Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, Ik-379-505/2012

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2012-10-02
Bylos Nr.: Ik-379-505/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-21-3-01714-2011-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Daina Kukalienė, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
Trečiasis asmuo: M. V., A. K., Š. G., D. G., J. V., Kauno miesto 16-ojo notarų biuro
Pareiškėjas: Kauno apygardos prokuratūros
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Suinteresuotas asmuo: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Miškų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, VĮ Dubravos

Kategorijos

11.12pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-379-505/2012Teisminio proceso Nr. 2-21-3-01714-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 11.12; 74. (S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Vitunskienės ir Rimanto Giedraičio,

sekretoriaujant Žanai Jankovič,dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros prokurorei Vestai Muckienei,Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Neringai Pėtnyčytei,

trečiajam suinteresuotam asmeniui M. V. , J. V. atstovui advokatui M. V. , Valstybinės miškų tarnybos prie LR aplinkos ministerijos atstovams Ž. Ž. ir G. Č. , VĮ Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos atstovui G. K. ,

nedalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. K. , Š. G. , D. G. , J. V. , Kauno miesto 16-ojo notarų biuro notarei R. K. , Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarams B. G. ir D. G. , Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros patikslintą prašymą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tertieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Miškų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, VĮ Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija, A. K. , Š. G. , D. G. , M. V. , J. V. , Kauno miesto 16-ojo notarų biuro notarė R. K. , Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarai B. G. ir D. G. , dėl administracinių aktų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė prašė panaikinti: 1) Kauno apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. 02-05-11470 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno r.)“ dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės ir grąžinta A. K. nuosavybės teise 0,05 ha valstybinės reikšmės miško ploto 0,58 ha sklype ( (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) Kauno apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 25/23916 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo kaimo vietovėje“ dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės ir grąžinta A. K. 0,05 ha valstybinės reikšmės miško ploto 0,58 ha sklype ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (II tomas, b.l. 62-66).

