Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareigūnui, turinčiam įgaliojimus taikyti administracinės atsakomybės priemones, įstatymas suteikia diskrecijos teisę pačiam nuspręsti dėl nuobaudos skyrimo pagrįstumo. Paaiškina, jog atsižvelgė į tai, kad automobilio „MITSUBISHI PAJERO“ vairuotojas nurodė į gydymo įstaigą vežąs sergančią motiną, šis faktas užfiksuotas vaizdo įraše, nebuvo ATPK 32 str. numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl, pareiškėjų nuomone, nepažeidžiant įstatymų suteiktų įgaliojimų, buvo pagrįstai nuspręsta netaikyti vairuotojo atžvilgiu administracinės atsakomybės, atkreipiant vairuotojo dėmesį į būtinybę ateityje vairuojant transporto priemonę elgtis atidžiau ir apdairiau. Mano, kad žodinis įspėjimas nelaikytinas administracine nuobauda ATPK prasme, o kita asmens elgesiui įtaką darančia priemone, kuria siekiama individualios prevencijos tikslų. Mano, kad nebuvo pagrindo Išvadoje konstatuoti, kad įspėjimas turėjo būti įformintas raštu. Remiasi teisinės valstybės principais. Dėl to Išvadoje nurodyti teisės aktai nebuvo pažeisti.

Nesutinka, kad automobilio „MITSUBISHI PAJERO“ vairuotojas Č. B. į tarnybinį automobilį buvo kviečiamas, nesant Instrukcijos 75 p. numatytų sąlygų, kadangi nebuvo tikrinamas jo apsvaigimas, nebuvo pristatytas į atitinkamą įstaigą bei nebuvo suteikta jam jokia pagalba. Paaiškina, kad Instrukcijos 99 p. nurodyti požymiai, pagal kuriuos galima įtarti asmenį esant neblaiviu. Vairuotojui sėdint automobilyje, beveik neįmanoma nustatyti nė vieno iš išvardintų požymių. Dėl to mano, kad neblaivumu įtariami asmenys turi būti kviečiami į policijos tarnybinį automobilį Instrukcijos 99 p. nurodytiems požymiams nustatyti. Iš automobilio sklido kvapas, panašus į alkoholio, vairuotojas kalbėjo susijaudinęs, R. Š. nuomone buvo būtina pakviesti vairuotoją į tarnybinį automobilį, nes reikėjo įsitikinti, ar jis blaivus. Paaiškinimuose 2009 08 11 pareiškėjai šių aplinkybių nenurodė, tačiau mano, kad tarnybinio patikrinimo metu visos šios aplinkybės turi būti ištirtos. Teigia, kad Išvadoje nenustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis dėl Instrukcijos 75 punkto pažeidimo, todėl už tai tarnybinės nuobaudos negalėjo būti skirtos.

Taip pat Išvadoje nepagrįstai konstatuota, jog R. Š. pažeidė Instrukcijos 76 punkto reikalavimus, kadangi automobilis „MITSUBISHI PAJERO“ buvo sustabdytas dėl važiavimo su neįjungtomis šviesomis, tai yra pažeidimas, dėl to pareiškėjas privalėjo sustabdyti automobilį.

Paaiškina, kad Išvadoje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad R. Š. pažeidė Instrukcijos 72 p. Nurodymo 1.2 punktą, t. y., kad sustabdęs du automobilius budėtojui nenurodė jų sustabdymo priežasties, vietos bei vairuotojams taikytų priemonių. Išvadoje nenustatyta, kad atsakomybė už tai tenka pareiškėjui, o ne Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnui. Nesant pagrįstų duomenų, kad reikiamos informacijos budėtojui neperdavė būtent pareiškėjas, o ne budėtojai nepasižymėjo visos jiems perduotos informacijos, negali būti konstatuojama pareiškėjo kaltė dėl Instrukcijos 72 p. ir Nurodymo 1.2 punkto reikalavimų nesilaikymo, kadangi nėra nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis.

Išvadoje teigiama, jog tarnybinius nusižengimus pareigūnai padarė netiesiogine tyčia, tačiau nėra nurodyta, kuo remiantis nustatyta, kad pareiškėjų veikoje buvo subjektyvusis tarnybinio nusižengimo sudėties elementas – kaltė.

