarė, tačiau jis nematė, ką konkrečiai. Po to pamatė, kad M. laikė ranką prie krūtinės iš dešinės pusės, iš kur jam stipriai pradėjo bėgti kraujas.

Liudytojas A. C. parodė, kad gyvena Trakų rajone, Rūdiškėse, Vaikų globos namuose. 2009-04-18, apie 22.00 val., atvažiavo į svečius pas draugą R. Š., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kaip jis suprato, tai ten R. Š. nuomoja kambarį kartu su draugais, t.y. su A. B. ir E. A.. Atvažiavęs į svečius, pamatė, kad ten jau yra R. Š., A. B., M. B. ir E. A.. Tą vakarą visi išgėrė 2 l alaus. Jis liko nakvoti pas draugus. 2009-04-19 iš ryto visi nuvažiavo prie Baltojo tilto, Konstitucijos pr., Vilniuje, pažaisti krepšinį. Visą dieną prabuvo ten. Apie 22.00 val. visi vėl grįžo į namą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Būnant namuose ir žiūrint televizorių, M. B. pradėjo bartis su savo broliu A. Dėl ko prasidėjo žodinis konfliktas, neatsimena, jam atrodo, kad M. norėjo žiūrėti per televizorių vieną programą, o A. – kitą programą. Tuo metu ir vienas ir kitas buvo girti. Jis pamatė, kaip A. B. priėjo prie M. ir vieną kartą trenkė savo galva į M. kaktą. Po to A. nuo stalo paėmė virtuvinį peilį ir dūrė sėdinčiam ant fotelio M. į krūtinę iš dešinės pusės. Po to A. padėjo peilį ant palangės, o M. susirietė nuo skausmo. Jis pamatė, kad jam iš krūtinės bėga kraujas. Tada jis su A. padėjo M. nuvilkti megztinį ir su rankšluosčiu pridengė M. žaizdą. Įvykio metu kambaryje buvo R. Š. ir E. A..

Specialisto išvadoje Nr. G 2318/09 (01) nustatyta, kad M. B. nustatyta kiauryminė durtinė-pjautinė dešinės krūtinės ląstos pusės žaizda su dešinio plaučio, dešinės širdaplėvės, dešinio skilvelio perikardo pažeidimu, kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje ir širdaplėvės ertmėje, padaryta paveikus duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kiauryminio krūtinės ląstos sužalojimo. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu ir galėjo būti padarytas peiliu (b.l. 66, 67).

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – peilis ir nukentėjusiojo M. B. striukė buvo apžiūrėti (b.l. 68-74).

Striukės viršutinėje dešinės pusėje virš kišenės yra 2 cm plyšis, apvertus ją iš pamušalo pusės taip pat yra 2 cm plyšis. Ant peilio buvo aptiktos rudos spalvos dėmės, panašios į kraują.

Remiantis byloje ištirtais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad A. B. kaltė yra įrodyta. Jis pats prisipažino peiliu sužalojęs brolį. Jo parodymus papildo brolio M. B. – nukentėjusiojo parodymai, liudytojų E. A.. A. C., mačiusių įvykį parodymai bei rašytiniai įrodymai – specialisto išvada, iš kurios seka, kad padarytas M. B. sužalojimas pagal sunkumo laipsnį yra sunkus, padarytas peiliu. Kaltinamojo A. B. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. jis sunkiai sužalojo brolį.

Kaltinamasis A. B. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Šią aplinkybę teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.)

Iš kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų seka, kad nukentėjusysis pirmas sukėlė konfliktą, užgauliojo brolį, žemino jį nešvankias žodžiais, toks nukentėjusiojo provokuojantis elgesys turėjo įtakos veikos padarymui. Šią aplinkybę teismas taip pat pripažįsta A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Motyvuojamoji dalis

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Alcotester-printerio duomenys rodo, kad 2009-04-20 00.36 val. atlikus A. B. blaivumo testą, jam buvo nustatyta 0,54 promilės. Kadangi įvykis buvo 2009-04-19 apie 23.00 val., manytina, jog įvykio metu A. B. buvo apsvaigęs nuo alkoholio labiau.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvą, stadiją, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančias dvi aplinkybes, kaltininko asmenybę.

Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. sankcijoje yra numatyta tik viena bausmė – laisvės atėmimas nuo dviejų iki dvylikos metų.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

Pagal Konstituciją teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio reguliavimo būdo, tikslų. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 str.) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga proporcija. Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už nusikalstamą veiką (aptariamuoju atveju tik laisvės atėmimą nuo dviejų iki dvylikos metų), kartu nustatė ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę, turi galimybę atsižvelgti į visas aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai yra įtvirtinti BK 41 str. 2 d. 5 p., 54 str. 3 d.

A. B. praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, nusikaltimą padarė būdamas 18 metų. Kaltinamasis ir nukentėjusysis – broliai, iš daugiavaikės šeimos, kurių abu tėvai mirę, motina – 1994 m., tėvas – 2008 m. Abu broliai, nutrūkus tvirtiems socialiniams ryšiams, augo internate, kur baigė pagrindinius mokslus, šiuo metu A. B. dirba privačiame sektoriuje ir gyvena sesers šeimoje, jo brolis – nukentėjusysis gyvena kitos sesers šeimoje, abu susitaikė, nukentėjusysis M. B. prašė teismo neskirti jaunesniajam broliui laisvės atėmimo, jaučiasi kaltas inicijavęs tarp jų konfliktą, kurio pasėkoje nukentėjo. Teismo nuomone, būtent ši aplinkybė laikytina išimtinė ir suponuoja išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. B. prieštarautų teisingumo principui, kadangi dar labiau paveiktų šios šeimos socialinius ryšius. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, bausmės tikslai šioje byloje, esant nustatytoms aplinkybėms, bus pasiekti ir teisingumas įgyvendintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. 5 p., 54 str. 3 d. Skiriant A. B. bausmę, taikytina BK 54 str. 3 d. nuostata ir skirtina švelnesnė negu įstatymo už šį nusikaltimą sankcijoje nustatyta bausmė.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 1264,91 Lt atlyginimo už nukentėjusiojo M. B. gydymą tenkintinas. Civilinio kodekso 6.280 str. 1 d. nustatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ir kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo, t. y. A. B.. Šis civilinis ieškinys yra pagrįstas dokumentais, todėl tenkintinas, priteisiant iš A. B. 1264,91 Lt Valstybinei ligonių kasai padarytai žalai atlyginti, gydant nukentėjusįjį.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: maišas su nukentėjusiojo M. B. striuke, vokas, kuriame yra peilis, nuoplova nuo raudonos spalvos dėmės ant kilimo kambaryje, vokas su nuoplova nuo raudono spalvos dėmės ant lovos kambaryje, saugomi Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2-ajame PK daiktų saugojimo patalpoje (2009-08-26 kvitas Nr. 006953 b.l. 75-76) sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303 str., 305 str., 307 str., 308 str., 310 str., 313 str.,

nusprendė:

A. B. (A. B.), a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. ir, pritaikius BK 54 str. 3 d., nuteisti jį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimą. Įpareigoti A. B. užsiregistruoti darbo biržoje.

Bausmės pradžią nustatyti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinę registraciją Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2-ajame PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, – panaikinti.

Priteisti iš A. B. Valstybinei ligonių kasai 1264,91 Lt žalai atlyginti. Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – M. B. striukę, peilį ir nuoplovas, laikomus Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2-ojo PK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2009-08-26 kvitą Nr. 006953, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistojo per tą patį laikotarpį nuo nuosprendžio jam įteikimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.