- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-06
- Bylos Nr.
- I-5764-561/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00410-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mabuta“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 1.9.3.5Pridėtinės vertės mokesčio atskaita
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mabuta“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Mabuta“ (toliau – Bendrovė, pareiškėja) pateikė teismui 2015-11-20 skundą ir 2016-02-09 patikslintą skundą, kuriuose prašė: panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI) 2015-05-21 sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-305 (toliau – Vilniaus AVMI sprendimas) ir 2015-06-02 sprendimą Nr.(4.65)-FR0682-338; panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2015-09-28 sprendimą Nr. 69-118 (toliau – VMI sprendimas); panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2015-12-28 sprendimo Nr. S-257 (7-251/2015) (toliau – Komisijos sprendimas) dalį, kurioje nuspręsta neatstatyti pareiškėjai 16 007,30 Eur (55 270 Lt) pridėtinės vertės mokesčio sumos, sumažinti 90 proc. VMI priskaičiuotus pareiškėjai delspinigius.
Paaiškino, kad nesutinka su mokesčių administratoriaus sprendimu, kuriuo nurodyta atstatyti 15 156,10 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), skirtą parduoti turtui (butams), kuriuos ekonominės krizės laikotarpiu laikinai nuomąvosi ne PVM mokėtojai.
Bendrovė pagal laikotarpiu nuo 2008-05-28 iki 2008-08-28 sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis pirko nebaigtus statyti 22 butus (duomenys neskelbtini) g., Vilniaus mieste, kurie buvo visi skirti tik pardavimui. Minėti butai nelaikytini ilgalaikiu turtu, buvo įrengti pagal pirkimo sutartyse nustatytus įsipareigojimus, jiem nebuvo skaičiuojama amortizacija, buhalteriniuose dokumentuose visada buvo įtraukiami kaip pardavimui skirtas turtas. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 67 straipsnio 5 dalį, PVM turi būti atstatomas tik nuomojamam ilgalaikiam turtui. VMI nepagrįstai reikalauja atstatyti PVM sumą parduotiems butams (duomenys neskelbtini) g., Vilniaus mieste, ir kitas susijusias išlaidas. Bendrovė visada ketino parduoti minėtą nekilnojamąjį turtą, kadangi nuo 2008 m. 3 ketvirčio iki 2009 m. 3 ketvirčio Bendrovė pardavė devynis pirktus butus ir buvo gauta 199 800 Lt grynųjų pajamų, priskaičiuota 285 600 Lt PVM. Butų (duomenys neskelbtini) g. nuoma pagal visus ekonominius parametrus Bendrovei buvo nuostolinga, todėl neteisingai interpretuojama, kad Bendrovė ketino nuomoti butus. Išankstinio ketinimo nuomoti butus nebuvo, o butų nuoma atsirado iš būtinybės Bendrovei išlikti ir sumažinti patiriamas sąnaudas. Taip pat dėl ekonominės krizės sumažėjo minėtų butų paklausa, krito nekilnojamojo turto kainos. Bendrovė privalėjo prisiderinti prie naujų rinkos sąlygų ir, mažinant kainas, toliau atitinkamai stengtis pardavinėti jai priklausančius butus, nors to padaryti buvo beveik neįmanoma. Apie butų pardavimą buvo skelbiama internetiniuose portaluose, buvo kreiptasi į įmones, užsiimančias tarpininkavimu parduodant nekilnojamąjį turtą, tačiau tai nepadėjo operatyviai parduoti visų butų. Dalies butų nuoma buvo laikinas sprendimas, kol atsiras pirkėjų. Sutartys su nuomininkais buvo sudarytos terminuotai, numatant sąlygą, kad atsiradus pirkėjui ir pasirašius sutartį, butas bus atlaisvintas nuomininko per 1 mėnesį. Gaunamos negausios nuomos pajamos, praktiškai visos, buvo naudojamos patiriamų sąnaudų padengimui. Buvo manyta, kad nekilnojamojo turto rinkos sąstingis yra laikinas reiškinys, kuris netrukus pasibaigs. Parduodant butus su nuomininkais, buvo siekta pritraukti investuotojus, ieškančius nekilnojamojo turto, kaip investicijos. Dėl objektyvių aplinkybių nuo 2009 m. 3 ketvirčio Bendrovė sudėtingomis sąlygomis pardavė 10 butų ir patyrė didelius nuostolius.