Mano, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjų atžvilgiu atliktas neišsamiai ir neobjektyviai. Išvada neatitinka Tvarkos 20 p. reikalavimų.

Pareiškėjai teisme neigė, kad iš viso stabdė automobilį „CRYSLER VOYAGER“, aiškino, kad toje vietoje yra pravažiavimas, todėl ten galėjo užsukti ir sustoti įvairūs automobiliai, bet jie neturi jokio ryšio su pareiškėjų kaip pareigūnų darbu. Aiškino, kad apie kitą sustabdytą automobilį „MITSUBISHI“ PAJERO jie OVS pranešė tinkamai, be to, radijo ryšys tuo metu dar veikė nepilnai. Taip pat aiškino, kad netgi nustačius pažeidimą, ne kiekvienu atveju jie privalo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes jiems taip yra vadovybės aiškinama. Jie pirmiausiai turi vairuotojus įspėti, paaiškinti jiems, kokį pažeidimą jie padarė, ir atsižvelgiant į pažeidimo mažareikšmiškumą, jie gali nuspręsti vairuotojo nebausti. Paaiškino, kad šiuo atveju jie atsižvelgė į tai, kad Č. B. vežė į ligoninę sergančią motiną, todėl jie nenorėjo jo užlaikyti.

Dėl aplinkybių, susijusių su automobilio „CRYSLER VOYAGER“ stabdymu.

Duomenys, gauti iš pareigūnų, stebėjusių pareiškėjus, tarnybinių pranešimų, bei kiti surinkti duomenys patvirtina šio automobilio sustabdymo faktą. Lietuvos policijos Eismo priežiūros tarnybos veiklos organizavimo skyriaus kontrolės grupės vyresnysis specialistas S. R. 2009 09 23 tarnybiniame pranešime Nr. 39-PR5-296 pranešė apie patrulio (duomenys neskelbtini) veiksmus (b. l. 21), kad 11 val. 32 min. buvo sustabdytas automobilis „CRYSLER VOYAGER“, kurio valstybinis numeris dėl manevravimo neužfiksuotas, kurio vairuotojas buvo stabdomas dėl greičio viršijimo. Po keleto minučių vairuotojas, kuris stovėjo prie tarnybinio automobilio, nuėjo į savo automobilį ir nuvažiavo. „CRYSLER VOYAGER“ vairuotojui dar kalbant su tarnybiniame automobilyje sėdinčiu pareigūnu, dėl galimo greičio viršijimo buvo sustabdytas automobilis „MITSUBISHI PAJERO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Apklaustas liudytoju teisme S. R. parodė, kad aptariamą dieną jis pravažiavo pro pareigūnus, jis sėdėjo priekinėje sėdynėje, gerai matė judėjimo kryptimi stovintį pareigūną. Liudytojas parodė, kad nematė, kai buvo stabdomas „CRYSLER VOYAGER“ automobilis, jis tik matė, kaip šio automobilio vairuotojas nuėjo nuo pareigūnų tarnybinio automobilio ir atsisėdo į automobilio „CRYSLER VOYAGER“ vairuotojo vietą. Šis liudytojas matė tik automobilio „MITSUBISHI PAJERO“ stabdymą.

PD prie VRM Vidaus tyrimų valdybos vyriausiasis tyrėjas A. M. 2009 08 13 tarnybiniame pranešime Nr. 5-PR5-280 (b. l. 22) nurodė, kad 11 val. 32 min. buvo sustabdytas automobilis „CRYSLER VOYAGER“, kurio valstybinis numeris dėl manevravimo neužfiksuotas, kurio vairuotojas buvo stabdomas dėl greičio viršijimo. Po keleto minučių vairuotojas, kuris stovėjo prie tarnybinio automobilio, nuėjo į savo automobilį ir nuvažiavo. Vairuotojui dar kalbant su pareigūnu, dėl galimo greičio viršijimo buvo sustabdytas automobilis „MITSUBISHI PAJERO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Po to šiame tarnybiniame pranešime nurodomi R. Š. paaiškinimo duomenys, kad jis pripažino, jog stabdė automobilį „CRYSLER VOYAGER“, bet šio automobilio vairuotoja moteris labai prašė nebausti.

