- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-17
- Bylos Nr.
- 1-1532-1009/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36509-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Kaltinamasis
- M. M.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ta pati, nevedęs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, teistas 2015-05-15 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį paskiriant jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojat bausmės atlikimo metu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; kaltinamas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. M. 2018 m. liepos mėn., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, Raseinių r., Raseinių sen., Daugodų kaimo ribose, prie Dubysos upės rado, ir tokiu būdu įgijo bei neteisėtai, neturėdamas leidimo laikyti šaunamąjį ginklą, gabeno iš Raseinių r., Raseinių sen., Daugodų kaimo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir savo namuose iki 2018-07-31 2 val. laikė pramoninės gamybos 380 (9 mm) kalibro C kategorijos, netvarkingą, tinkamą šaudymui, ROHM RG89 dujinį-garsinį šaunamąjį ginklą (revolverį), skirtą šaudyti 380 (9 mm) kalibro dujiniais-garsiniais šoviniais, bei neturėdamas leidimo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,90 promilės), 2018-07-31, apie 2.20 val., nešiojo paslėpęs po rūbais minėtą šaunamąjį ginklą (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje ir kieme, kol jį rado ir iš jo paėmė Raseinių PK policijos pareigūnai. Be to, nenustatytu laiku ir būdu, įgijo ir savo namuose – (duomenys neskelbtini), laikė 4 pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, tinkamus šaudyti, dujinius garsinius šovinius, kurie skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams (pistoletams), kuriuos 2018-07-31, 16.00 val., kratos metu rado ir paėmė Raseinių PK pareigūnai.
Kaltinamasis pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinimuose tiksliai nurodytos visos aplinkybės, kaip jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. M. parodė, kad 2018 m. liepos mėn. pradžioje, tikslaus laiko neprisimena, buvo nuvažiavęs į poilsiavietę prie Dubysos, kur prie keliuko, žolėje pastebėjo ginklą. Apžiūrėjęs suprato, kad tai dujinis revolveris. Kai dar nereikėjo leidimo dujiniams ginklams, yra turėjęs dujinį pistoletą, todėl apie juos šiek tiek supranta. Revolveris atrodė senas. Būgne šovinių nebuvo, pabandžius nuspausti gaiduką, jis neveikė. Kadangi ginklas atrodė neveikiantis, nusprendė jį pasiimti į namus, pagalvojo, kad gal sutaisys, išsiims leidimą ginklui. Ginklą parsivežė namo, jį pasidėjo kambaryje esančioje spintoje. 2018-07-31, vakare, buvo namuose, buvo vartojęs alkoholinių gėrimų. Kadangi nesutaria su kaimyne dėl automobilio stovėjimo vietos, prie namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, jau naktį, tačiau kiek buvo valandų negali pasakyti, išgirdęs kieme triukšmą, pasiėmė ginklą ir išėjo iš buto pasižiūrėti, kas vyksta. Ginklą pasiėmė, nes pagalvojo, kad jei kieme kas nors susimušė ar pan., turės kuo pagąsdinti. Ginklą buvo užsikišęs už šortų, nugaroje. Kieme pamatė policijos pareigūnus ir nuėjo prie jų. Besikalbant policininkai pamatė ginklo kontūrus po marškinėliais ir vienas iš pareigūnų priėjo prie jo ir ištraukė ginklą. Seniau, kuomet dujiniams ginklams nebuvo būtinas leidimas, turėjo dujinį ginklą. Pasikeitus įstatymui ginklą pardavė, tačiau nuo to laiko jo namuose liko 4 dujiniai šoviniai. Apie šovinius buvo pamiršęs, nemanė, kad jų turėjimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Šovinius kratos metu pats pateikė policijos pareigūnams. Dėl savo elgesio labai gailisi. Su savo sugyventine E. C. augina neįgalią dukrą, kuriai reikalinga pastovi priežiūra, nes dukra yra visiškai nevaikštanti, todėl prašo neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės (b. l. 64-65, 75-76, 109).