Laikotarpiu nuo 2008-05-28 iki 2008-08-28 pirktuose nebaigtuose statyti 22 butuose (duomenys neskelbtini) g., Vilniaus mieste, pagal pirkimo-pardavimo sutartis įsipareigojo atlikti būtinosios apdailos darbus. Pilnos apdailos darbų organizavimas ir vykdymas užtrunka, todėl paskutiniai butai buvo įrengti ir paruošti pardavimui tik 2008 m. gale ir 2009 m pradžioje. Atskiri butai (duomenys neskelbtini) g. buvo pardavinėjami įrengti ir su virtuvės įranga, todėl buvo patrauklesni. Taigi, pilnas butų įrengimas negalėjo būti traktuojamas kaip ruošimasis butus nuomoti ateityje.
Dėl 1 533 Lt PVM atstatymo už parduotus butus su virtuvės įranga, pareiškėja nurodė, kad iš gautų kainų už šiuos parduotus butus matyti, jog butai su virtuvės įranga buvo parduoti už didesnę kainą. Nuomoti butai buvo pradėti tik 2009-03-14, t. y. tik po 8 mėnesių. Be to, virtuvės įranga nelaikoma baldais. Šios įrangos vertė neviršijo 600 Lt, todėl laikytina mažaverčiu inventoriumi. Taip pat VMI pirkėjams galimai uždavė netiksliai formuluojamus klausimus, todėl pateikti atsakymai galėjo būti neišsamūs. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių yra pagrindas reikalauti neatstatyti 1 533 Lt PVM už pirktą virtuvės įrangą, kuri parduota kartu su butais.
PVM butams, esantiems (duomenys neskelbtini) g. 41-18, ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jau buvo atstatytas ir sumokėtas 2011 m., todėl nėra pagrindo reikalauti pakartotinai atstatyti 1 073 Lt PVM. Be to, butai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir (duomenys neskelbtini) g. 41-12, Vilniuje, parduoti su PVM, todėl yra pagrindas neatstatyti 333 Lt PVM, nes šie butai buvo parduoti su PVM.
Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, sumažino VMI klaidingai paskaičiuotų delspinigių sumą, tačiau nėra aišku, ar Komisijai pateiktoje VMI delspinigių ataskaitoje yra teisingi paskaičiavimai, kadangi ženkliai skiriasi už laikotarpius nuo 2011-06-01 iki 2014-12-31 ir nuo 2015-01-01 iki 2015-04-03 proporcingai paskaičiuotos delspinigių sumos. Dėl užtrukusio tyrimo Bendrovė prašė sumažinti delspinigius 90 proc. nuo priskaičiuotos sumos. Patikrinimas buvo ne kartą stabdomas ir pratęsiamas, keitėsi tikrintojai. Bendrovė teikė mokesčių administratoriui informaciją ir bendradarbiavo viso mokestinio tyrimo metu, sąžiningai deklaravo veiklos ir nuomos pajamas. Be to, žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta, nes praktiškai visą laikotarpį Bendrovė turėjo PVM permoką. Tačiau Komisija į šias aplinkybes neatsižvelgė.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Paaiškino, kad patikrinimo metu nustatyta, jog parduodama nenaujus butus fiziniams asmenims ne PVM mokėtojams, pareiškėja nepatikslino šių butų pirkimo PVM atskaitos, nepagrįstai naudojosi PVM atskaita, PVM neapmokestinamoms pajamoms uždirbti. Taip pat Bendrovė buhalterinėje apskaitoje nedeklaravo visų PVM neapmokestinamų pajamų, deklaravo ne visas pajamas už nuomojamų butų komunalines paslaugas, suteiktas fiziniams ir juridiniams asmenims, kai kuriose išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose taikė neteisingą pardavimo PVM tarifą. Taip pat Bendrovė įsigijo baldų ir dalį jų sumontavo į butus, kurie buvo nuomojami fiziniams asmenims ne PVM mokėtojams. Be to, Bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu įsigijo turto vertinimo, notaro ir tarpininkavimo parduodant butus paslaugų, tačiau dalis paslaugų nebuvo skirtos PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir paslaugų teikimui, kadangi jos buvo susijusios su nekilnojamojo turto, neapmokestinto PVM, nuoma. Bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu vykdė mišrią – PVM apmokestinamąją ir PVM neapmokestinamąją veiklą, tačiau įtraukė į PVM atskaitą 100 proc. įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, nors dalis Bendrovės įsigytų prekių ir paslaugų buvo skirtos PVM neapmokestinamai veiklai. Tikrinamu laikotarpiu Bendrovė atliko 9 pirktų butų pilną apdailą, butų remontui panaudojo medžiagas, patyrė sąnaudas, šiuos butus ilgiau nei vienerius metus nuomojo fiziniams asmenims, tačiau neskaičiavo ilgalaikio turto pasigaminimo PVM.
