- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-04-01
- Bylos Nr.
- A8.-146-893/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02976-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dainius Grizickas
- Pažeidėjas
- A. U.
- Advokatai
- Raimondas Garlauskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. U., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jai surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. U. (toliau – ir Keleivė) 2018 m. lapkričio 17 d., 12.00 val., atskrido iš Stambulo į Vilniaus oro uostą reisu TK1407 ir su savimi gabeno prekes, kurių nepateikė muitinės kontrolei ir nedeklaravo (nei veiksmu, nei žodžiu, nei raštu). Bagažas buvo šviestas introskopu ir atrinktas detaliam patikrinimui, keleivė ėjo žaliu kanalu, tokiu savo veiksmu deklaruodama, jog deklaruojamų daiktų, prekių neturi. Keleivė buvo sustabdyta prie išėjimo durų ir pakviesta į muitinės patikrą. Detalaus patikrinimo metu registruotame bagaže buvo rastos nedeklaruotos prekės – drabužiai. Viso patikrinimo metu nebuvo pateikti jokie prekių dokumentai, todėl prekės buvo suklasifikuotos ir įvertintos pagal muitinės teisės aktus. Sulaikytų prekių vertė 1032,13 Eur. Šiais savo veiksmais A. U. pažeidė Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, 139 str. 1 d. a punktą. Tokiais veiksmais A. U. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. U. kaltės pagal BK 208 straipsnio 2 dalį nepripažino ir teismo posėdžio metu nurodė šias aplinkybes. Ji kartu su pussesere I. S. nutarė nuvažiuoti pailsėti į Turkiją. Eidamos Turkijoje po parduotuves, jos pamatė labai geras prekių kainas, artėjo šventės, todėl nutarė pirkti daiktus sau ir dovanoms artimiesiems. Perkant liniją įvairių dydžių drabužių yra taikomos labai geros nuolaidos. Nusileidus lėktuvui Vilniaus oro uoste, jos buvo pakviestos apžiūrėti lagaminus. Dvi muitinės pareigūnės apžiūrėjo daiktus, viena pasiūlė uždaryti lagaminą ir eiti toliau, o kita pasakė eiti detalesnei apžiūrai. Jos prašė paaiškinti, kas vyksta, tačiau niekas nebuvo paaiškinta. Buvo pakviestas viršininkas, kuriam buvo liepta filmuoti. Jos abi buvo šoko būsenoje, kai joms buvo pasakyta, jog veža kontrabandą. Visi jų vežami daiktai buvo skirti tik sau ir dovanoms. Jos susigundė pirkti visą liniją vienodų prekių, nes taip yra žymiai pigiau. Atskridusios į Vilniaus oro uostą neturėjo įsigijimo dokumentų, todėl negalėjo jų pateikti muitinės darbuotojams. Tada buvo susiekta su viešbučiu Stambule ir prašė rasti čekius. Jos bandė aiškinti muitinės pareigūnėms, kad tai daiktai, skirti asmeniniams poreikiams, tačiau pareigūnės jų neklausė, elgėsi su jomis negražiai ir neaiškino, kodėl yra apžiūrimi jų lagaminai. Ji pati pagal individualią veiklą vykdo prekybą, tačiau pagrinde prekiauja kosmetika, taip pat pėdkelnėmis.
Liudytoja I. S. teismo posėdyje nurodė šias aplinkybes. 2018 m. lapkričio mėn. ji su pussesere A. U. ilsėjosi Turkijoje. Ten buvo didelis prekių išpardavimas, todėl jos nutarė prisipirkti darbužių sau, kitiems šeimos nariams ir draugėms. Turkijoje jos surado parduotuvę, kurioje galima įsigyti prekių pigiau, jeigu pirksi visą prekės liniją. Nupirktus daiktus, kurių dalis priklausė pusseserei, ji sudėjo į lagaminą, kurį taip pat nusipirko Turkijoje, ir atskrido į Lietuvą. Ji nesuprato, kodėl Vilniaus oro uoste ją sulaikė muitinės pareigūnai. Atsivežtų drabužių ji nedeklaravo, nes nežinojo, kad negalima vežtis drabužių ir nemanė, kad sau pirktus drabužius reikia deklaruoti, todėl prekių įsigijimo dokumentų su savimi neturėjo, juos paliko viešbutyje. Kai Vilniaus oro uoste muitinės pareigūnai pareikalavo iš jos prekių įsigijimo čekių, buvo susisiekta su viešbučiu Stambule. Jai buvo šokas, kai muitinės pareigūnai pasakė, kad jų įvežtos prekės yra kontrabanda.