Liudytoju apklaustas teisme A. M. parodė, kad pravažiuodamas pro patrulius jis matė, kad šalia tarnybinio automobilio stovėjo tamsus minivenas, tačiau liudytojas neįsidėmėjo nei to automobilio markės, nei numerių, kadangi liudytojas vairavo tarnybinį automobilį. Liudytojas tik matė, kaip vienas pareigūnas sustabdė automobilį „MITSUBISHI PAJERO“. Parodė, kad matė, kaip „CRYSLER VOYAGER“ vairuotojas dar buvo prie tarnybinio automobilio, tačiau nežino, ar tai buvo vyras, ar moteris, nes jis vairavo pareigūnų automobilį. Kai pareigūnas ėjo nuo „MITSUBISHI PAJERO“ automobilio, „CRYSLER VOYAGER“ tuo metu apsisukinėjo, kad išvažiuotų į Kalvarijų gatvę. Liudytojas paaiškino, kad nusprendė, jog žmogus, priėjęs prie pareigūnų tarnybinio automobilio, buvo automobilio „CRYSLER VOYAGER“ vairuotojas, nes šalia nebuvo nei vieno kito automobilio. Parodė, kad kai sustojo įvykius stebėję pareigūnai, „CRYSLER VOYAGER“ jau važiavo apsisukinėti. Paliudijo, kad automobilio „CRYSLER VOYAGER“ stabdymo fakto nematė.

PD vidaus tyrimų valdybos vyriausiasis tyrėjas A. B. 2009 09 24 tarnybiniame pranešime Nr. 5-11-IL-132 (b. l. 23) paaiškino, kad aptariamu laiku ir aptariamoje vietoje patrulio D-55 11 val. 32 min. buvo sustabdytas automobilis „CRYSLER VOYAGER“, kurio valstybinis numeris neužfiksuotas, kurio vairuotojas buvo stabdomas dėl greičio viršijimo. Po keleto minučių vairuotojas, kuris stovėjo prie tarnybinio automobilio, nuėjo į savo automobilį ir nuvažiavo. „CRYSLER VOYAGER“ vairuotojui dar kalbant su tarnybiniame automobilyje sėdinčiu pareigūnu, dėl galimo greičio viršijimo buvo sustabdytas automobilis „MITSUBISHI PAJERO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisme apklaustas liudytoju A. B. parodė, kad pradėjus stebėti patrulį, pareigūnai jau buvo sustabdę automobilį „CRYSLER VOYAGER“ ir tuo pat metu pareigūnai sustabdė kitą automobilį. Filmuoti pareigūnai pradėjo tik nuo to momento, kai buvo sustabdytas automobilis „MITSUBISHI PAJERO“. Liudytojas teigė, kad stebėdami patrulį pareigūnai važiavo paskui automobilį „CRYSLER VOYAGER“ ir, kol jie apsisukinėjo, šis automobilis buvo sustabdytas, kiek pamena, sustabdytas buvo prieš juos. Kur buvo šio automobilio vairuotojas, liudytojas neprisiminė. Parodė, kad peržiūrėjo padarytą įrašą ir jam atrodo, kad įraše automobilis „CRYSLER VOYAGER“ neužfiksuotas. Liudytojas negalėjo tvirtai pasakyti, kad pareigūnai stabdė „CRYSLER VOYAGER“.

Vilniaus AVPK Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas Ž. G. nusižengimo vietoje nebuvo, jis tik atliko medžiagos tyrimą ir surašė 2009 09 14 tarnybinį pranešimą dėl vaizdo įrašo peržiūros (b. l. 42). Iš šio tarnybinio pranešimo matyti, kad vaizdo įraše automobilis „CRYSLER VOYAGER“ neužfiksuotas. Peržiūrėjus vaizdo įrašą (b. l. 64) teismo posėdyje, taip pat buvo nustatyta, kad jame neužfiksuotas automobilis „CRYSLER VOYAGER“. Tačiau užfiksuota, kad prie automobilio „MITSUBISHI PAJERO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustojęs dar vienas nenustatytas automobilis, taip pat nesimato, kad pareigūnai būtų stabdę tą automobilį.

Teisme apklaustas liudytoju automobilio „MITSUBISHI PAJERO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas Č. B. parodė, kad kai jis buvo sustabdytas, jam atrodo, kad dar toje vietoje buvo vienas sustabdytas automobilis, jis tik nematė jo sustabdymo momento.

