- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-20
- Bylos Nr.
- 2S-985-653/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-00512-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- J. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (atsakovės) J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. nutarties, kuria prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintas civilinėje byloje Nr. N2-3268-127/2012 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei J. S., dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas V. S. pateikė ieškinį atsakovei J. S., dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo. Nurodė, jog šalys 1997-10-02 susilaukė sūnaus A. S., 1999-04-26 – dukros S. S.. Atsakovė nuo 2011 metų lapkričio mėn. gyvena su kitu vyru. Nepilnamečiai vaikai liko gyventi su tėvu, jie jaučia didelį emocinį sukrėtimą ir pykti dėl tokio motinos poelgio. Ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – nustatyti laikiną nepilnamečio sūnaus A. S. ir nepilnametės dukros S. S. gyvenamąją vietą su tėvu; priteisti iš motinos nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 400 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 17 d. nutartimi patenkino ieškovo V. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nustatė nepilnamečio sūnaus A. S. ir nepilnametės dukros S. S. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu V. S.. Priteisė iš atsakovės J. S. nepilnamečiui sūnui A. S. ir nepilnametei dukrai S. S. laikiną išlaikymą po 400 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-01-17 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pavedant šiomis lėšomis disponuoti nepilnamečių vaikų įstatyminiam atstovui – tėvui V. S. (b.l.17-18).
Šalies argumentai
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovas ieškinyje nurodo, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su juo, ieškovas tinkamai prižiūri, auklėja, lavina sūnų Aleksandrą ir dukrą Sulamytą. Byloje yra pateiktos Žolyno poliklinikos psichologo išvados, kuriose rekomenduojama nekeisti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir iki teismo sprendimo priėmimo dienos palikti vaikus gyventi su tėvu. Taip pat teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytu orientaciniu nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijumi – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, t.y. 800 Lt (CK 6.461 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“). Būtiniausiems šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti teismas iš motinos priteisė laikiną išlaikymą po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.192 str.). Teismas nurodė, jog tiksli išlaikymo suma bus apskaičiuota ir priteista teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą, nustačius nepilnamečių vaikų poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir priėmus sprendimą byloje.
Atsiliepimas
Atsakovė J. S. pateikė atskirąjį skundą (b.l.29-30), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Nurodo, jog teismas nežinojo, kad atsakovė buvo priversta išeiti iš namų, nes ieškovas, sužinojęs apie apeliantės sprendimą išsituokti, pareiškė, kad jis privers ją apsigalvoti ir pagrasino fiziniu susidorojimu. Ieškovė, realiai bijodama galimo smurto jos atžvilgiu panaudojimo, turėjo išeiti iš sutuoktiniams priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Sutuoktinei išėjus, ieškovas pakeitė durų spyną ir taip apribojo jos teisę disponuoti nuosavybe. Maža to, ieškovas nuteikinėja nepilnamečius vaikus prieš atsakovę, o nuo 2012 m. sausio 9 d. ir sudaro kliūtis jai matytis su sūnumi ir dukra. Žinodamas apie stiprų atsakovės ir vaikų ryšį ir suvokdamas, kad vaikai bei jų interesai jai yra labai brangūs, sutuoktinis bando per vaikus priversti ją pakeisti savo sprendimą dėl santuokos nutraukimo. Atsakovė, siekdama apginti savo pažeistas teises, dėl nurodytų faktų dar iki ieškovui pateikiant teismui ieškinį, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą ir Vilniaus savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Šiuo metu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui yra paduotas apeliantės J. S. ieškinys dėl santuokos nutraukimo. Ieškovas suklaidino teismą, teigdamas, kad nepilnamečiams vaikams būtinas laikinas išlaikymas. Atsakovė, būdama atsakinga motina ir suvokdama savo atsakomybę už vaikų gyvenimo sąlygas, jų auklėjimą, ugdymą ir lavinimą, visada materialiai prisidėdavo ir prisideda prie sūnaus ir dukros išlaikymo. Ji perka jiems rūbus bei avalynę, duoda pinigų maistui, skiria jų vaikų laisvalaikiui bei pramogoms, moka už mokslą privačioje mokykloje. Tik už gruodį mokėjo ieškovas, todėl ieškovo prašymas dėl laikino išlaikymo priteisimo yra visiškai nepagrįstas. CK 3.65 str. norma numato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus. Daro išvadą, kad teismas neatsižvelgė į nepilnamečių vaikų interesus, o savo sprendimą grindė išimtinai ieškovo V. S. nurodomomis, tačiau tiesai prieštaraujančiomis aplinkybėmis.
