- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-13
- Bylos Nr.
- AN2-120-478/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00152-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. S.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
- 16.9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 14 d. nutarties A. S. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucijos) tyrėjos 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimu A. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 800 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. apie 10.28 val. kelio (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas 0,50 promilių girtumas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, A. S. pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartimi skundas atmestas. Teismas konstatavo, kad šioje byloje A. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, visiškai įrodyta, padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas, A. S. už šį administracinį nusižengimą paskirta teisinga administracinė nuobauda.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. apeliaciniame skunde prašo peržiūrėti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 nutartį ir panaikinti Institucijos tyrėjos 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimą.
3.1. Skunde teigiama, kad teismas nesigilino į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) patrulių N. Č., M. J., A. K. ir A. J. nesutampančius parodymus. Apelianto nuomone, šie asmenys parodymus davė pažeisdami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 277 straipsnio nuostatas. Kad pareigūnų parodymai neatitinka tikrovės, pasak apelianto, patvirtina tai, jog N. Č. nurodė, jog policijos pareigūnas M. J. bekontakčiu alkoholio detektoriumi tikrino A. S., kuris pūtė tris kartus, bet alkotesteris jokio alkoholio kiekio nerodė, o M. J. aiškino, kad vairuotojui nepavyko tinkamai įpūsti 4 ar 5 kartus, ir nebuvo užfiksuotas alkoholio kiekis. N. Č. 2019 m. rugpjūčio 24 d. administracinio nusižengimo protokole įrašydamas asmens paaiškinimą, užfiksavo, jog šis negėrė ir prieš tikrinantis nevalgė, o teisme nurodė, jog buvo valgęs maždaug prieš valandą iki sustabdymo. Aplinkybė, kad nebuvo išsaugoti policijos pareigūnų patruliavimo metu daryti vaizdo ir garso įrašai, anot apelianto, taip pat patvirtina jo nekaltumą. Be to, teismas neatsižvelgė į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai liudijusių D. J. ir A. S. parodymus.
3.2. Skunde tvirtinama, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamą automobilį sustabdė ir neblaivumą tikrino policijos pareigūnas A. J.. Šią aplinkybę, anot apelianto, patvirtina liudytojos D. J. parodymai. Pastaroji teisme nurodė, kad teismo posėdžių salėje nėra pareigūno, kuris sustabdė A. S. vairuojamą automobilį ir tikrino jo neblaivumą, o teismo posėdžių salėje tuo metu buvo pareigūnai N. Č. ir M. J..
Atsiliepimas
4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas V. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo A. S. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta administracinio nusižengimo protokole užfiksuota informacija. Teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas nurodė psichofiziologinius A. S. neblaivumo požymius, t. y. jo akys buvo paraudusios, iš automobilio salono sklido alkoholio kvapas, kas sukėlė įtarimą, jog vairuotojas yra neblaivus, dėl to pastarojo ir buvo pasiteirauta, ar nevartojo alkoholio. Vairuotojas neneigė iš vakaro vartojęs alkoholį, taip pat paaiškino, jog maždaug prieš valandą iki sustabdymo buvo pavalgęs. Protokole, kuriame tai nurodyta, pasirašė. Į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo nesikreipė. Nuo pat pradžių neginčijo neblaivumo nustatymo procedūros, taip pat nebuvo prašoma ar siūloma apžiūrėti šios procedūros teisėtumą patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, pavyzdžiui, vaizdo registratorių įrašus. Todėl apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai vertintini kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Iš apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. apeliaciniame skunde ginčija įrodymų vertinimą, nesutinka su jo nubaudimu dėl vairavimo neblaiviam, abejoja pareigūnų atlikto apsvaigimo nuo alkoholio matavimo rezultatais, pažymėdamas, kad jie gauti pažeidžiant neblaivumo nustatymo procedūrą, o tiksliau, kad neblaivumas buvo tikrinamas alkotesteriu su panaudotu antgaliu, ir yra įsitikinęs, kad administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta.
6. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus (jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, Nr. 2AT-4-2014).
7. Apygardos teismas, visų pirma, pažymi, kad asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs A. S. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, ANK 569 straipsnio, reglamentuojančio įrodymų vertinimą, nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, išsamiai, objektyviai ištyrė, išanalizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus, atsižvelgdamas į skundo argumentus atliko įrodymų tyrimą, išvadas išsamiai motyvavo, nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamos nutarties išvadoms dėl A. S. kaltės.
8. Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusiengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018). A. S., vairavusiam transporto priemonę, įvykio vietoje, naudojant alkotesterį „Drager Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 24 d. 10.27 val. buvo nustatytas 0,50 promilių (±0,017 promilės) neblaivumas, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunduose apylinkės ir apygardos teismams nesutinka su tokiais alkotesterio parodymais, teigia, kad patikrinimą atlikęs pareigūnas jam neblaivumą tikrino alkotesteriu su panaudotu antgaliu, todėl alkotesterio parodymais, sprendžiant jo kaltės klausimą, neturi būti vadovaujamasi. Tačiau aukštesnės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo nutarties motyvams, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, o taip pat ir liudytojų A. S. ir D. J. parodymus apie tai, kad tikrinant neblaivumą nebuvo uždėtas naujas antgalis (pūstukas), vertina kritiškai, kaip siekį padėti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išvengti pakankamai griežtos atsakomybės. Tokia išvada daroma atsižvelgus į liudytojų policijos pareigūnų N. Č., M. J., J. B., A. K., A. J., P. M., taip pat liudytojos D. V. teisme duotus parodymus, policijos pareigūno N. Č. tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes bei kitus byloje esančius rašytinius įrodymus.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. nuo 7 val. iki 12 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato teritorijoje buvo vykdoma 2019 m. rugpjūčio 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko V. L. patvirtinta policinė priemonė Nr. (duomenys neskelbtini), skirta neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojams, saugos diržų naudojimo, pėsčiųjų kontrolę bei kitų asmenų daromiems teisėtvarkos pažeidimams išaiškinti (b. l. 60, 62). Liudytojas policijos pareigūnas N. Č. paaiškino, kad policinės priemonės vykdymo metu apie 10.20 val. buvo sustabdytas A. S. vairuojamas automobilis. Kadangi vairuotojo akys buvo paraudusios, iš automobilio salono sklido alkoholio kvapas, kilo įtarimas, kad šis gali būti neblaivus. Pastebėtina, kad aplinkybę, jog buvo pastebimi A. S. neblaivumo požymiai, patvirtino ir po patikrinimo alkotesteriu su juo bendravusi policijos pareigūnė A. K.. Pastaroji nurodė, jog nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, veidas buvo raudonas, akys stiklinės, lūpos pabalusios. Liudytojas N. Č. paaiškino, kad A. S. paklausus, ar pastarasis nėra vartojęs alkoholio, šis pripažino, jog tai darė vakare. Kadangi liudytojas neturėjo alkoholio kiekio matuoklio, pakvietė kolegą M. J., kuris vairuotojo girtumą bandė nustatyti bekontakčiu alkoholio detektoriumi, tačiau vairuotojui nesugebėjus į alkoholio detektorių tinkamai įpūsti iškvepiamą orą (prietaiso ekrane nebuvo rodomas joks simbolis, t. y. prietaisas nerodė nei kad asmuo būtų blaivus, nei kad būtų vartojęs alkoholio), buvo nuspręsta vairuotoją patikrinti alkoholio kiekio matavimo prietaisu. Liudytojas teisme patvirtino, kad jis stovėjo šalia ir prižiūrėjo jaunesnio pareigūno M. J. darbą, matė, kaip šis, paėmęs alkotesterį, prieš tai paklausęs vairuotojo nuomonės dėl alkotesterio antgalio išpakavimo bei vairuotojui neprieštaraujant, kad antgalį išpakuotų pareigūnas, vairuotojui stebint, t. y. pareigūnui stovint prie pat automobilyje sėdinčio vairuotojo, iš celofaninio įdėklo išėmęs antgalį laikantis instrukcijos jį uždėjo ant alkotesterio bei, prieš tai paklausęs, kada vairuotojas vartojo alkoholį bei ar nėra valgęs ar gėręs ne mažiau nei prieš 15 min., patikrino vairuotojo blaivumą. Šio liudytojo parodymai neprieštarauja ir liudytojo policijos pareigūno M. J. teisme duotiems parodymams. Pastarasis kategoriškai tvirtino, jog nepavykus patikrinti A. S. neblaivumo bekontakčiu alkoholio detektoriumi (vairuotojui tinkamai nepučiant, nebuvo gaunamas joks rezultatas), pasiteiravus asmens, kada jis vartojo alkoholį, valgė, paėmė alkotesterį bei prie vairuotojo akių stovint šalia automobilio vairuotojo pusėje iš pakuotės išėmęs naują antgalį bei uždėjęs jį ant alkotesterio, patikrino vairuotojo blaivumą. A. S. buvo nustatytas 0,5 promilių girtumas, su kuriuo šis sutiko. Pastebėtina, kad šie liudytojai, o taip pat ir policijos pareigūnas A. J. kategoriškai tvirtino, kad A. S. neblaivumą alkotesteriu tikrino būtent M. J., o ne A. J., kaip kad teigiama apeliaciniame skunde. Priešingai nei kad teigia apeliantas, pareigūnų parodymai