Dalis Bendrovės įsigytų prekių ir paslaugų buvo skirtos PVM neapmokestinamai veiklai. Bendrovė iš PVM mokėtojų įsigijo kurą, ryšio paslaugas ir šias prekes ir paslaugas naudojo ne vien PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, bet ir PVM neapmokestinamai veiklai, t. y. butų nuomai fiziniams asmenims bei butų pardavimui fiziniams asmenims ne PVM mokėtojams, praėjus 24 mėn. po jų užbaigimo.
Motyvuojamoji dalis
PVM įstatymo 67 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu paaiškėja, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodytas ilgalaikis materialusis turtas pradėtas naudoti kitoje negu šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytoje veikloje arba prarandamas, PVM atskaita turi būti patikslinta to mokestinio laikotarpio, kurį paaiškėjo minėtos aplinkybės, PVM deklaracijoje atitinkamai (t. y. atskaityta pirkimo arba importo PVM dalimi, tenkančia iki PVM atskaitos tikslinimo termino pabaigos likusiam laikotarpiui), padidinant mokėtiną į biudžetą (mažinant grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą.
Nustatyta, kad Bendrovė tikrinamu laikotarpiu dėl nuomojamų butų fiziniams asmenims ne PVM mokėtojams turėjo pateikti 2009-2012 m. metines PVM deklaracijas ir patikslinti PVM atskaitą už 2009 m., 2010 m., 2011 m. ir 2012 m., iš viso 86 213 Lt suma.
Pareiškėjos teiginį, kad butus pradėjo nuomoti tik dėl ekonominės krizės padarinių, paneigia 2008-07-17 paaiškinime nurodyta informacija, kad ji įsigijo 15 butų (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, kuriuos perplanavus ir įrengus, ruošiamasi 2008 m. paskutinį ketvirtį ar 2009 m. pirmą, antrą ketvirtį parduoti. Bendrovė yra ištyrusi rinką ir nustatė, kad vieno ar pusantro kambario įrengtų butų paklausa nėra nukritusi, ir taip pat tikimasi nurodytu laikotarpiu nekilnojamojo turto rinkos pagyvėjimo. Bendrovė taip pat numatė galimybę dalį nuosavybės teise turimų butų išnuomoti.
Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Bendrovės įsigytų butų (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. statybos pabaigos metai yra 2009 m. Dalis minėtų butų nuo 2009-04-05 pagal terminuotas gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis išnuomoti fiziniams asmenims ir buvo naudojami PVM neapmokestinamai veiklai. Vadovaujantis PVM įstatymo 67 straipsnio 5 dalimi, Bendrovei pradėjus teikti PVM neapmokestinamas buto nuomos paslaugas fiziniam asmeniui ne PVM mokėtojui, ši turėjo pateikti 2009-2012 m. metines PVM deklaracijas ir patikslinti PVM atskaitą 86 213 Lt.
Į buhalterinę apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu tam, kad būtų įmanoma įvertinti ūkio subjekto veiklos rezultatus. Nors Bendrovė teigė, kad parduotų su virtuvės įranga butų kaina yra užfiksuota 2008 metų dokumentuose, tačiau nebuvo pateikta pakankama ir patikima informacija, kad virtuvės baldai buvo sumontuoti pardavimui, o ne nuomai, skirtuose butuose. Kadangi Bendrovė neįrodė šios aplinkybės, konstatuotina, jog patikrinimo metu Vilniaus AVMI pagrįstai apskaičiavo 1 533 Lt PVM sumą, skirtą 2008 m. parduotiems butams su virtuvės įranga.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ) 114 straipsnyje nurodyta, jog mokesčių administratorius savarankiškai pasirenka tikrintinus mokesčių mokėtojus, nustato tikrinimo mastą ir laiką. Su patikrinimo sustabdymo ir pratęsimo priežastimis pareiškėja buvo supažindinta. Pareiškėjos argumentai dėl užsitęsusio mokestinio patikrinimo vertintini kaip gynybinė pozicija.