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. M. kaltė be visiško jo prisipažinimo įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, kurie ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Liudytojas A. U. paaiškino, kad jis dirba Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Reagavimo skyriuje. 2018 liepos 31 d., apie 2 val. 12 min. buvo gautas pranešimas iš Šiaulių AVPK budėtojo, jog pranešėja girdėjo, kaip kažkas išdaužė jos mamai priklausančio automobilio Honda langą ir suveikė signalizacija. Kartu su kolega K. T. nuvyko į panešime nurodytą vietą (duomenys neskelbtini). Prie įėjimo į minėtą daugiabutį namą stovėjo automobilis Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pranešėja D. G.. Ji paaiškino, kad girdėjo kaip kažkoks vyras kalbėjo namo kieme ir metė į minėtą automobilį akmenį, nes buvo trenksmo garsas lyg kas dužtų ir pradėjo veikti signalizaciją. Apžiūrėjus automobilį apgadinimų nesimatė, tik šalia gulėjo sulaužytas priekinio kairės pusės rato gaubtas. Pranešėja paaiškino, kad asmuo, kalbėjęs lauke, galimai sulaužęs rato gaubtą iš balso panašus į jos kaimyną, gyvenantį tame pačiame 26 name, 1 bute, todėl jis nuėjo į 1 butą, kuriame degė šviesa ir girdėjosi kalbantis vyriškis. Pro atidarytas lauko duris jis pakvietė vyriškį išeiti į lauką. Stovėdamas prie durų išgirdo garsą, panašų į užtaisomo šaunamojo ginklo, todėl tam vyriškiui išėjus į lauką, kartu su K. T. jį sulaikė. Pas jį rado už šortų, nugaros pusėje, užkištą dujinį revolverį ROHM RG89 9 mm. ir ginklą paėmė. Vyriškis paaiškino, kad ginklas yra neregistruotas nustatyta tvarka ir nėra užtaisytas. Vyriškį pristačius į Raseinių RPK, buvo nustatyta, kad tai M. M.. Jam buvo nustatytas 1,90 promilių girtumas (b. l. 46-48).
2018-07-31 Tarnybiniame pranešime dėl šaunamojo ginklo užfiksuotos analogiškos aplinkybės, kaip nurodė liudytojas A. U. (b. l. 13).
Iš 2018-07-31 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. 26 (b. l. 9-11).
Iš 2018-07-31 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. U. pateikė daiktą, panašų į dujinį revolverį. Kairėje revolverio pusėje, ant vamzdžio užrašas ROHM RG89. Kitoje pusėje užrašas KAL 9mm KNALLPATR, Germany. Ginkle šovinių nėra (b. l. 15).
2018-08-10 Specialisto išvada patvirtina, kad tirti pateiktas revolveris yra pramoninės gamybos, 3.80 (9 mm) kalibro, C kategorijos, netvarkingas, tinkamas šaudymui, ROHM RG89 dujinis-garsinis šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 380 (9 mm) kalibro dujiniais-garsiniais šoviniais. Tyrimui pateikti 4 šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, tinkami šaudymui, dujiniai garsiniai šoviniai, kurie skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams (pistoletams). Pateiktus 4 šovinius iššauti iš pateikto revolverio negalima (b. l. 21-23).
2018-07-31 pas kaltinamąjį atliktos kratos metu buvo paimti 4 dujinio pistoleto šoviniai (9 mm P.A.P.V WADIE), kuriuos savanoriškai pateikė pats kaltinamasis M. M.. Daugiau nieko nepaimta (b. l. 35-42).
2018-07-31 atliktos kratos teisėtumas buvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018‑08‑02 nutartimi (b. l. 30).
Dėl BK 253 straipsnio 1 dalies
BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Iš BK 253 straipsnio 1 dalies dispozicijos matosi, kad šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia keliais arba bent vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų nėra tapačios, jos turi savarankišką prasmę, kurią reikia įrodyti atskirai. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas objektyviai gali pasireikšti ir kelių alternatyvių veiksmų padarymu, tačiau ir šiuo atveju kiekviena iš tokių veikų turi būti aptarta teismo priimtame sprendime ir įrodyta.