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovė prašė prašymą tenkinti ir prašyme bei teismo posėdžio metu nurodė, jog 2011 m. birželio 21 d. Kauno apygardos prokuratūroje buvo gautas Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštas (Nr. KR12-1845), kuriame buvo prašoma spręsti viešojo intereso gynimo klausimą dėl atkurtų nuosavybės teisių į dvidešimt tris sklypus, kurie (ar jų dalys) patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą. Kartu su šiuo raštu buvo pateikta ir Valstybinės miškų tarnybos pažyma apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis t.y. valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas Nr. 25904 bei pažyma apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis taksacinius rodiklius Nr. 25900. Šiose pažymose pateikta informacija apie tai, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), plotas 0,58 ha) dalis – 0,06 ha patenka į valstybinės reikšmės miškų plotų teritoriją, kurios ribos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „ Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo" dalinio pakeitimo". Be to, šio sklypo dalis (0,06 ha) pateko ir į teritoriją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 454 „Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms", perduotą valdyti patikėjimo teise VĮ Dubravos eksperimentinei miškų urėdijai. 2011 m. spalio 20 d. Kauno apygardos prokuratūroje buvo gautos iš Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (po inventorizacijos duomenų patikslinimo) patikslinta Valstybinės miškų tarnybos pažyma apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, t.y. valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas Nr.28051 bei patikslinta pažyma apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis taksacinius rodiklius Nr.28022. Šiose pažymose pateikta informacija apie tai, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), plotas 0,58 ha) dalis- 0,05 ha patenka į valstybinės reikšmės miškų plotų teritoriją, kurios ribos patvirtintos 2004 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1370 „ Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo" dalinio pakeitimo". 2008 m. spalio 13 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu „ Dėl nuosavybės teisių įkūrimo kaimo vietovėje" Nr. 52/23916 bei įsakymu „Dėl nuosavybės teisės į išlikusi nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno r.)" Nr. 02-05-11470, A. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. K. nuosavybės teisėmis valdytą 0,12 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini). ir 0,39 ha miško sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini)., perduodant neatlygintinai nuosavybėn tris žemės sklypus - 0,51 ha ploto žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)), 0,58 ha ploto žemės sklypą ((duomenys neskelbtini).) ir 0,45 ha ploto žemės sklypą ((duomenys neskelbtini).). 2008 m. spalio 13 d. Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr.52/23916 ir įsakymo Nr. 2-05-11470 dalys, kuriomis A. K. atkurtos nuosavybės teisės į 0,58 ha žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)0,05 ha ploto dalį yra neteisėtos iš esmės ir turi būti panaikintos, kadangi prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, o būtent nuosavybės teisės į sklypą atkurtos jau po Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1370 „ Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo" dalinio pakeitimo", kuris priimtas 2004 m. lapkričio 3 d. Nuostata, jog valstybinės reikšmės miškai yra išimtinė valstybės nuosavybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., taip pat Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 str., nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, be to Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, taipogi ši nuostata yra įvardinta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 str. 2 d. -Lietuvos Valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ir privačion nuosavybėn negalima. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau Atkūrimo įstatymas) taip pat numatytas draudimas perleisti valstybinės reikšmės miškus privačios nuosavybėn. Šio įstatymo 13 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad valstybinės reikšmės miškai (1 p.), priskirti prie valstybės išperkamų. Įstatymo leidėjas suteikė įgaliojimus išimtinai tik apskričių (kaip valstybinės žemės valdytojų) viršininkams (nuo 2010 m. liepos l d. funkcijų perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Priimant sprendimus dėl piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises grąžinant nekilnojamąjį turtą natūra būtina įsitikinti, ar nekilnojamasis turtas pagal Atkūrimo įstatymą nėra priskirtas valstybės išperkamam (Atkūrimo įstatymo 12-15 straipsniai) Nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja viešosios teisės normos, o atitinkama valstybės, savivaldybių ir jų institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra veikla viešojo administravimo srityje. Todėl institucijos priimančios sprendimus dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo, privalo užtikrinti, jog šie administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų atsiradimu, visais atvejais būtų pagrįsti Konstitucija ir įstatymais. Pažymėtina, kad negalima tokia teisinė situacija, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantis daiktas, (šiuo atveju valstybinės reikšmės miškas) kartu nuosavybės teise priklausytų ir privačiam asmeniui, kadangi miškas yra išimtas iš civilinės apyvartos ( LR CK 4.7 str. 2 d.). Kauno apygardos prokuratūra 2011 m. birželio 21 d. gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. birželio 20 d. raštą Nr. 1KR12-1845, kuriame buvo nurodyta informacija apie galimą viešojo intereso pažeidimą. Gavus šį raštą tapo žinoma, kad galimai neteisėtai buvo privatizuoti valstybinės reikšmės miškų plotai ir dėl to pažeidžiamas viešasis interesas. Kadangi raštu pateikti duomenys nebuvo pakankamai išsamūs ir jų nepakako kreiptis į teismą, 2011 m. birželio 22 d. prokuratūra kreipėsi raštu Nr. (P-1355) 22-5860 į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo bylų pateikimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos 2011 m. liepos 14 d. raštu Nr. 7SD-1565 Kauno apygardos prokuratūroje gauta A. K. nuosavybės teisių atkūrimo byla. Tik susipažinus su šioje byloje (kurioje buvo ginčijami administraciniai aktai ir sandoriai) esančiais dokumentais buvo galima spręsti apie viešojo intereso pažeidimą bei jo apimtį. Todėl termino pareiškimui paduoti pradžia laikytina 2011 m. liepos 14 d.