Garso įrašė (b. l. 64) nėra užfiksuota, kad patrulis (duomenys neskelbtini) OVS būtų pranešęs apie automobilio „CRYSLER VOYAGER“ sustabdymą. Tai patvirtina ir kita bylos medžiaga (b. l. 40, 45, 46).

Įvertinus aprašytus byloje surinktus įrodymus, galima padaryti išvadą, kad stebėjimą atlikę pareigūnai iš esmės nematė, kaip patrulio (duomenys neskelbtini) pareigūnai stabdė automobilį „CRYSLER VOYAGER“, tačiau matė šį automobilį pradžioje važiuojantį, po to stovintį šalia patrulio tarnybinio automobilio, matė kaip šio automobilio vairuotojas ar vairuotoja kalbėjosi su pareigūnu, sėdinčiu tarnybiniame automobilyje, kaip jis/ji grįžo prie savo automobilio, apsisuko ir nuvažiavo.

Todėl vertinant aplinkybę, ar šis automobilis sustojo dėl kokių nors kitokių priežasčių, ar dėl to, kad jį stabdė patrulio (duomenys neskelbtini) pareigūnai, reikšmingi yra pačių pareiškėjų pirminiai tarnybiniai pranešimai, kuriuos jie surašė 2009 08 11 (b. l. 24, 25). Pareiškėjas R. Š. 2009 08 11 tarnybiniame pranešime rašė, kad buvo stabdytas automobilis „CRYSLER“, kurį vairavo moteris, ji labai maldavo paleisti, todėl buvo įspėta ir paleista. Pareiškėjas V. M. 2009 08 11 tarnybiniame pranešime taip pat nurodo, kad toje pačioje vietoje, kurioje buvo stabdytas automobilis „MITSUBISHI“, buvo sustabdytas ir automobilis „CRYSLER“, jį stabdė R. Š., jo vairuotojas nebuvo atvestas į tarnybinį automobilį, buvo patikrinti vairuotojo dokumentai ir jis paleistas.

