- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-10
- Bylos Nr.
- 1A-164-107-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Valužis (pirm.), Savinijus Katauskas, Dalius Jocys
- Nuteistasis
- M. K.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas vienerių (1) metų trijų (3) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Skuodo rajono apylinkės teismo 2009-08-03 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis, ir paskirta galutinė subendrinta vienerių (1) metų keturių (4) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas laikotarpis nuo 2010-12-07 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. nuteistas už tai, kad 2010 m. gruodžio 6 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini) , bendrininkų grupe su J. A., būdami apsvaigę nuo alkoholio, metaliniu strypu nulaužę (duomenys neskelbtini) seniūnijai priklausiusio garažo durų pakabinamą spyną, pro duris įsibrovė į vidų ir iš garažo tyčia slapta pagrobė (duomenys neskelbtini) seniūnijai priklausiusį 6000 litų vertės keleivinį mikroautobusą „V. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Apeliaciniame skunde nuteistasis M. K. teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog jis nusikaltimą padarė dėl to, kad buvo neblaivus. Apelianto tvirtinimu, teismas turi remtis realiais įrodymais, o ne neaiškiais liudytojų parodymais. Kraujo tyrimo, jog jis buvo neblaivus, byloje nėra. Nuteistasis sutinka, kad jis turi atsakyti už padarytą nusikaltimą pagal įstatymus, nurodo, kad padaryta žala atlyginta, pretenzijų jam nėra, charakterizuojamas teigiamai, turi nepilnametį sūnų, su kuriuo būdamas laisvėje palaikė ryšius elektroniniu paštu. Nuteistojo įsitikinimu, laisvės atėmimo vieta jo elgesio nepakeis. Apeliantas stebisi, kodėl jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, prašo paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti. Nuteistojo tvirtinimu, jeigu jam teismas neskirtų realios laisvės atėmimo bausmės, o paskirtų laisvės apribojimo bausmę, jis stengtųsi daugiau nebenusikalsti, padėtų tėvams ūkyje, žmonai ir vaikui, nes tik būdamas laisvėje turėjo visas sąlygas, kurios jį tenkino.
Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistojo M. K. kaltė, padarius nusikaltimą, už kurį jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Nuteistojo M. K. nusikalstama veika pagal BK 178 str. 2 d. kvalifikuota teisingai. Savo kaltės nuteistasis neneigia.
Nuteistojo M. K. argumentas, jog neįrodyta, kad jis nusikaltimą padarė dėl neblaivumo, yra nepagrįstas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nuteistasis M. K. ir pats neneigė, jog nusikaltimo padarymo metu buvo išgėręs (b. l. 99–102, 178–180). Kad nuteistasis M. K. įvykio dieną buvo išgėręs patvirtino ir liudytojai S. M., R. B. (b. l. 180–181). Šį faktą patvirtino ir nuteistasis J. A., kuris parodė, kad abu su M. K. prieš padarant nusikaltimą išgėrė degtinės, jis už M. K. gėrė mažiau, M. K. buvo už jį girtesnis, ir tai matėsi iš kalbos, tačiau nebuvo tiek girtas, jog nepastovėtų ant kojų (b. l. 176–178). Iš nuteistųjų parodymų matyti, kad išgėrę degtinės, jie norėjo išgerti dar, bet neturėjo pinigų. Eidami pas pažįstamą pasiskolinti pinigų, praeidami pro garažą, išgirdo garaže grojant muziką. Sugalvojo pažiūrėti kas ten groja, todėl, sulaužę garažo spyną, pateko į garažą. Su garaže buvusiu automobiliu sumanė pasivažinėti. Pačios nusikaltimo padarymo aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistieji nusikaltimą padarė, neturėdami tam jokios motyvacijos, būtent dėl girtumo. Liudytojas A. Z. teisiamajame posėdyje M. K. apibūdino teigiamai, parodė, jog, kai M. K. nevartojo alkoholio, su juo problemų nebuvo, liudytojas netikėjo, kad M. K. nusikaltimą padarė blaivus (b. l. 180).
Kad nuteistasis M. K. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir jų nepažeisdamas, nustatė įvertinęs ne tik apelianto, bet ir nuteistojo J. A., liudytojų parodymus, ir šią aplinkybę nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.) pripažino pagrįstai.
Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs, norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).
Skirdamas bausmę M. K., apylinkės teismas bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) vadovavosi, nustatė ne tik nuteistojo atsakomybę sunkinančias (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.), bet ir lengvinančias aplinkybes (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuteistasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.), už svetimo turto pagrobimą buvo teistas ir anksčiau, nors ir ne šešis kartus, kaip rašoma skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje (b. l. 109–111, 112, 187), daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 116–119), niekur nedirba, nusikalto teistumui neišnykus, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), o recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Naują nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, M. K. padarė lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą metu, nepraėjus nė dviem mėnesiams po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos. Šios aplinkybės parodo, kad nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nusikalstamas veikas daro nuolat, todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, kad M. K. pasitaisyti nelinkęs, kad švelnesnės negu laisvės atėmimas bausmės jam skirti negalima. Švelnesnė negu teismo paskirtoji laisvės atėmimo bausmė BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties – sulaikyti M. K. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, – teisingumo principo įgyvendinimo neužtikrins, būdamas laisvėje, M. K. ir toliau kels pavojų visuomenei.
Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, apylinkės teismas nuteistajam M. K. už padarytą nusikaltimą bausmės rūšį, jos dydį parinko teisingai. Paskirta laisvės atėmimo bausmė yra žymiai mažesnė negu BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Galutinės subendrinta bausmė paskirta laikantis BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatų, ji nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina.
Apylinkės teismas, išspręsdamas kardomosios priemonės nuteistajam M. K. paskyrimo klausimą, vykdė BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus, paliko ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nes, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, šios kardomosios priemonės paskyrimo pagrindai neišnyko, paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, keisti kardomąją priemonę – suėmimą – į kitą nebuvo jokio pagrindo. Tokios kardomosios priemonės paskyrimas apsaugo nuteistąjį ir visuomenę nuo naujų nusikaltimų darymo iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir taip atlieka kardomųjų priemonių paskirtį, numatytą BPK 119 straipsnyje. Kardomojo kalinimo laiką, kaip numatyta BK 66 straipsnyje, teismas įskaitė į M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, todėl bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2010-12-07. Apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.