Atsiliepimas

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė prašė prašymą atmesti. Atsiliepime bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaip matyti iš nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo byloje esančių dokumentų, sklypo Nr. 761-1 kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)eksplikacijoje nurodoma, kad žemės sklype medžių, krūmų želdinių nėra. 0.50 ha žemės sklypo sudaro žemės ūkio naudmenos ir 0.08 ha - pelkės. Akivaizdu, kad atkūrimo byloje esantys kadastro duomenys nesutampa su Valstybinės miškų tarnybos pažyma. Pažymoje nurodoma, kad 0.06 ha žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)yra užimta valstybinio miško t.y. žemės, skirtos miškui įveisti. Kauno apskrities viršininko administracijai vykdant atkūrimą, jos turimais duomenimis bei dabar Nacionalinės žemės tarnybos turima informacija, žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)nepateko į valstybinės reikšmės miško plotus. Kauno apskrities viršininkas 2003 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 02-05-4850 pakeitė laisvos valstybinės žemės fondo sklypų, esančių (duomenys neskelbtini)., numatomų užsodinti mišku žemės sklypų paskirtį: iš žemės ūkio į miškų ūkio paskirtį pagal priedą. Iš Kauno r. Taurakiemio sen. Piliuonos kadastro vietovės plano ištraukos, parengtos projekto autorės A. K. matyti, kad ginčo žemės sklypas proj. Nr. 761-1, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)nepatenka į numatomą užsodinti mišku plotą. Vadovaujantis minimais duomenimis laisvoje valstybinėje žemėje buvo formuojamas ginčo žemės sklypas. Po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 454 įsigaliojimo, 2007 m. gruodžio 20 d. VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas parengė Valstybinės reikšmės miškų žemės sklypų planus Piliuonos kadastrinėje vietovėje. Šie planai derinasi su teismui pateikiama Piliuonos kadastro vietovės plano ištrauka. Vadovaujantis minimais planais, žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)nepatenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją. Su parengtais planais ir sklypų ribomis sutiko valstybinės reikšmės miškų patikėtinis t.y. VĮ Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija, pasirašydama 2008 m. vasario 7 d. Valstybinės reikšmės miškų (valstybinės miško žemės sklypų) perdavimo patikėjimo teise VĮ Dubravos eksperimentinei - mokomajai miškų urėdijai perdavimo ir priėmimo aktą Nr. PT52/2008-0008. Vadovaujantis minimais VĮ Valstybinis miškotvarkos instituto parengtais 2007 m. gruodžio 20 d. ortofotoplanais, valstybinės reikšmės miško žemės sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje – 2008 m. sausio 14 d. Ginčo žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos vėliau t.y. 2008 m. spalio 30 d. Pagal Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 100 punktą į kadastrą draudžiama įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, prieš tai nepatikrinus, ar šio daikto ribas galima pažymėti kadastro žemėlapyje. Vadovaujantis tuo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 punktu, įrašydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi šiuos daiktus nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Prieš pažymint nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas patikrinama, ar žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos vėliau nei valstybinės reikšmės miškų riba, darytina išvada, kad sklypų ribos pagal VĮ Registrų centro turimus duomenis nepersidengė tarpusavyje. LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo" dalinio pakeitimo" valstybinės reikšmės miško plotai buvo patvirtinti vadovaujantis netikslia kartografine medžiaga. Todėl susidarė dabartinė situacija, kai tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (tuometinės Kauno apskrities viršininko administracijos), tiek kadastro tvarkytojo t.y. VĮ Registrų centro turima informacija nesutampa su Valstybinės miškų tarnybos turimais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kad VĮ Dubravos eksperimentinė miškų urėdija valstybinius miškus valdyti patikėjimo teise priėmė pagal tikslius ortofotoplanus su tiksliomis valstybinės reikšmės miškų ribomis, mano, kad tikslinga tikslinti 2004 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo" dalinio pakeitimo" patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija prašė prašymą tenkinti ir atsiliepime nurodė, jog pagal Valstybinės miškų tarnybos pateiktus duomenis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra įregistruota Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos Šilėnų girininkijos 606 kvartalo taksacinis miško sklypas Nr. 21, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo" pakeitimo priskirti valstybinės reikšmės miškams ir dalis jo patenka į ginčo sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. gegužės 30 d. pažyma Nr. 25900, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas 2011 m. gegužės 25 d. Nr. 25904 patvirtina, kad į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)patenka 0,06 ha valstybinės reikšmės miškų plotas. Kaip nurodyta pareiškime po inventorizacijos duomenų patikslinimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra įregistruota Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos Šilėnų girininkijos 606 kvartalo taksacinis miško sklypas Nr. 23, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo" pakeitimo priskirti valstybinės reikšmės miškams ir dalis jo patenka į ginčo sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. spalio 13 d. pažyma Nr. 28022, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas 2011 m. spalio 13 d. Nr. 28051 patvirtina, kad į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)patenka 0,05 ha valstybinės reikšmės miškų plotas. Ginčo žemės sklypas buvo perleistas privačion nuosavybėn po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1370 priėmimo, kuriuo minėta teritorija buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Pažymėtina, kad Aplinkos ministerija 2004 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. (12-2)-D8-7487 Kauno apskrities viršininko administracijai pateikė minėto nutarimo projektą derinimui, o Kauno apskrities viršininko administracija 2004 m. spalio 15 d. raštu Nr. 4-1815 suderino minėtą nutarimo projektą. Tuo pačiu buvo pateiktos ir valstybinės reikšmės miškų plotų schemos ir sąrašas. Kauno apskrities viršininkas, perleisdamas nuosavybės teises į valstybinės reikšmės mišką pažeidė imperatyvias teisės aktų normas: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str. reikalavimus, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 ir 13 str. reikalavimus, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 str.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas su pareiškėjo prašymu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodė, jog jie nustatė, kad valstybinės reikšmės miško plotuose (VĮ Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos Šilėnų girininkijos 606 kvartalas) galimai neteisėtai suformuotas privatus sklypas. Nustatyta, kad žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalis patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, tačiau yra valdoma privačios nuosavybės teise. Be to, žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalis patenka į teritoriją, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 454 „Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms" perduotą valdyti patikėjimo teise VĮ Dubravos eksperimentinei mokomajai miškų urėdijai. Sprendimai, kuriais valstybinės reikšmės miškas perleidžiamas trečiajam asmeniui, yra neteisėtas.