Dėl to, kad patys pareiškėjai iš karto tą pačią dieną pripažino, kad R. Š. buvo sustabdęs automobilį „CRYSLER“, teismas daro išvadą, kad tarnybinio patikrinimo metu pagrįstai konstatuota, kad beveik tuo pačiu metu buvo sustabdyti du automobiliai, vienas jų „CRYSLER VOYAGER“, kad pareigūnas R. Š. kalbėjo su vairuotoja, tikrino dokumentus ir vairuotoją paleido. Ta aplinkybė, kad stebėjimą atlikę pareigūnai nepadarė vaizdo įrašo, kuriame būtų užfiksuotas šio automobilio stabdymas, kad apklausti liudytojais jie aiškino, jog nematė paties stabdymo momento, nepaneigia nustatyto fakto, kad automobilis „CRYSLER VOYAGER“ buvo tų pačių pareigūnų stabdomas. Teisme apklausti liudytojais stebėjimą atlikę pareigūnai patvirtino, kad matė šalia pareiškėjų tarnybinio automobilio stovintį automobilį „CRYSLER VOYAGER“, matė, kad šio automobilio vairuotojas (ar vairuotoja) buvo šalia tarnybinio automobilio, po to nuėjo į savo automobilį ir nuvažiavo. Vienas pareigūnų netgi matė, kaip šis automobilis „CRYSLER VOYAGER“ pradžioje važiavo priešais stebėjimą atlikusių pareigūnų automobilį, o jiems apsisukus, šis automobilis jau stovėjo šalia pareigūnų automobilio. Liudytojai matė, kad dar stovint automobiliui „CRYSLER VOYAGER“, buvo stabdomas ir sustojo kitas automobilis „MITSUBISHI“. Automobilio „MITSUBISHI PAJERO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas Č. B. teisme paaiškino, kad šalia buvo dar vienas automobilis, bet jis nematė jo stabdymo ar sustojimo momento. Teisme peržiūrėjus vaizdo įrašą, matyti, kad aptariamoje vietoje stovint automobiliui „MITSUBISHI PAJERO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie jo privažiuoja dar vienas kažkoks automobilis, po to nuvažiuoja. Tačiau šio automobilio privažiavimo momentą liudytojas būtų matęs, o automobilio „CRYSLER“ stabdymo jis ir negalėjo matyti, nes šis buvo sustabdytas pirmiau. Todėl daroma išvada, kad pareiškėjų paaiškinimai skunde ir teismo posėdyje dėl automobilio „CRYSLER VOYAGER“ stabdymo aplinkybių yra neatitinkantys tikrovės ir vertinami kaip jų pasirinkta gynybos pozicija. Juo labiau, kad pareiškėjų paaiškinimai teisme dėl šio automobilio stabdymo yra prieštaringi. Pareiškėjas R. Š. 2010 02 09 teismo posėdyje aiškino, kad kol stovėjo automobilis „MITSUBISHI“, pareigūnai automobilio „CRYSLER VOYAGER“ nestabdė, kad jis buvo stabdytas gerokai anksčiau, kad jame buvo moteris, kuri ruošėsi gimdyti. Tokie paaiškinimai visiškai paneigti teisme apklaustų liudytojų parodymais, be to jie jau skiriasi nuo pirminio šio pareigūno tarnybinio pranešimo teksto. Neįmanoma, kad pareiškėjas R. Š. 2009 08 11 nebūtų nurodęs, kad moteris ruošiasi gimdyti, jeigu taip būtų, o būtų nurodęs, kad tik labai prašė paleisti. Akivaizdu, kad praėjus laikui pareiškėjas nusprendė dar stipriau argumentuoti būtinybę paleisti vairuotoją nenubaudus. Taigi, pareiškėjai, dirbdami patrulyje (duomenys neskelbtini), 2009 08 11 apie 11 val. 32 min. sustabdė automobilį „CRYSLER VOYAGER“ ir beveik tuo pat metu sustabdė automobilį „MITSUBISHI PAJERO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Taip pat būtina įvertinti, ar pareiškėjai pranešė apie šio automobilio stabdymą radijo ryšio kanalu V11AUTOTIK. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai pranešė apie stabdomą ir paleistą automobilį „MITSUBISHI PAJERO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (garso įrašai, b. l. 64). Automobilis „CRYSLER“ buvo stabdomas beveik tuo pačiu metu daugiausiai kelių minučių skirtumu, tačiau jokio įrašo apie šio automobilio stabdymą nėra. Pareiškėjai aiškina, kad jie neatsako už tinkamą radijo ryšio veikimą. Teisme apklausta liudytoja J. G., kuri dirba VRM Informatikos ir ryšių departamento radijo ryšio administravimo poskyrio vedėja, patvirtino, kad radijo ryšio sistema pradėjo veikti 2009 m. sausio mėnesio pradžioje, tačiau sistemos darbas normalizavosi tik lapkričio mėnesį, kad iki rugpjūčio mėnesio sistema galėjo dirbti su trikdžiais. Liudytoja parodė, kad konkrečiai apie 2009 08 11 ji negali pasakyti, nes nežino, ar tą dieną dėl trukdžių buvo kreiptasi į VRM. Liudytoja parodė, kad ši sistema yra stebima jos aptarnavimą atliekančios užsienio kompanijos Motorola, tačiau įrangos gedimą mato ir VRM pareigūnai ir vartotojai. Įrašus kontroliuoja ir specialus PD padalinys. Liudytoja parodė, kad negirdėjo apie tokius gedimus, kad perduodant informaciją nutrūktų ryšys. Taip pat liudytoja parodė, kad pareigūnui visada yra aišku, kad ryšys neveikia, nes tada stotelė skleidžia ilgo pypsėjimo garsinį signalą. Liudytoja parodė, kad buvo atvejų, kai ryšys neveikė vietovėje važiuojant į Naują Vilnią apie Belmontą, važiuojant link Minsko plento, bet Kalvarijų gatvėje pranešimų apie neveikiantį radijo ryšį nebuvo. Iš šios liudytojos parodymų galima daryti išvadą, kad, jeigu jau beveik tuo pačiu metu sistema perdavė vieną pranešimą, ji turėjo perduoti ir kitą pranešimą. Be to, pareigūnas, jeigu nebūtų ryšio, apie tai žinotų, nes radijo stotelė tokiu atveju duoda garsinį signalą. Pareiškėjai būtų apie tai nurodę dar tarnybinio tyrimo pradžioje. Pareiškėjai neneigė, kad jie praėjo instruktažą, žino, kaip veikia radijo stotelės.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad epizode su automobiliu „CRYSLER VOYAGER“ R. Š. pažeidė Lietuvos generalinio komisaro 2002 12 24 įsakymu patvirtintos Patrulių veiklos instrukcijos 72 punkto reikalavimus. Instrukcijos (2005 03 18 įsakymo Nr. 5-V-201 redakcija) 72 punktas numato: „Sustabdęs transporto priemonę, patrulis radijo ryšio priemonėmis privalo pranešti budėtojui stabdymo vietą, sustabdytos transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo priežastį. Apie vairuotojui taikytas poveikio priemones informuojamas budėtojas, kuris šią informaciją fiksuoja raštu (išskyrus atvejus, kai policijos įstaigos budėtojų padalinyje yra naudojamos pokalbio įrašymo priemonės). Jei transporto priemonės stabdomos policijos specialiųjų operacijų metu, šio punkto reikalavimai netaikomi„. R. Š. buvo paskirtas patrulio vyresniuoju. Pagal Instrukcijos 16 punkto 2 dalį patruliui, kurį sudaro du ir daugiau pareigūnų, vadovauja vyresnysis pareigūnas, kurį skiria patrulių pamainos tarnybą organizuojantis pareigūnas. Toliau nurodoma, kad patrulio vyresnysis atsako už tikslų nustatytos tarnybos tvarkos ir užduočių vykdymą. Kadangi automobilį „CRYSLER“ stabdė R. Š., jis ir privalėjo pranešti arba įsakyti pranešti V. M. radijo ryšio priemone apie šio automobilio stabdymą, todėl Tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai nurodyta, kad šiame epizode pareiškėjas R. Š. pažeidė Instrukcijos 72 punkto reikalavimą.