Ieškovas V. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 49-52) prašo atmesti atskirąjį skundą. Nurodo, jog ieškovas niekada nevertė atsakovės išeiti iš namų ir apie atsakovės planuojamas skyrybas sužinojo tik tuomet kai ji išsikraustė iš namų, kaip ir tai, jog atsakovė paliko šeimą ir išėjo gyventi su kitu vyru. Ieškovas niekada atsakovei nėra grasinęs ir apskritai nėra naudojęs jokios fizinės jėgos jos atžvilgiu. Atsakovė taip pat pateikia teismui fiktyvius skundus vaikų teisių apsaugos tarnybai ir policijai. Tokiais savo veiksmais atsakovė akivaizdžiai bando sudaryti įspūdį, kad ieškovas jai grasina, trukdo jai matytis su vaikais ir jai kitaip kenkia, tačiau tokių savo skundų nepagrindžia absoliučiai jokiais įrodymais. Atsakovės kaltinimai neatitinka tikrovės jie laikytini niekiniais. Ieškovas nesutinka ir su atsakovės teiginiu, kad jis siekia atriboti vaikus nuo motinos ir trukdo jiems matytis. Ieškovas namų durų spynas pakeitė, todėl kad niekam namuose neesant namuose vaikščiodavo svetimi žmonės (atsakovė tikriausiai perdavė namų raktus savo meilužiui), dingo kai kurie daiktai, namai buvo suverčiami. Kadangi ieškovas nežino ar pati atsakovė kažką pasiėmė ar kitas asmuo jos leidimu, prasmės kreiptis į policiją nebuvo. Taip pat atsakovė teigia, kad ji užeidavo j namus kai nebūdavo ieškovo, kad galėtų pabendrauti su vaikais, išskalbti drabužius, pagaminti valgyti. Atsakovė nuo pat išėjimo iš namų vaikams negamino ir juolab neskalbė. Vaikai visuomet yra pavalgę, ieškovas pasirūpina visais būties reikalais. Be to, atsakovė nuslėpė, kad į namus ji ateidavo ne pabendrauti su vaikais, o atlikti kažkokius ritualus (vaikai prisipažino, kad atsakovė girdė juos krauju, neva tai sustiprins šeimą). Toks atsakovės elgesys yra visiškai nepateisinamas ir traumuoja vaikus. Taip pat iš atsakovės aplinkos ieškovas ne kartą sulaukė grasinimų. Pažymi, kad ieškovas būtent ir buvo pirmasis, kuris pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovas niekada atsakovei nedraudė su vaikais bendrauti, ji žino kur vaikai gyvena ir mokosi, gali bet kada ateiti. Vaikai yra pakankamai dideli ir supranta visus šeimoje vykstančius dalykus, jie pyksta ant motinos, nes ši juos paliko dėl kito vyro. Psichologo išvados patvirtina, kad vaikai nustojo su atsakove bendrauti dėl jaučiamo pykčio ir nusivylimo jos atžvilgiu, o ne todėl kad ieškovas draudžia. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeisti vaikų interesai į saugią ir ramią gyvenamąją aplinką. Atsakovė vaikams neteikia jokio išlaikymo nuo lapkričio mėnesio, kuomet išsikraustė iš namų. Ieškovas moka visus komunalinius mokesčius, už vaikų privačią mokyklą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliantės atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytą orientacinį nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijų, būtiniausiems šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, tenkindamas ieškovo prašymą, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė nepilnamečių šalių sūnaus ir dukros laikiną gyvenamąją vietą su tėvu V. S., priteisė iš atsakovės J. S. nepilnamečiams sūnui ir dukrai laikiną išlaikymą po 400 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-01-17 iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Pažymėtina, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą, jo išlaikymą ir kt. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausia vaiko, o taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų, interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių.
