Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. S. ir S. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui N. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, jog pareiškėja D. S. po tėvo J. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti;

- atnaujinti pareiškėjui S. G. praleistą įstatymo nustatytą terminą (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo J. G. palikimui priimti.

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime bei patvirtintais pareiškėjų D. S. ir S. G. bei jų atstovės advokato padėjėjos Rasos Hoppen teismo posėdžio metu: D. S. ir S.G (pareiškėjai) yra J. G. ir N. G. (suinteresuotas asmuo) vaikai. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas J. G.. Kitų vaikų pareiškėjų tėvas J. G. neturėjo. J. G. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kur gyveno J. G. kartu su sutuoktine N. G.. Pareiškėjų mama N. G. šiuo metu yra gydoma VšĮ „Kaišiadorių ligoninė“ Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje. J. G. 2000 m. balandžio 17 d. buvo sudaręs testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko pareiškėjams. Pareiškėja D. S. priėmė tėvo J. G. palikimą pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti – prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, mokėjo mokesčius, perėmė mirusio tėvo asmeninius daiktus. Pareiškėjas S. G. buvo įsitikinęs, kad esant testamentui, jokių kitų veiksmų atlikti nereikia. Tik pasibaigus terminui palikimui priimti pareiškėjas sužinojo, kad yra trijų mėnesių terminas, per kurį reikia kreiptis į notarą palikimui priimti. Terminas praleistas nežymiai, taip pat J. G. valia yra aiški. J. G. palikimo niekas kitas nepriėmė ir į jį nepretendavo. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Teismo posėdžio metu liudytoja V. N. nurodė, kad ji yra pareiškėjų tėvų kaimynė. Patvirtino, kad D. S. po tėvo J. G. mirties prižiūri likusį nekilnojamąjį turtą – į sodybą atvažiuoja kiekvieną savaitgalį.

Teismo posėdžio metu liudytoja V. I. paaiškino, kad D. S. yra jos dukterėčia, S. G. – sūnėnas. Jos brolis J. G. turėjo du vaikus – pareiškėjus. Po jos brolio J. G. mirties likusiu nekilnojamuoju turtu rūpinasi D. S. ir S. G..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjai D. S. ir S. G. yra J. G. ir N. G. vaikai. Pareiškėjų tėvas J. G. mirė (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla po J. G. mirties (duomenys neskelbtini) pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

J. G. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

J. G. Kaišiadorių rajono Palomenės seniūno 2000 m. balandžio 17 d. patvirtintu oficialiu testamentu visą jam priklausantį turtą lygiomis dalimis paliko savo vaikams – pareiškėjams D. S. ir S. G..

Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notaro Andriaus Bučinsko 2018 m. vasario 22 d. rašte nurodyta, kad Kaišiadorių rajono 3-iajame notaro biure paveldėjimo byla po J. G. mirusio (duomenys neskelbtini) nebuvo pradėta ir paveldėjimo liudijimas neišduotas.

Pareiškėjų D. S. ir S. G. pareiškime nurodytas ir teismo posėdžio metu patvirtintas aplinkybes, kad D. S. po tėvo J. G. mirties priėmė jo palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, rūpinosi bei tvarkė tėvo paliktą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, patvirtina ir liudytojų V. N. ir V. I. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. J. G. duktė D. S. iš karto po palikėjo mirties priėmė palikimą savo vardu, nes turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, t. y., palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio tėvo turtą negavo. J. G. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad D. S. turi teisę paveldėti 2017 m. lapkričio 3 d. mirusio tėvo J. G. turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, byloje nėra. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja D. S. mirusio J. G. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Teismas taip pat daro išvadą, kad įstatymo nustatytą terminą palikimui po J. G. mirties 2017 m. lapkričio 3 d. priimti pareiškėjas S. G. praleido dėl svarbių objektyvių priežasčių – jis, neturėdamas pakankamai teisinių žinių, apie tai, kad testamentu paliktas turtas turi būti paveldėtas notariškai įforminus palikimo priėmimą, nežinojo, į notarą kreipėsi iš karto tai sužinojęs, taip pat terminas praleistas nežymiai, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, terminas palikimui priimti atnaujintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė tėvo J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)) palikimą po jo mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Pripažinti, kad terminą (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) palikimui priimti S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) praleido dėl svarbių priežasčių, ir šį terminą jam atnaujinti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.