Komisijos sprendimu buvo pakeistas VMI sprendimas ir vietoje apskaičiuotų 24 601,95 Eur PVM delspinigių nurodyta pareiškėjai sumokėti 5 033,75 Eur PVM delspinigius, tokiu būdu patenkinant Bendrovės reikalavimą dėl jai nepagrįstai apskaičiuotų delspinigių panaikinimo.
Teismo posėdžio metu atsakovės VMI atstovas palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė, kad palaiko atsakovės atsiliepime išdėstytus argumentus bei prašė skundą atmesti.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo.
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVMI 2015-05-21 sprendimo Nr. (4.65)-FR0682-305, Vilniaus AVMI 2015-06-02 sprendimo Nr. (4.65)-FR0682-338 ir juos patvirtinusių VMI 2015-09-28 sprendimo Nr. 69-118 ir dalies Komisijos 2015-12-28 sprendimo Nr. S-257 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus AVMI atliko pareiškėjos mokestinį patirkinimą, kurio rezultatus pateikė 2015-03-27 patikrinimo akte Nr. (4.65)-FR0680-207 (toliau – Patikrinimo aktas) (Komisijos byla, 1 t., b. l. 70–79). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja 2009 m. – 2012 m. netinkamai deklaravo parduodamų butų PVM apmokestinamąją vertę, pirkimo bei pardavimo PVM, į PVM atskaitą nepagrįstai įtraukė 100 proc. įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, nors vykdė mišrią (tiek PVM apmokestinamą, tiek neapmokestinamą) veiklą, į PVM atskaitą įtraukė įsigytus baldus, naudotus ne PVM apmokestinamai veiklai, ir paslaugas, nesusijusias su PVM apmokestinama veikla, nepatikslino PVM atskaitos, nuomodama butus fiziniams asmenims ne PVM mokėtojams. Už šiuos pažeidimus pareiškėjai buvo papildomai apskaičiuota 134 893 Lt (39 067,71 Eur) papildomai mokėtino į biudžetą PVM. Taip pat buvo nustatyta, kad Bendrovė per tikrinamąjį laikotarpį nuo darbuotojams mokamo darbo užmokesčio apskaičiavo 25,82 Lt (7,53 Eur) įmokų į Garantinį fondą, tačiau jų į biudžetą nesumokėjo. Nustačius, kad Bendrovė, pasirinkusi neteisingą mokestinę vertę nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – NTM) deklaracijose, deklaravo 56 007 Lt, nors turėjo apskaičiuoti 57 761 Lt, todėl susidarė papildomai mokėtina 1 754 Lt (507,99 Eur) NTM suma. Pažeidimų, susijusių su gyventojų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimu, nustatyta nebuvo.
Vilniaus AVMI 2015-05-21 sprendimu (b. l. 29–38) patvirtino patikrinimo aktą ir jame papildomai apskaičiuotas mokesčių sumas bei paskyrė 3 907 Eur PVM baudą, 51 Eur NTM baudą ir 1 Eur įmokų į Garantinį fondą baudą bei apskaičiavo 28 260 Eur PVM delspinigių, 59 Eur NTM delspinigių ir 3 Eur įmokų į Garantinį fondą delspinigių. Minėtas sprendimas buvo patikslintas 2015-06-02 sprendimu, kuriame konstatavus pirmajame sprendime padarytą korektūros klaidą, buvo pakeisti pareiškėjai mokėtini delspinigiai. Patikslinus sprendimą, buvo paskirta 24 0601,95 Eur PVM delspinigių, 0,79 Eur įmokų į Garantinį fondą delspinigių, 422,50 Eur NTM delspinigių (b. l. 39).
Nesutikdama su minėtais sprendimais, pareiškėja pateikė 2015-06-15 skundą VMI (Komisijos byla, 1 t., b. l. 12–17). VMI 2015-09-28 sprendimu Nr. 68-118 (b. l. 42–48) pareiškėjos skundą atmetė ir patvirtino skundžiamus Vilniaus AVMI sprendimus. Nesutikdama su VMI sprendimu, pareiškėja pateikė skundą 2015-09-28 Komisijai (Komisijos byla, 1 t., b. l. 2–5). Komisija 2015-12-28 sprendimu Nr. S-257(7-251/2015), konstatavusi, kad PVM delspinigiai pareiškėjai buvo skaičiuojami neįvertinus visų svarbių duomenų, pakeitė VMI sprendimo dalį ir vietoje nurodytų 24 601,95 Eur PVM delspinigių, nurodė sumokėti 5 033,75 Eur PVM delspinigius. Komisija likusioje dalyje VMI sprendimą patvirtino (b. l. 49–63) .
