Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2015 m. sausio 30 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2. 2015 m kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo;

3. 2016 m. kovo 1 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė bei 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda;

6. 2021 m. vasario 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskirti įpareigojimai,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

E. J. 2022 m. birželio 12 d., apie 15.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), viena ranka apglėbęs kaklą, kitoje rankoje laikydamas peilį, juo braukdamas per smakrą sakydamas nužudysiu ir papjausiu grasino nužudyti savo žmoną R. J., tuo sukeldamas realų pagrindą nukentėjusiajai R. J. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Iš 2022 m. birželio 12 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad dėl 2022 m. birželio 12 d., apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), vykusio smurto artimoje aplinkoje pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Tarnybiniame pranešime nurodoma, jog aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad konfliktas kilo tarp sutuoktinių dėl to, jog R. J. iš miesto grįžo neblaivi, tuomet sutuoktinis E. J. pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais, grasinti, gąsdinti. E. J. plūsdamas sutuoktinę necenzūriniais žodžiais, griebė virtuvėje ant spintelės buvusį virtuvinį peilį ir viena ranka apglėbęs kaklą bei dilbiu prispaudęs gerklę, kita ranka pridėjo peilį prie gerklės sakydamas ,,nužudysiu“, ,,papjausiu“ (b. l. 9).

Iš 2022 m. birželio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), paimtas virtuvinis peilis (b. l. 11–12, 14–19).

Iš 2022 m. birželio 12 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, jog smurtą patyręs asmuo R. J. buvo susijaudinusi ir parodė, kad 2022 m. birželio 12 d., apie 15.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis viena ranka apglėbęs kaklą, kitoje rankoje laikydamas peilį, juo braukdamas per smakrą žadėjo nužudyti ir papjauti (b. l. 36–38).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Svarbu ir tai, jog šios veikos esmė – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Be to, grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo E. J. pagrįstumu, kadangi kaltinamasis E. J. savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visiškai pripažino, grasinimo faktas nustatytas nukentėjusiosios R. J. parodymais, tarnybiniais pranešimais, apžiūros protokolais ir kitais rašytiniais bylos įrodymais. E. J. veikė tiesiogine tyčia, suvokė, kad pridėdamas peilį prie kaklo, juo braukdamas per kaklą ir sakydamas, jog nužudys, asmeniui kelia išgąstį ir baimę, taip pat duoda pagrindo manyti, jog išsakytas grasinimas gali būti įvykdytas.

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis E. J. 2022 m. birželio 12 d., apie 15.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), viena ranka apglėbęs kaklą, kitoje rankoje laikydamas peilį, juo braukdamas per smakrą sakydamas nužudysiu ir papjausiu grasino nužudyti savo žmoną R. J., tuo sukeldamas realų pagrindą nukentėjusiajai R. J. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, darytina išvada, kad kaltinamojo veikoje nustatyti ir įrodyti visi objektyvieji ir subjektyvieji grasinimo nužudyti požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

E. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. E. J. anksčiau teistas, administracine tvarka baustas (b. l. 73–74), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 81), Respublikiniame priklausomybės ligų centre gydytas, konsultuotas nuo 2015 m. kovo 31 d. dėl (F10.2) Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Paskutinį kartą lankėsi 2019 m. lapkričio 20 d. (b. l. 84), specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)2022 nurodyta, kad E. J. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 89).

Vertinant kaltinamojo pavojingumą, atsižvelgtina į tai, kad jis praeityje teistas, tame tarpe už smurtinio pobūdžio nusikaltimus prieš tą pačią nukentėjusiąją. Kaltinamajam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, šį nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, turėdamas neišnykusį teistumą, todėl kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas, nustatant jos dydį, atsižvelgus į tai, kad, kaltinamasis prisipažino kaltu, pripažįsta savo ligą ir bando gydytis nuo alkoholizmo, mažesnį nei straipsnio už šį nusikaltimą sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Taip pat atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, kadangi kaltinamasis nurodė besistengiantis pasitaisyti, siekia ir pradėjo gydytis nuo alkoholizmo, nuoširdžiai pergyvena dėl savo nusikalstamų veiksmų, siekiant išlaikyti kaltinamojo teigiamus socialinius ryšius, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai dar bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, taikant jos vykdymo atidėjimą, yra ta bausmė, kuri iš E. J. pareikalaus atsakingo požiūrio į savo elgesį, padės suvokti jo vykdomų neatsakingų, neteisėtų veiksmų pasekmes ir sudarys objektyvias prielaidas padaryti pozityvias išvadas.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė bausmės atidėjimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2021 m. vasario 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas E. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. birželio 12 d. 16.00 val. iki 2022 m. birželio 13 d. 16.35 val., tai yra dvi paros (b. l. 92–93, 99).

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 111–113) – paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: virtuvinis peilis, saugomas Kauno apskrities VPK Dainavos policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (b. l. 21–23), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. J. galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2021 m. vasario 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti – 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti E. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. birželio 12 d. 16.00 val. iki 2022 m. birželio 13 d. 16.35 val., tai yra dvi paras.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, gydytis nuo alkoholizmo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: virtuvinį peilį, saugomą Kauno apskrities VPK Dainavos policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).