Galiojantis įstatymas nenumato konkrečių kriterijų, kuriais remiantis būtų nustatoma laikina (ar nuolatinė) vaikų gyvenamoji vieta su kuriuo tai iš skyrium gyvenančių tėvų. Pagal CK 3.174 str., vadovaujamasi vaiko interesais ir atsižvelgiama į vaiko norą, jeigu šis dėl savo amžiaus objektyviai gali savo norus suformuluoti. Į vaiko norą neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas vystytis, kad jis užaugtų sveika, intelektuali, dorovinga bei tvirta asmenybe, todėl įvertintina, ar aplinkoje, kurioje gyvena vaikai, objektyviai galimas tokių sąlygų sudarymas.
Byloje yra duomenys, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pateikta Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2012-02-01 išvada dėl ginčo ( b.l. 19-21), 2012-01-29 šeimos buities tyrimo aktas (b.l.22-25); kuriose nurodyta, jog vaikai išreiškė norą gyventi kartu su tėvu; taip pat yra pateikti šalių nepilnamečių vaikų 2012-01-26 prašymai, kuriuose nurodyta, jog vaikai nenori susutikti su motina.
Iš Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2012-05-30 išvados ( b.l. 80-81), 2012-05-24 šeimos buities tyrimo aktų ( b.l. 82-84) matyti, kad pas tėvą, su kuriuo vaikai išreiškė norą gyventi, jiems sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir mokytis, visapusiškai vystytis. Vaikai, kurie Vaikų teisių apsaugos skyriaus vyr. inspektorės buvo apklausti nedalyvaujant jų tėvui, nurodė, jog jų nuomonė, kad nori gyventi su tėvu, nepasikeitė. Pažymėtina, jog vaikai dėl savo amžiaus (sūnus 15 ir duktė 13 metų) objektyviai gali savo norus suformuluoti; aplinkybių, kurios teismui, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, leistų nepaisyti vaikų nuomonės ir norų arba prieštarautų jų interesams, apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nenustatė. Šioje proceso stadijoje byloje nėra duomenų apie tai, kad tėvas, kuris turi vienodas teises ir pareigas savo vaikui, kaip ir motina (CK 3.156 str.), tėvo valdžią naudotų netinkamai ar ja piktnaudžiautų, darytų blogą įtaką vaikams. Byloje yra pateiktos Žolyno poliklinikos psichologo išvados, kuriose rekomenduojama nekeisti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir iki teismo sprendimo priėmimo dienos palikti vaikus gyventi su tėvu. Minėtos psichologo išvados nesudaro pagrindo manyti, kad vaikai nustojo su apeliante bendrauti dėl atsakovo draudimo.
Apeliantė atskirąjį skundą taip pat grindžia tomis aplinkybėmis, kad ji materialiai prisidėdavo ir prisideda prie sūnaus ir dukros išlaikymo: perka jiems rūbus bei avalynę, duoda pinigų maistui, skiria jų vaikų laisvalaikiui bei pramogoms, moka už mokslą privačioje mokykloje. Apeliantė taip pat nurodė, jog tik už gruodį mokėjo ieškovas, todėl ieškovo prašymas dėl laikino išlaikymo priteisimo yra visiškai nepagrįstas.
Kol bus išnagrinėta byla, teismas nutartimi gali įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą (CK 3.196 str. 2 d.). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečio (-ių) vaiko (-ų) interesus bylos nagrinėjimo metu, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko (-ų) teisės.
Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Pažymėtina, jog pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad teikia vaikams išlaikymą ir kad jos teikiamas išlaikymas yra pakankamas konkrečiu atveju, atsakovas gi pateikė įrodymus apie vaikams skiriamą išlaikymą. Apeliantė neginčija vaikams priteisto laikino išlaikymo dydžio. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas kiekvienam vaikui po 400 Lt kas mėnesį nėra pernelyg didelis, nes teismų praktikoje pripažįstama, jog minimalius vaiko poreikius gali užtikrinti periodinės išmokos, kurios lygios vienos minimalios mėnesinės algos dydžiui – 800 Lt per mėnesį.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. N2-3268-127/2012 palikti nepakeistą.