Nagrinėjamu atveju, mokesčių administratorius, vadovaudamasis PVM įstatymo 67 straipsnio 5 dalimi, konstatavo, kad pareiškėja privalėjo tikrinamu laikotarpiu dėl nuomojamų butų fiziniams asmenims ne PVM mokėtojams pateikti 2009-2012 m. metines PVM deklaracijas ir patikslinti kiekvienų metų PVM atskaitą. Minėtoje teisės normoje nustatyta, kad jeigu paaiškėja, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodytas ilgalaikis materialusis turtas (pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, šio straipsnio nuostatos taikomos nekilnojamiesiems pagal prigimtį daiktams (įskaitant pastatų (statinių) esminius pagerinimus)) pradėtas naudoti kitoje negu šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytoje veikloje arba prarandamas, PVM atskaita turi būti patikslinta to mokestinio laikotarpio, kurį paaiškėjo minėtos aplinkybės, PVM deklaracijoje atitinkamai (t. y. atskaityta pirkimo arba importo PVM dalimi, tenkančia iki PVM atskaitos tikslinimo termino pabaigos likusiam laikotarpiui) padidinant mokėtiną į biudžetą (mažinant grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą. Vadovaujantis PVM įstatymo 2 straipsnio 11 dalimi, ilgalaikis turtas tai daiktai ir kiti nuosavybės teisės objektai, kurie naudojami apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje ilgiau kaip vienerius metus. Byloje nustatyta, kad pareiškėja ginčui aktualius butus nuomojo fiziniams asmenims ne PVM mokėtojams, t. y. juos naudojo savo ekonominei veiklai ilgiau kaip vienerius metus (Komisijos byla, 1 t., b. l. 96–98). Įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, byloje nėra. Todėl laikytina, kad šis turtas vertintinas kaip ilgalaikis, Bendrovės ekonominėje veikloje naudojamas turtas, o pareiškėja buhalterinėje apskaitoje turėjo minėtus butus apskaityti kaip ilgalaikį turtą ir vadovaudamasi PVM įstatymo 67 straipsnio 5 dalimi, patikslinti PVM atskaitą.
Skunde teismui pareiškėja nurodė, kad visi ginčui aktualūs butai buvo įsigyti su tikslu juos parduoti, tačiau dėl ekonominės krizės, siekiant sumažinti nuostolius, buvo nuspręsta juos išnuomoti. Todėl buhalterinėje apskaitoje minėti butai nebuvo įvardinti kaip ilgalaikis turtas. Kaip jau buvo minėta, ilgalaikiu turtu laikomi daiktai ir kiti nuosavybės teisės objektai, kurie naudojami apmokestinamojo asmens ekonominėje veikloje ilgiau kaip vienerius metus. Vadovaujantis PVM įstatymo 2 straipsnio 8 punktu, ekonominė veikla tai veikla (įskaitant gamybą, prekybą, paslaugų teikimą, žemės ūkio veiklą, žuvininkystę, kasybą, profesinę veiklą, naudojimąsi turto ir (arba) turtinių teisių turėjimu), kurią vykdant siekiama gauti bet kokių pajamų (neatsižvelgiant į tai, ar ją vykdant siekiama gauti pelno), išskyrus: 1) darbo veiklą, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 7 dalyje; 2) valstybės ir savivaldybių veiklą, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 38 dalyje, net jeigu už tokią veiklą mokami mokesčiai ar rinkliavos. Iš pateikto teisinio reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjos vykdyta butų nuoma fiziniams asmenims laikytina ekonomine veikla, o ją vykdžius ilgiau nei metus, šiai veiklai naudojamas turtas (butai) vertintinas kaip ilgalaikis turtas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsniu, buhalterinė apskaita turi būti tvarkoma, kad joje pateikiama informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Todėl vien aplinkybė, kad buhalterinėje apskaitoje minėtas nekilnojamasis turtas buvo apskaitomas kaip trumpalaikis ir buvo siekta jį parduoti ateityje, nepaneigia, jog jis buvo naudojamas nuomai fiziniams asmenims ilgiau nei vienerius metus ir atitinka PVM įstatyme įtvirtintus ilgalaikio turto požymius.
Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių su objektyviomis aplinkybėmis – dėl ekonominės krizės nukritusių nekilnojamojo turto kainų, pažymėtina, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog valstybėje vyraujanti ekonominė krizė nėra aplinkybė, pateisinanti imperatyvių įstatymų normų nesilaikymą (LVAT 2012-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1251/2012). Taigi, siekis išvengti nuostolių ekonominės krizės metu neatleidžia nuo pareigos tinkamai apskaityti ir mokėti mokesčius bei nukrypti nuo imperatyviose įstatymų normose numatytų apibrėžimų.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus AVMI konstatavo, jog Bendrovė įsigijo baldų, kuriuos įrengė butuose, skirtuose nuomoti fiziniams asmenimis (PVM neapmokestinamai veiklai) ir nepagrįstai į atskaitą įtraukė 12 408,79 Lt PVM. Pareiškėja nesutinka su jai šiuo pagrindu priskaičiuota 1 553 Lt papildomai mokėtino PVM suma. Nurodė, kad butai, esantys (duomenys neskelbtini) g. 33-9, (duomenys neskelbtini) g. 35-18, (duomenys neskelbtini) g. 41-9, Vilniuje, buvo parduoti už didesnę kainą, kadangi buvo su virtuvės įranga. Pareiškėja 2014-10-29 paaiškinimuose mokesčių administratoriui (Komisijos byla, 1 t., b. l. 94) nurodė, kad 2008 antrą ketvirtį ir 2009 trečią ketvirtį pirktos virtuvinės spintelės buvo sumontuotos butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. Vilniuje, vėliau šie visi butai buvo nuomojami. Taip pat mokesčių administratorius pateikė klausimus fiziniams asmenims, pirkusiems butus iš pareiškėjos. Buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. 41-9, Vilniuje, pirkėja paaiškino mokesčių administratoriui, kad bute buvo įrengti virtuvės baldai su technika, kurie jos pageidavimu buvo išmontuoti, t. y. butas buvo nupirktas be virtuvės baldų ir technikos (Komisijos byla, 1 t., b. l. 141). Taip pat buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkėja 2009-05-11 paaiškinime Nr. 339-8367 (Komisijos byla, 1 t., b. l. 143) nurodė, kad bute buvo atlikti apdailos darbai, tačiau nenurodė, kad buvo sumontuota virtuvės įranga. Kaip jau buvo minėta, buhalterinėje apskaitoje vedama informacija turi būti tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Taip pat Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra pateikta įrodymų, jog virtuvės įranga, nupirkta būtent už sumą, nuo kurios buvo apskaičiuotas 1 553 Lt dydžio PVM, kad ši įranga buvo sumontuota būtent pareiškėjos nurodytuose butuose. LVAT laikosi pozicijos, kad kuomet nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimtinas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (LVAT 2013-01-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-622/2013, 2014-06-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1379/2014). Tuo tarpu mokesčių mokėtojui, siekiant paneigti apskaičiuotas sumas bei nuginčyti VMI sprendimą, nepakanka apsiriboti įrodymais nepagrįstų paaiškinimų, kontrargumentų teikimu (LVAT 2010-09-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1023). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos argumentai dėl galimai netinkamai formuluotų klausimų ir galimai neišsamios informacijos paaiškinimuose pateikimo, laikytini įrodymais nepagrįsta prielaida, negalinčia būti pagrindu abejoti mokestinio patikrinimo metu padarytoms išvadoms.
Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus AVMI nepagrįstai priskaičiavo papildomai mokėtiną 1073 Lt PVM sumą už butus, esančius (duomenys neskelbtini) g. 41-18, Vilniuje, ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadangi ši suma buvo sumokėta 2011 metais, po mokestinio tyrimo, kuris buvo baigtas 2011-11-24 pranešimu Nr. (4.65)-89-1257 (Komisijos byla, 1 t., b. l. 43–45). Minėtame pranešime buvo konstatuoti pareiškėjos padaryti PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalies pažeidimai, į PVM atskaitą įtraukus 657 Lt pirkimo PVM, už įsigytas statybines medžiagas, skirtas ne PVM apmokestinamai veiklai (PVM neapmokestinamam buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. 20-39, Vilniuje, pardavimui). Taip pas buvo nustatyta, kad Bendrovė parduoto buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. 41-18, Vilniuje, pagrįstai neapmokestino PVM, tačiau 2011 m. birželio mėn. PVM deklaracijoje nedeklaravo šio PVM neapmokestinto buto vertės. Mokesčių administratorius pažymėjo, kad šie pažeidimai buvo ištaisyti. Tuo tarpu patikrinimo, kurio pagrindu priimti ginčijami sprendimai, metu buvo nustatyta, kad pareiškėja 2011 m. rugsėjo ir spalio mėn. pardavė butus, esančius (duomenys neskelbtini) g. 41-12 ir (duomenys neskelbtini) 39-65, kurių pardavimas, vadovaujantis PVM įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nelaikytinas apmokestinama veikla. Tačiau pareiškėja deklaravo šių butų PVM apmokestinamąją vertę. Todėl už minėtus laikotarpius pardavimo PVM mažintinas 32 350 Lt. Taigi, darytina išvada, kad 2011-11-24 pranešime Nr. (4.65)-89-1257 ir Patikrinimo akte nustatyti pažeidimai nėra susiję, o pareiškėjos argumentas dėl pakartotinai apskaičiuotos sumos atmestinas.
Mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėja nepagrįstai į PVM atskaitą įtraukė su PVM apmokestinama veikla nesusijusias notaro bei tarpininko paslaugas bei apskaičiavo 1 824,52 Lt papildomai mokėtino PVM (Komisijos byla, 1 t., b. l. 95). Pareiškėja nesutinka su šiuo pagrindu priskaičiuota 333 Lt suma, nurodydama, kad butai, esantys (duomenys neskelbtini) g. 41-12 ir (duomenys neskelbtini) (skunde teismui pareiškėja nurodė buto adresą (duomenys neskelbtini), tačiau skundo VMI 5 lape (Komisijos byla, 1 t., b. l. 16), ginčydama analogišką sumą, nurodė butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl skunde teismui nurodytas adresas laikytinas rašymo apsirikimu), Vilniuje buvo parduoti su PVM.
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad 2011-09-27 pareiškėja patyrė 918 Lt su PVM išlaidas notaro paslaugoms, susijusioms su buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. 41-12, Vilniuje, pardavimu, vykusiu 2011-09-27 (Komisijos byla, 1 t., b. l. 95–96). Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad šis butas buvo parduotas fiziniam asmeniui ne PVM mokėtojui, praėjus 24 mėn. po buto pripažinimo tinkamu naudoti. Taigi, vadovaujantis PVM įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šis pardavimas nelaikytinas PVM apmokestinama veikla. Vadovaujantis PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalimi, paslaugos, susijusios su PVM neapmokestinama veikla, negali būti įtrauktos į PVM atskaitą. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo nupirktas 2009-12-21 (Komisijos byla, 1 t., b. l. 80–81, 3 t., b. l. 139–140) ir laikotarpiu nuo 2010-08-30 iki 2011-08-30 išnuomotas ne PVM mokėtojai UAB „Antėja“, o nuo 2011-06-01 iki 2012-05-30 nuomotas fiziniam asmeniui. Pareiškėja 2010-09-21 iš UAB „Resolution advisers LT“ įsigijo tarpininkavimo paslaugas (Komisijos byla, 1 t., b. l. 95), kurias įtraukė į PVM atskaitą. Kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šis butas būtų parduotas, darytina išvada, kad už šias paslaugas pagrįstai priskaičiuota 173,55 Lt PVM suma. Taigi, pareiškėjos argumentas dėl nepagrįstai priskaičiuotos 333 Lt mokėtinos PVM sumos atmestinas.
Pareiškėja nesutiko su jai apskaičiuotų delspinigių dydžiu. Nagrinėjamu atveju, Komisija, įvertinusi pareiškėjos argumentus, pakeitė skundžiamus mokesčių administratoriaus sprendimus ir vietoje apskaičiuotų 24 601,95 Eur PVM delspinigių, nurodė Bendrovei sumokėti 5 033,75 Eur PVM delspinigius. Pareiškėja argumentavo, kad skaičiuojant delspinigius, galbūt, buvo neatsižvelgta į jos turimą PVM permoką.