Tretieji suinteresuoti asmenys M. V. ir J. V. , atstovaujama advokato M. V. , prašė prašymą atmesti. Jie atsiliepimuose bei teismo posėdžio metu panašiai paaiškino, jog skundžiami aktai, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą buvo paskelbtas 2008 m. spalio 13 d., ir šis įsakymas galėjo būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Valstybinė miškų tarnyba, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir prokuratūra daugiau kaip tris metus šio, aukščiau paminėto įsakymo neskundė. Dėl šių priežasčių yra pagrindas manyti, jog institucijos delsė atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus ir todėl terminas kreipimuisi į teismą ginant viešąjį interesą yra praleistas. Be to, ginčijamos žemės plotas 0,05 ha, jos vertė 331 Lt akivaizdžiai įrodo, kad tai nėra vertybės kurių gynimas objektyviai reikšmingas, reikalingas ir vertingas visuomenei ar jos daliai. Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), yra 0,05 ha valstybinės reikšmės miško plotas, tačiau pagal LR Konstitucijos 47 str., „Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai." Pagal Miškų įstatymo 2 str. miškas tai - ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos ir gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės). Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose ar geležinkelių želdinių apsaugos zonose įveisti želdiniai, siauros - iki 10 metrų pločio - medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai bei miestuose ir kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai nelaikomi mišku. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Želdynų įstatymas. Akivaizdu, jog 0,05 ha žemės plotas neatitinka Miškų įstatymo 2 str. kriterijų. Be to, 2011 m. gegužės 30 d. Valstybinės miškų tarnybos pažymoje apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis nurodyta, kad žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini)yra 0 m3 medynų tūrio. Tai parodo, jog šis žemės plotas neatitinka medyno reikalavimų ir negali būti priskirtinas miško plotui. Minimalus augančių medžių skalsumas, pagal Aplinkos ministro 2002 m gruodžio 10 d. įsakymą Nr. 631 patvirtintas apvaliosios medienos bei nekirsto miško matavimo ir tūrio taisykles, turi būti minimaliai 0,2m3. Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenų banko duomenimis į žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)plotą neįeina valstybinės reikšmės miško plotas.

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovai prašė prašymą tenkinti. Jie paaiškino, kad 2011 m. spalio 13 d. pažymos Nr. 28051 „Apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas“ duomenimis LR miškų valstybės kadastre įregistruoti VĮ Dubravos eksperimentinės-mokomosios miškų urėdijos girininkijos 606 kvartalo sklypas Nr. 23, kurio dalis 0,05 ha patenka į ginčo sklypą. 2011 m. spalio 13 d. pažymos Nr. 28022 „Apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis taksaciniai rodikliai“ duomenimis ginčo žemės sklype LR miškų valstybės kadastre yra įregistruotas 0,05 ha valstybinės reikšmės miškų plotas. Šis plotas yra patvirtintas LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370. Kauno apskrities viršininkui tvirtinant Piliuonos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą priimant ginčijamus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ginčo sklype, informacija apie jame esantį valstybinės reikšmės mišką privalėjo būti žinoma, kadangi pareiga tikrinti žemės sklypo, kuris yra žemės nuosavybės teisių atkūrimo objektas, duomenis institucijoms, kurioms įstatymas suteikia tokius įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atsakovas priimdamas administracinius aktus nepagrįstai neatsižvelgė į LR Vyriausybės nutarimu patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus, ribas, schemas. Tuo pažeidė LR Konstitucijos 47 str., LR Miškų įstatymo 4 str. 4 d., LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 str. 2 d., 13 str., LR Žemės įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. nuostatas. Skirtingi duomenys dėl valstybinės reikšmės miškų ploto pažymose yra pateikti dėl to, kad kadastro duomenys yra tikslinami. Po inventorizacijos valstybės kadastre atsirado patikslinti duomenys ir buvo suformuota antrojo pažyma, nustatanti 0,05 ha plotą. Be to nurodė, jog nekilnojamojo turto kadastre valstybinės reikšmės plotai nežymimi, o jie buvo pažymėti miškų kadastre.

Tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. K. , Š. G. , D. G. , J. V. , Kauno miesto 16-ojo notarų biuro notarei R. K. , Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarams B. G. ir D. G. , Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (b.l.114-117,119-121,122-124)(Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 75 str. 1 d.). Jų neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnį sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Minėta termino skundui paduoti pradžia taikoma tik asmenų, kuriems sprendimu atkurtos nuosavybės teisės, atžvilgiu. Tokius sprendimus turi teisę apskųsti ir kiti asmenys, kurių interesus sprendimai liečia, tačiau tokiems asmenims kreipimosi į teismą terminas prasideda ne nuo sprendimo įteikimo, o nuo akto paskelbimo ( ABTĮ 33 str. 1 d.). Skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-301/2006, 2005 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-100/2005).

Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Šios nuostatos reiškia, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, įstatymų nustatytais atvejais gali kreiptis į teismą tik nustatęs, kad šis interesas yra pažeistas. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatytos priemones, kurių prokuroras gali imtis esant pagrindui manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai (prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams ir pareigūnams atlikti patikrinimus ir revizijas, kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus ir kt.), tokiu būdu rinkdamas papildomą informaciją, kad būtų nustatyta, ar yra pažeistas viešasis interesas, ir ar yra pagrindas, ginant šį interesą, kreiptis į teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-585/2005 pažymėjo, kad vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą.

Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos prokuratūra 2011 m. birželio 21 d. gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. birželio 20 d. raštą Nr. 1KR12-1845, kuriame buvo nurodyta informacija apie galimą viešojo intereso pažeidimą ir prašoma imtis priemonių viešajam interesui ginti kreipiantis į teismą dėl Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimų panaikinimo (I tomas, b.l. 45-46). Gavusi šį raštą, Kauno apygardos prokuratūra sužinojo, kad galimai neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškų plotus ir dėl to pažeidžiamas viešasis interesas. Kadangi raštu pateikti duomenys nebuvo išsamūs ir jų nepakako kreiptis į teismą, Kauno apygardos prokuratūra 2011 m. birželio 22 d. raštu Nr. (P-1355)22-5860 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo bylų pateikimo (I tomas, b.l. 47-49). Pareiškėjas ir jo atstovė nurodė, kad spręsti apie viešojo intereso pažeidimą galėjo susipažinę su nuosavybės atkūrimo bylos dokumentais, kuriuos 2011 m. liepos 14 d. gavo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus (I tomas, b.l. 50). Įrodymų apie tai, kad pareiškėjas ginčijamus aktus gavo anksčiau byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Kauno apygardos prokuratūra, 2011 m. liepos 14 d. gavusi nuosavybės teisių atkūrimo bylą, surinko užtektinai duomenų, spręsti apie viešojo intereso pažeidimą ir kreiptis į teismą dėl įsakymo ir sprendimo, kuriais pažeidžiant viešąjį interesą nepagrįstai atkurtos nuosavybės teisės, panaikinimo. Kauno apygardos prokuratūros termino prašymui paduoti pradžia laikytina 2011 m. liepos 14 d . Kadangi pareiškėjas 2011 m. liepos 29 d. kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą dėl ginčijamų administracinių aktų panaikinimo (I tomas, b.l.1-7), o šio teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi ši nagrinėjama byla buvo perduota Kauno apygardos administraciniam teismui, todėl pripažintina, kad termino prašymui paduoti pareiškėjas nepraleido (I tomas, b.l.162-164).