Toliau dėl šio epizodo Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas R. Š. pažeidė Vilniaus AVPK 2006 05 25 įsakymu Nr. 10-V-232 patvirtinto vyresnio patrulio ir patrulio pareigybės aprašymo (b. l. 37) 6.2 punktą, kuris numato, kad pareigūnas privalo išaiškinti KET pažeidėją ir savo kompetencijos ribose skirti jiems administracines nuobaudas. Išvadoje nurodoma, kad tą patį numato ir Instrukcijos 65.12 punktas. Kadangi dėl „CRYSLER“ automobilio stabdymo nebuvo surašytas protokolas, R. Š. kaltinamas padaręs ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 259 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio, 30 straipsnio 1 dalies ir kitus ATPK nuostatų pažeidimus.

Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas R. Š. nepagrįstai Tarnybinio patikrinimo išvadoje apkaltintas automobilio „CRYSLER“ stabdymo dalyje pažeidęs pareigybės aprašymo 6.2 punkto reikalavimus, Instrukcijos 65.12 punkto reikalavimus, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 06 18 įsakymu Nr. 5-V-404 patvirtinto Nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, priėmimo, blanko pildymo, išdavimo ir apskaitos policijos įstaigose tvarkos aprašo 4 punkto reikalavimus bei eilę ATPK normų. V. M. dėl nurodyto automobilio stabdymo nebuvo pripažintas kaltu pažeidęs kokias nors normas, reglamentuojančias pareigūnų elgesį.

Jau pirmiau aptartais liudytojų parodymais bei jų tarnybinių pranešimų duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas R. Š. sustabdė automobilį „MITSUBISHI PAJERO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad šis automobilis buvo sustabdytas dar prie tarnybinio automobilio stovint „CRYSLER“ automobilio vairuotojui. Liudytojas A. B. patvirtino, kad pareigūnas matavo automobilių greitį, sustabdęs minėtą automobilį su greičio matuokliu priėjo prie vairuotojo, po to vairuotojas nuėjo į pareigūnų automobilį, greitai iš jo išlipo ir grįžo į savo automobilį ir nuvažiavo. Liudytojas S. R. teisme parodė, kad jis matė, kaip buvo sustabdytas automobilis „MITSUBISHI PAJERO“, dar stovint šalia automobiliui „CRYSLER“. Liudytojas matė automobilio „MITSUBISHI PAJERO“, stabdymo momentą, matė, kaip pareigūnas su greičio matavimo prietaisu išėjo į kelią ir matavo greitį, kitas pareigūnas sėdėjo tarnybiniame automobilyje. Panašiai pareigūnai A. B., S. R. nurodė ir jų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 21, 23). Tuomet A. B. tik nenurodė, kad automobilis buvo stabdytas, pamatavus greitį. Pareiškėjai savo 2009 08 11 tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad šis automobilis buvo stabdytas dėl to, kad važiavo be šviesų.