MAĮ 36 straipsnio 3 punkte įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė reikalauti laiku grąžinti (įskaityti) mokesčio permokas. To paties įstatymo 87 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad jei atitinkamo mokesčio įstatyme nenustatyta kitaip, mokesčio permoka grąžinama per 30 dienų po rašytinio prašymo grąžinti mokesčio permoką gavimo dienos. To paties straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, jog jei mokesčių mokėtojas pageidauja, kad mokesčio permoka būtų įskaityta mokesčiams, kurių mokėjimo terminas nepasibaigęs, taip pat finansų ministro nustatyta tvarka mokesčiams muitinėje įskaityti, jis dėl to pateikia atitinkamą prašymą. Iš šių MAĮ straipsnių matyti, kad mokesčių mokėtojas, kuriam nustatyta mokesčio permoka, gali pasirinkti ar susigrąžinti permokėtą mokesčio sumą ar, pateikus nustatytos formos prašymą, įskaityti permoką kitų mokesčių nepriemokai padengti (LVAT 2006-04-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-883/2006). Taip pat pažymėtina, kad mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004-12-20 įsakymu Nr. VA-193 (VMI viršininko 2011-05-12 įsakymo Nr. VA-56 redakcija), 10 punkte nustatyta, kad mokestinio patikrinimo metu priskaičiuotų mokesčių, baudų, delspinigių sumos, nepraėjus MAĮ IX skyriuje nustatytiems apskundimo terminams bei nurodytame MAĮ skyriuje nustatyta tvarka ginčijamos mokesčių, baudų, delspinigių sumos sumokėtomis įmokomis ar susidariusia mokestine permoka ir (ar) skirtumu nedengiamos be mokesčių mokėtojo prašymo. Iš pateiktų teisės normų matyti, kad mokesčių administratorius neturi teisės be atskiro mokesčių mokėtojo prašymo įskaityti mokėtinų delspinigių sumų. Tai yra mokesčių mokėtojo teisė, kuria jis gali pasinaudoti, teikdamas atskirą prašymą. Teisės aktai nenumato mokesčių administratoriaus pareigos skiriant delspinigius atsižvelgti į turimas mokesčių permokas.
Pareiškėja taip pat teigė, kad ilgas mokestinio patikrinimo laikotarpis turėtų būti pagrindas mažinti delspinigius. Byloje nustatyta, jog pavedimas atlikti pareiškėjos mokestinį patikrinimą priimtas 2013-12-31 (Komisijos byla, 2 t., b. l. 190). Mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas nuo 2014-02-24 dėl išsiųstų paklausimų, pratęstas nuo 2014-06-09 iki 2014-08-11 dėl vertinamų gautų atsakymų bei renkamos informacijos, sustabdytas nuo 2014-07-09 dėl išsiųstų paklausimų (Komisijos byla, 2 t., b. l. 191), pratęstas nuo 2014-10-06 iki 2014-12-08 (Komisijos byla, 2 t., b. l. 192) dėl vertinamų gautų atsakymų, patikrinimą atliekančio pareigūno pakeitimo, pratęstas nuo 2014-12-09 iki 2015-01-29, nuo 2015-01-30 iki 2015-02-26 dėl patikrinimo akto projekto forminimo (Komisijos byla, 2 t., b. l. 194) ir nuo 2015-02-27 iki 2015-03-31 dėl patikrinimo akto projekto derinimo (Komisijos byla 2 t., b. l. 195). Teismo vertinimu, mokestinis patikrinimas nelaikytinas nepagrįstai ilgu, galinčiu būti pagrindu mažinti delspinigių sumą. Byloje nenustatyta, kad mokesčių administratorius būtų piktnaudžiavęs ar vilkinęs mokestinį tyrimą. Pažymėtina, kad mokesčių administratoriui reikėjo įvertinti daug faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjos mokesčių mokėjimu, laukti atsakymų į išsiųstus paklausimus, kurių laiku negavus nebuvo galimybės tęsti tyrimo. Pareiškėja buvo supažindinta su mokestinio patikrinimo sustabdymo ir pratęsimo priežastimis. Todėl, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo konstatuoti mokestinio tyrimo vilkinimą, galintį būti pagrindu mažinti priskaičiuotus delspinigius
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Vilniaus AVMI, VMI ir Komisija, spręsdamos dėl pareiškėjos mokestinės prievolės, nepažeidė teisės aktų nuostatų, teisingai bei objektyviai įvertino faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas. Teismo vertinimu, ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų panaikinti nėra teisinio pagrindo, taigi, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mabuta“ skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.