Liudytoja S. I. teismo posėdyje nurodė, kad ji dirba Vilniaus teritorinėje muitinėje. Liudytoja paaiškino, kad A. U. atskrido iš Stambulo, pasiėmė bagažą ir atvykimo salę paliko nedeklaravusi daiktų. Ji buvo sustabdyta, paklausta, ar turi deklaruojamų daiktų. A. U. atsakė, kad neturi, todėl buvo pakviesta į patikrą. Patikros metu buvo rasti nedeklaruoti daiktai, atliktas detalus patikrinimas. A. U. nepateikė prekių įsigijimo dokumentų. Visos aplinkybės užfiksuotos ir A. U. surašytas protokolas už kontrabandą. Jos buvo paklausta, kam yra skirti daiktai ir ji atsakė, kad tai yra asmeninio pobūdžio daiktai. Rūbai buvo išversti. Visos prekės buvo sumaišytos, jas reikėjo surūšiuoti. Šiame patikrinime dalyvavo ir kiti pareigūnai - pamainos viršininkas, vyresnioji inspektorė. Jie taip pat sutiko, kad yra padarytas pažeidimas. Liudytoja taip pat paaiškino, kad Vilniaus oro uoste yra išėjimo salė, kurioje yra žalias kanalas ir raudonas kanalas. Šiuo atveju keleivės išėjo žaliuoju kanalu ir buvo prie išėjimo durų iš salės.
Motyvuojamoji dalis
Nors A. U. kalta pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį kalta neprisipažino, jos kaltę įrodo liudytojos S. I. pirmiau aptarti parodymai, taip pat kiti duomenys:
- 2018 m. lapkričio 17 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, kuriuo Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto posto vyresnioji inspektorė S. I. paėmė iš A. U. atsivežtas prekes (b. l. 3-23);
- 2018 m. lapkričio 17d. administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos esminės administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2).
ANK 208 straipsnio 2 dalis be kita ko numato atsakomybę už prekių gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių vertė viršija penkis bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
A. U. administracinio nusižengimo protokolu yra kaltinama įvežusi iš trečiosios šalies – Turkijos prekių už 1032,13 Eur sumą, kurių nepateikė muitinės kontrolei ir nedeklaravo. Protokole nurodyta, kad keleivė ėjo žaliu kanalu, tokiu savo veiksmu deklaruodama, jog deklaruojamų prekių neturi. Taigi A. U. kaltinama pažeidusi Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, 139 str. 1 d. a punktą, numatantį, kad „Į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jo atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtą vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia į Sąjungos muitų teritoriją prekes atvežęs asmuo“.
Vadovaujantis komisijos deleguoto reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomos išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, 135-144 straipsniuose numatyta, kad muitinės deklaracijos gali būti pateikiamos žodžiu arba kitu veiksmu. Prekės laikomos deklaruotomis išleidimui į laisvą apyvartą deklaracijos pateikimu, kuriuo pripažįstamas veiksmas – vykimas per žaliąjį kanalą, jei muitinės įstaigoje taikoma dviejų kanalų sistema. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Vilniaus oro uoste taikoma dviejų (žaliojo ir raudonojo) kanalų sistema.
Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad A. U. ėjo žaliuoju kanalu, tokiu būdu deklaruodama, kad deklaruojamų daiktų neturi. Pati A. U. neginčijo šios aplinkybės, teigdama, jog jokių draudžiamų daiktų nevežė, o tai, kad ji turėjo deklaruoti savo reikmėms ir dovanoms įvežamus drabužius, ji nežinojo. Šiai situacijai yra aktualios 2004 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 439 patvirtintos Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 4 punkte nurodyta, kad keleivių asmeniniame bagaže gabenamos prekės neapmokestinamos importo PVM ir akcizais, kai: 1) jos įvežamos ne komerciniais tikslais; 2) jų vertė ar kiekis neviršija šiose taisyklėse nustatytų prekių vertės ar kiekio, leidžiamų keleiviams įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją neapmokestinant importo PVM ir akcizais. Taisyklių 5 punkte nurodyta, kokios prekės laikomos įvežtomis ne komerciniais tikslais, o būtent: 1) kai jos įvežamos nereguliariai; 2) įvežtos prekės skirtos keleivių ar jų šeimos narių asmeniniam naudojimui ir (arba) įvežamos kaip dovanos; nei tokių prekių prigimtis, nei kiekis neturi kelti abejonių, kad jos įvežamos ne komerciniais tikslais. Taisyklių 6.2 punkte numatyta, kad asmeniniame bagaže ne komerciniais tikslais oro transportu galima atgabenti prekių iki 430 eurų.
Apklausta teismo posėdyje liudytoja Vilniaus teritorinės muitinės darbuotoja S. I. nurodė, kad A. U. kontrolės metu nepateikė prekių įsigijimo dokumentų, todėl gabenamų prekių muitinė vertė buvo nustatyta remiantis PREMI duomenų bazėje sukauptais duomenimis. Lyginant A. U. pateiktus prekių įsigijimo dokumentus su byloje esančiu 2018 m. lapkričio 17 d. daiktų paėmimo protokolu matyti, kad prekių įsigijimo dokumentuose nurodyti drabužiai ir jų kiekis nesutampa su daiktų paėmimo protokole nurodytais daiktais ir jų kiekiu, todėl prekių muitinė vertė (1032,13 Eur) pagrįstai nustatyta remiantis PREMI duomenų bazėje sukauptais duomenimis.
A. U. teiginys, jog ji nežinojo, kad savo reikmėms ir dovanoms įvežamus drabužius ji privalo deklaruoti, negali būti pagrindas atleisti ją nuo atsakomybės, nes įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Be to, liudytoja S. I. teismo posėdžio metu nurodė, kad Vilniaus oro uoste kas keli metrai yra pateikiama informacija, kurioje nurodomi deklaruojami ir nedeklaruojami daiktai, yra stendas su deklaracijomis. Taigi A. U. turėjo galimybę susipažinti su pateikta informacija prieš eidama žaliuoju kanalu.
Todėl atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus duomenis teismas konstatuoja, kad A. U. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje, nes nedeklaravo įvežamų iš trečiųjų šalių prekių, viršijančių 430 eurų vertę.
ANK 208 straipsnio 2 dalyje (įvykio metu galiojusi įstatymo redakcija) už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta nuobauda – bauda nuo 1400 iki 3000 eurų su kontrabandos daiktų konfiskavimu.
Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad A. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padaryto nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius A. U. – duomenų apie jos padarytus kitus administracinius nusižengimus, teismui nepateikta, augina nepilnametį vaiką, yra patyrusi turto netektį. Todėl atsižvelgiant į A. U. turtinę padėtį, auginamą nepilnametį vaiką bei aptartas aplinkybes, susijusias su konkrečiu padaryto nusižengimo pobūdžiu, teismas sprendžia, kad šiuo atveju netgi skiriant sankcijoje numatytą minimalią baudą už padarytą nusižengimą, tokia nuobauda būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga, todėl yra pagrindas taikyti A. U. ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti jai mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, t. y. 300 eurų baudą su gabentų prekių konfiskavimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
A. U. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti jai 300 (trijų šimtų) eurų baudą.
Konfiskuoti 2018 m. lapkričio 17 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu iš A. U. paimtus šiame protokole nurodytus daiktus.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18094488626.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.