Liudytojas Č. B. teisme parodė, kad jis tiksliai neatsimena įvykio aplinkybių. Jam atrodo, kad gal jį stabdė už neįjungtas šviesas, gal už viršytą greitį. Neatsimena, ar pareigūnai jam rodė greičio matavimo prietaisą. Liudytojui buvo pagarsintas jo 2009 09 10 pasirašytas paaiškinimas (b. l. 51). Liudytojas pripažino, kad tada geriau atsiminė. Šiame paaiškinime užrašyta, kad liudytojui jį sustabdęs pareigūnas prisistatė ir pasakė, kad jis viršijo leistiną greitį, parodė greičio matavimo prietaiso parodymus ir pareikalavo pateikti reikiamus dokumentus. Tuomet liudytojas buvo nurodęs, kad galimai buvo užfiksuotas 62 km/h greitis. Liudytojas teisme tik nurodė, kad įrašas, jog pareigūnas, kol jis bendravo su kitu pareigūnu, matavo kitų automobilių greitį, padarytas jo parodymus užrašinėjančio asmens, nes jis to sakyti negalėjo. Tačiau, visų pirma, liudytojas pasirašė, kad perskaitė, kad surašyta teisingai. Antra, vaizdo įraše ši aplinkybė aiškiai matyti. Kol stovėjo sustabdytas automobilis „MITSUBISHI PAJERO“, vienas iš patrulio pareigūnų nuėjęs prie kelkraščio matavo kitų automobilių greitį.

Vertinant, ar pareiškėjai padarė tarnybinį nusižengimą, nesurašydami vairuotojui protokolo ar nutarimo, būtina nustatyti, ar yra pakankamai duomenų, kurie leistų teigti, kad Č. B. veiksmuose buvo kokio nors administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Liudytojai, pareigūnai vykdę patrulio (duomenys neskelbtini) stebėjimą, iš esmės nežino, ar šis automobilis tikrai viršijo greitį. Jie taip pat nematė, ar šis automobilis važiavo su įjungtomis šviesomis. Liudytojai tik darė prielaidas, kad jeigu pareigūnų užduotis buvo matuoti greitį, tai jie galėjo stabdyti tik už greičio viršijimą. Fakto nustatymui lieka tik paties Č. B. paaiškinimai ir pareiškėjų 2009 08 11 rašyti tarnybiniai pranešimai. R. Š. 2009 08 11 tarnybiniame pranešime (b. l. 24) rašo, kad automobilis „MITSUBISHI PAJERO“ stabdytas dėl to, kad važiavo be šviesų. Dar jis nurodė, kad vairuotojas sukėlė įtarimą dėl girtumo. Pareiškėjas V. M. 2009 08 11 tarnybiniame pranešime (b. l. 25) rašo, kad „MITSUBISHI PAJERO“ vairavo pagyvenęs vyras, kuris važiavo neįsijungęs šviesų, pasirodė įtartinas, ar nebuvo vartojęs alkoholio. Prašyme teismui pareiškėjai taip pat nurodė, kad automobilis „MITSUBISHI PAJERO“ buvo sustabdytas dėl važiavimo su neįjungtomis šviesomis, o tai prieštarauja KET XII skyriaus nuostatoms „Šviesos prietaisų naudojimas“.

Liudytojas Č. B. teisme parodė, kad gal nebuvo įsijungęs šviesų, dėl greičio galimo viršijimo jis nurodė tik savo 2009 09 10 paaiškinime (b. l. 51), t. y. nurodė, kad jam buvo rodytas greičio matavimo prietaisas, kuriame matyti greitis 62 km/h. Teisme jis to patvirtinti negalėjo, teigė, kad praėjo daug laiko ir jis neprisimena.