Pažymėtina, kad tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinę, kad įgyvendinant teisinės valstybės principą turi būti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, kuris nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jiems priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme. Nepateisinamai ilgas viešojo administravimo subjektų delsimas informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pažeidimus galėtų lemti, kad prokuroras apie viešojo intereso pažeidimą sužinos praėjus ilgam laikui po atitinkamo administracinio akto priėmimo. Tokiu atveju galimybė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą taptų praktiškai neribota laike, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima. Be to, prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, negali būti suteikiama daugiau teisių, nei kitiems ginčo subjektams. Dėl to teismas, įvertinęs pusiausvyrą tarp ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą (skaičiuojant nuo momento, kai surinkti ar turėjo būti surinkti duomenys apie viešojo intereso pažeidimą), tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A261-1790/2008; 2008 m. liepos 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A146-335/2008; 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A822-1151/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011). Nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad ginčijami administraciniai aktai buvo priimti 2008 m. spalio 13 d., į teismą buvo kreiptasi 2011 m. liepos 29 d. darytina išvada, kad byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamoje byloje turi būti atsisakyta ginti viešąjį interesą pagal pareiškėjo paduotą prašymą tuo pagrindu, kad yra praėjęs nepateisinamai ilgas laiko terminas nuo pareiškėjo ginčijamų administracinių aktų priėmimo, ir toks gynimas pažeistų Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės principo elementus: teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinį tikrumą, teisinį saugumą.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Kauno apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 02-05-11470 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno r.)“ ir Kauno apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. 25/23916 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“ A. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. K. nuosavybės teisėmis valdytą 0,12 ha žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini)., ir 0,39 ha miško sklypą buvusį (duomenys neskelbtini)perduodant neatlygintinai nuosavybėn tris žemės sklypus- 0,51 ha ploto žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)0,58 ha ploto žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)ir 0,45 ha ploto žemės sklypą ((duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l. 8-11, prijungta nuosavybės teisės atkūrimo byla Nr.690).

Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ nutarta: „1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo”: 1.1. Išdėstyti 1 punktą taip: „1. Patvirtinti 1093,71 tūkst. hektarų valstybinės reikšmės miškų plotus (pridedama) pagal Aplinkos ministerijos parengtas schemas.“ 1.2. Išdėstyti nauja redakcija nurodytuoju nutarimu patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus (pridedama). 2. Pavesti Aplinkos ministerijai pateikti 1 punkte nurodytas schemas apskričių viršininkams ir kitoms suinteresuotoms institucijoms.“ Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo pakeistos atitinkamos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 (2004 m. rugsėjo 23 d. redakcija) nuostatos, inter alia buvo naujai patvirtinti valstybinės reikšmės miškų plotai.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo" dalinio pakeitimo" patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)dalis - 0,05 ha patenka į valstybinės reikšmės miškų plotų teritoriją. Šią aplinkybę neginčijamai patvirtina 2011 m. spalio 13 d. pažyma Nr. 28022 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis taksacinius rodiklius bei 2011 m. spalio 13 d. pažyma Nr. 28051 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas (II tomas, b.l. 83-84,154,155), kurios parengtos patikslinus valstybinės reikšmės miško plotų, esančių VĮ Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos Šilėnų girininkijos 606 kvartale bei Kauno apskrities Kauno rajono Taurakiemio seniūnijos Piliuonos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas 2007-2008 m. (prijungtas prie bylos). Kauno apskrities viršininko administracija buvo supažindinta su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo" dalinio pakeitimo" patvirtintų valstybinės reikšmės miškų plotų schema ir valstybinės reikšmės miškų plotų sąrašais (II tomas, b.l. 80-82). Šią aplinkybę taip pat patvirtina tai, kad Kauno apskrities viršininkas 2003 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 02-05-4850 pakeitus laisvos valstybinės žemės fondo 15,6 ha sklypo, esančio Piliuonos k. Taurakiemio sen. Kauno r., numatomų užsodinti mišku žemės sklypų paskirtį iš žemės ūkio į miškų ūkio paskirtį (I tomas, b.l. 95-99) ir po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. 454 „Dėl valstybinės reikšmės miškų perdavimo patikėjimo teise valstybės įmonėms miškų urėdijoms“ įsigaliojimo, 2008 m. vasario 7 d. parengus Valstybinės reikšmės miškų žemės sklypų planus Piliuonos kadastrinėje vietovėje, tokio dydžio žemės sklypas buvo perduotas patikėjimo teise VĮ Dubravos eksperimentinei mokomajai miškų urėdijai, o valstybinės reikšmės miško žemės sklypų ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje 2008 m. sausio 14 d. (I tomas, b.l. 98-99). Pagal šiuos duomenis nustatyta, kad privatus 0,05 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra registruotas kaip valstybinės reikšmės miškų plotas.

Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtinta, jog valstybinės reikšmės miškai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama ir yra išdėstytos principinės nuostatos, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, kaip ir jų reikšmė, ir tai lemia tam tikrus miško savininkų teisės ribojimus ar suvaržymus (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Dėl to įstatymu gali būti nustatytas specialus teisinis režimas, o požymius, pagal kuriuos gali būti apibūdinti valstybinės reikšmės miškai, turi detalizuoti įstatymų leidėjas. Valstybė gali įstatymu nustatyti, kad būtų ribojamas atskirų gamtinės aplinkos objektų naudojimas ir, jeigu gamtos objektai yra ypač vertingose vietovėse, valstybei priklauso nuosavybės teisės į juos. Valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalį yra išimti iš civilinės apyvartos, tai reiškia, kad šių objektų perleidimas iš valstybės dispozicijos yra draudžiamas. Valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o tai reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš Konstitucijos kylančias išimtis (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas); valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Konstitucija tai leidžia (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas – specifinis socialinis teisinis procesas, nulemtas okupacijos metu įvykusio turto nusavinimo visuotinumo ir istorinių visuomeninių santykių pokyčių. Konstitucinėje jurisprudencijoje ne kartą buvo pripažinta, kad įstatymų leidėjas, konstatuodamas, jog reikia atkurti neteisėtai nutrauktas nuosavybės teises ir siekdamas bent iš dalies atkurti teisingumą, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją; nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai). Pagal ribotos restitucijos principą nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymuose gali būti nustatyta, jog nuosavybės objektai asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, natūra negrąžinami, o yra valstybės išperkami (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas). Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtinta, kad miškai yra valstybės išperkami, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, miestų miškams. Besitęsiančiame nuosavybės teisių atkūrimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, turi įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisėms atkurti, o priimant sprendimą atkurti natūra – įsitikinti, ar atitinkamas nekilnojamasis turtas nepriskirtas valstybės išperkamam. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja viešosios teisės normos, o atitinkama valstybės, savivaldybių ir jų institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra veikla viešojo administravimo srityje. Todėl atsakovas, kuriam įstatymų leidėjas suteikė įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, inter alia privalo užtikrinti, jog šie administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų atsiradimu, visais atvejais būtų pagrįsti Konstitucija ir įstatymais. Tokia pareiga atsakovui tiesiogiai išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, jog viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta šio įstatymo, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus; administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Pažymėtina, jog priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi būti vadovaujamasi jo priėmimo metu galiojančiais įstatymais ir juos įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146–976/2009; 2007 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P6–184/2007; 2004 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3–438/2004).Analogiška pozicija išreikšta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006 ir 2010 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010).

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų ginčijamų Kauno apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. 02-05-11470 ir Kauno apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. sprendimo Nr. 25/23916 dalys, kuriomis atkurtos nuosavybės teisės ir grąžinta A. K. nuosavybės teise 0,05 ha valstybinės reikšmės miško ploto 0,58 ha sklype ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra neteisėtos ir nepagrįstos, todėl naikintinos (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktas (akto redakcija, galiojusi nuo 2006 11 21 iki 2009 05 26), Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 1 ir 4 dalys (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 01 01 iki 2009 07 01).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu kolegija,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Prašymą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. 02-05-11470 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno r.)“ dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės ir grąžinta A. K. nuosavybės teise 0,05 ha valstybinės reikšmės miško ploto 0,58 ha sklype ((duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Panaikinti Kauno apskrities viršininko 2008 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 25/23916 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo kaimo vietovėje“ dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės ir grąžinta A. K. 0,05 ha valstybinės reikšmės miško ploto 0,58 ha sklype ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Daina KukalienėJanina VitunskienėRimantas Giedraitis