esminėse detalėse sutampa, neprieštarauja vieni kitiems, o taip pat ir N. Č. tarnybiniame pranešime užfiksuotoms aplinkybėms (b. l. 30). Aplinkybes dėl A. S. sustabdymo, blaivumo tikrinimo, tikrinimo rezultatų įforminimo policijos patruliai nurodė pakankamai tiksliai. Tai, kad praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo pažeidimo fiksavimo, pareigūnus apklausiant teisme, N. Č. nurodė, jog bekontakčiu alkoholio kiekio matuokliu asmuo buvo tikrinamas tris kartus, o M. J. - keturis ar penkis kartus, nedaro jų paaiškinimų melagingais ir nerodo jų suinteresuotumo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti minėtų pareigūnų, atlikusių savo darbines funkcijas, parodymais, kadangi jie neprieštarauja tarpusavyje bei atitinka kitą bylos medžiagą. Be tarnybinės pareigos išaiškinti pažeidimą pareigūnai kito suinteresuotumo neturėjo, jie kaip liudytojai davė parodymus, būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai turėjo ar turi pagrindą apeliantą apkalbėti, t. y. duoti melagingus parodymus. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats nubaustasis, todėl netikėti liudytojų parodymais kartu su byloje esančiais duomenimis, teismas neturi pagrindo.
10. Pastebėtina, kad versija, jog tikrinant administracinėn atsakomybėn asmens patraukto asmens neblaivumą buvo nauju nepakeistas alkotesterio antgalis (pūstukas), iškelta tik skunde teismui dėl Institucijos nutarimo, kuriuo A. S. buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Nei administracinio nusižengimo protokole, nei priimant Institucijos nutarimą nesutikimas su alkotesterio rodmenimis nebuvo išreikštas, pastabų dėl to, jog neblaivumas būtų tikrinimas nesilaikant neblaivumo nustatymo tvarkos, nepateikta. Pats pažeidėjas su jam nustatytu 0,50 promilių girtumu iš pradžių sutiko, tai patvirtindamas savo parašu (b. l. 24). Pareigūnams jis patvirtino, kad alkoholį vartojo iš vakaro. Nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų (taip pat ir A. S. prašymu apklausti liudytojai A. S., D. J., D. V.) nenurodė, jog jis būtų reiškęs kokias nors pretenzijas dėl to, jog neblaivumas buvo tikrinamas alkotesteriu su galimai panaudotu antgaliu. Liudytoja D. V., kuri buvo pakviesta paimti A. S. vairuotą automobilį, nurodė, jog jai atvykus dėl neblaivumo nustatymo jokių ginčų nebuvo kilę. Liudytoja A. K. paaiškino, kad pradžioje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sutiko su nusižengimu, tačiau nurodžius, kad teisė vairuoti transporto priemones jam negalės būti grąžinama anksčiau nei po 10 metų, kadangi jau yra baustas už vairavimą neblaiviam, pradėjo nebesutikti su nusižengimu, ėmė tvirtinti, kad 0,5 promilių jis negalėjo įpūsti. Nutarimą, kuriuo A. S. buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, priėmusi J. B. teisme taip pat patvirtino, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir priimant nutarimą iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens jokių pretenzijų, abejonių ar pastabų dėl taisyklių nesilaikymo matuojant alkoholio kiekį ar procedūrinių pažeidimų nebuvo gauta. Tik buvo išsakytas pastebėjimas, kad bet koks sprendimas bus skundžiamas teismui. Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto argumentai dėl neva netinkamos alkotesterio naudojimo tvarkos yra išgalvoti siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Neabejotina, jog jeigu A. S. būtų buvęs tvirtai įsitikinęs, kad jis yra blaivus ir jokio pažeidimo nepadarė, suprasdamas, kokios gali kilti pasekmės, juolab kad už analogiško teisės pažeidimo padarymą (automobilio vairavimą neblaiviam) jis yra baudžiamas jau antrą kartą, nebūtų nuo pat pradžios sutikęs su padarytu nusižengimu.
11. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kurią padarė ir Institucija, jog A. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Apylinkės teismas, priešingai nei teigia apeliantas, jokių prieštaravimų byloje nepaliko, o išsamiai išnagrinėjo medžiagą, įvertino įrodymus, nurodė, kokiais įrodymais grindžiama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė, pateikė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė pagrįstą išvadą, kad Institucijos 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimu A. S. buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai pritaria ir skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, todėl naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinio skundo netenkinti
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.