A. U. parodė, kad bendraudamas su kaltinamuoju M. M., pamatė, jog jis už nugaros yra užsikišęs ginklą ir jį ištraukė. Šį ginklą savanoriškai pateikė ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui. Atlikus tyrimą pateikta specialisto išvada, kad patrulio A. U. iš kaltinamojo paimtas ginklas yra priskiriamas C kategorijos dujiniams-garsiniams šaunamiesiems ginklams. Taip pat tą pačią dieną atliktos kratos metu kaltinamasis M. M. pateikė policijos pareigūnams 4 dujinius garsinius šovinius, kurie remiantis specialisto išvada, yra skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams (pistoletams). Atliktos lratos teisėtumas patirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnis nustato, kad savigynai B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 23 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, išlaikę egzaminą ir gavę leidimą. Kaltinamais leidimo įsigyti ir turėti C kategorijos ginklus neturi ir niekada nebuvo įgijęs.
Teismas išvardintų įrodymų viseto pagrindu, daro neginčytiną išvadą, kad kaltinamasis M. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. radęs, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 380 (9 mm) kalibro C kategorijos, ROHM RG89 dujinį-garsinį šaunamąjį ginklą (revolverį), neteisėtai jį gabeno iki savo namų ir laikė namuose, esančiuose esančių (duomenys neskelbtini), taip pat 2018-07-31, apie 2.20 val., minėtą šaunamąjį ginklą nešiojo paslėpęs po rūbais namo laiptinėje ir kieme, kol jį rado ir iš jo paėmė Raseinių PK policijos pareigūnai. Taip pat kaltinamasis įgijo ir neturėdamas leidimo savo namuose laikė 4 pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, tinkamus šaudyti, dujinius garsinius šovinius, kurie skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams (pistoletams).
Visi byloje ištirti duomenys dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas sprendžia, jog kaltinamojo M. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota teisingai.
Dėl bausmės skyrimo, bausmės vykdymo atidėjimo
Skirdamas bausmę M. M., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Jis praeityje buvo teistas 6 kartus, iš kurių vienas teistumas yra galiojantis (b. l. 82-86), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 87-89), registruotas Darbo biržoje (b. l. 102), augina neįgalią dukrą, Raseinių miesto seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi (b. l. 102). Taip pat atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, kurios dydis skaičiuotinas nuo sankcijos vidurkio iki minimumo.
Pagal BK 75 straipsnio1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Teismas, taikydamas BK 75straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K‑61‑895/2015, 2K-66-303/2015).
Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad seniūnija nėra gavusi nusiskundimų dėl jo elgesio, kad registruotas darbo biržoje kaip darbo ieškantis asmuo, kad padeda išlaikyti ir prižiūrėti neįgalią dukrą, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra, kad probacijos laikotarpiu laikėsi skirtų įpareigojimų ir probacijos sąlygų, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir jį dar galima pataisyti neizoliuojant nuo visuomenės.
Baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
M. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 79-80) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į M. M. paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2018-07-31 02.20 val. (b. l. 52) iki 2018-07-31 14.38 val. (b. l. 53), t. y. 1 laikino sulaikymo dieną, ją prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.
Pramoninės gamybos 380 (9 mm) kalibro C kategorijos, ROHM RG89 dujinis-garsinis šaunamasis ginklas (revolveris) konfiskuotini ir perduotini Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 307 straipsniais, 312 straipsniu,
nusprendžia:
M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę mažinti 1/3 ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalimis paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į M. M. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-07-31 02.20 val. iki 2018-07-31 14.38 val., t. y. 1 laikino sulaikymo dieną, ją prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.
M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Pramoninės gamybos 380 (9 mm) kalibro C kategorijos, ROHM RG89 dujinį-garsinį šaunamąjį ginklą (revolverį) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.